Stebime pasaulį

Baltieji lokiai pavojuje

„Klimato atšilimas kelia didžiulę grėsmę baltiesiems lokiams“, — praneša Vokietijos laikraštis Nassauische Neue Presse, kuriame apžvelgiamas Pasaulinio gamtos fondo (PGF) atliktas tyrimas. Šio fondo tvirtinimu, klimatui šylant mažėja Arkties vandenyną dengiantis ledas, arba pakas, — pagrindinis baltųjų lokių arealas ir medžioklės plotai. Pasak ekspertų, „per pastaruosius 100 metų vidutinė oro temperatūra virš Arkties pakilo 5 laipsniais [Celsijaus]“. Be to, „per pastaruosius 20 metų pakas sumažėjo 6 procentais“ ir „manoma, kad 2050-aisiais vasaros metu 60 procentų jūros ledo ištirps“. Kada jūros ledo mažiau ir ilgai neprasideda žiema, lokiai negali medžioti, vadinasi, ir kaupti reikiamų riebalų atsargų. Labiausiai nukenčia nėščios patelės ir jaunikliai. Kaip teigiama laikraštyje, kai kuriose vietovėse „žiemai vis vėluojant neišgyvena nė pusė jauniklių“. Lokiams pavojų taip pat kelia „medžiotojai, nuodingi chemikalai ir nafta“.

 Eukaliptai trukdo mobiliajam ryšiui

„Daugelyje [Naujojo Pietų Velso valstijos] vietų mobiliojo ryšio perdavimo stotys veikia kur kas prasčiau nei Europoje ar Jungtinėse Valstijose“, — praneša Australijos laikraštis Sydney Morning Herald. Tai itin akivaizdu pietinėje dalyje palei Mario upę. Nors ši vietovė pakankamai lygi, „telefoniniai pokalbiai ten neretai nutrūksta arba net nepavyksta jų pradėti“. Pasak pranešimo, to kaltininkai, regis, yra „Mario pakrantėse gausiai vešantys eukaliptai“. Laikraštyje rašoma, kad, vienos telekomunikacijų kompanijos direktoriaus Rodžerio Bamberio „manymu, eukaliptų lapų forma, dydis ir vandens kiekis juose įgalina eukaliptus sugerti mobiliųjų telefonų radijo dažnio bangas geriau už kitus medžius“.

Kraujo perpylimas gali pakenkti plaučiams

„Žmonėms, kuriems įpilama kraujo produktų, ypač turinčių plazmos, gali išsivystyti ūmus plaučių sutrikimas“, — teigiama JAV maisto ir vaistų valdybos leidžiamame žurnale FDA Consumer. Jeigu jis nenustatomas ir nepradedamas gydyti laiku, ligoniui gresia mirtis. „Sutrikimas atsiranda tada, kai donoro kraujyje esantys baltųjų kraujo kūnelių antikūnai reaguoja su recipiento baltaisiais kraujo kūneliais. Tada pakinta plaučių audinys ir pro jį gali patekti skystis. Sutrikimas dažniausiai pasitaiko, kai donorai yra moterys, gimdžiusios daugiau nei du kartus, arba asmenys, kuriems daug sykių darytas kraujo perpylimas.“ Simptomai gali būti „karščiavimas, dusulys, sumažėjęs kraujo spaudimas. Rentgeno nuotraukoje tokio recipiento plaučiai atrodo visiškai balti“.

Nuodijamos bitės

„Ar po dešimties metų galėsime valgyti prancūziško medaus?“ — klausiama Prancūzijos naujienų žurnale Marianne. Kiekvieną pavasarį apsinuodija ir žūsta milijonai bičių, todėl šalyje medaus produkcija sumažėjo nuo 45000 tonų 1989 metais iki 16000 tonų 2000-aisiais. Viename bityne vos per savaitę ištuštėjo 450 avilių — išmirė 22 milijonai bičių! Daugelis bitininkų dėl to kaltina žemdirbių naudojamus chemikalus, tokius kaip pesticidai, ypač pigesnius ir stipresnius, kurie importuojami nelegaliai. Kad chemikalai būtų veiksmingesni, ūkininkai kartais įmaišo į juos panaudotos automobilių alyvos ar chlorkalkių! Pasak žurnalo, jei nebus imtasi jokių priemonių, „prancūziškas medus gali likti tik prisiminimuose“.

Vaikai nėra tikri dėl mirties

„Kai žmogus miršta, ar įmanoma grąžinti jam gyvybę?“ Japonijoje Moterų universiteto profesorius Hirošis Nakamura klausė to 372-iejų šeštos klasės moksleivių. Tokijo laikraštyje Sankei Šimbun pranešama, kad trečdalis atsakė teigiamai, dar tiek pat sakėsi nežiną. Jame rašoma: „Tokia samprata galėjo kilti iš kompiuterinių žaidimų, kuriuose veikėjui žuvus tereikia nuspausti mygtuką ir pradėti viską iš naujo.“ Pasak profesoriaus, tyrimas „parodė, kad net daugelis šeštokų nesuvokia, kas yra mirtis“. Jis patarė tėvams mokyti vaikus apie mirtį: leisti jiems matyti naminių gyvūnėlių mirtį ar apsilankyti pas mirties patale gulinčius giminaičius.

Europoje įveiktas poliomielitas

Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, kai 2002-ųjų birželį buvo paskelbta, kad neliko poliomielito Europos regione, 870 milijonų jo gyventojų tai buvo „pats svarbiausias naujo tūkstantmečio įvykis sveikatos srityje“. Europos regione, kurį sudaro 51 šalis narė, „vietinėmis poliomielito atmainomis niekas nesirgo jau daugiau nei trejus metus“. Pasiekti tokių rezultatų padėjo poliomielito išgyvendinimo projektas, koordinuotas per valstybines imunizavimo kampanijas ir trukęs 14 metų. Liga jau išnyko Šiaurės bei Pietų Amerikoje ir Ramiojo vandenyno vakaruose. Poliomielitas labai užkrečiamas, jį sukelia virusas, pažeidžiantis nervų sistemą, todėl ligonį gali ištikti paralyžius ar net mirtis. Šiuo metu nuo poliomielito galima apsisaugoti, tačiau jo išgydyti neįmanoma.

Vandens krizė

„Jei nebus imtasi skubių veiksmų, 2032 metais vandens trūks daugiau nei pusei pasaulio gyventojų ir tai skaudžiai atsilieps jų sveikatai“, — tvirtina žurnalas The British Medical Journal. Jungtinių Tautų pranešime sakoma, kad nors vartojančių geresnį vandenį žmonių „padaugėjo nuo 4,1 milijardo 1990 metais iki 4,9 milijardo 2000-aisiais, tačiau besivystančiose šalyse 1,1 milijardo vis dar neturi švaraus vandens. Šiuo metu iš viso 2,4 milijardo žmonių nėra aprūpinti sanitarijos įrenginiais“. Dėl to „kasmet užregistruojama keturi milijardai viduriavimo atvejų, o 2,2 milijono žmonių miršta“, jau neminint kančių, kurias sukelia žarnyno kirmėlės, schistosomatozė ir trachoma.

Odos pakaitalas

Oda — didžiausias žmogaus organas, pirmiausiai apsaugantis nuo ligas pernešančių organizmų, dehidracijos ir hipotermijos. Todėl nudegusiesiems ir diabetikams su atsivėrusiomis opomis kyla nemažas pavojus. Paprastai tokios žaizdos uždengiamos persodinant mirusių žmonių odą, tačiau jos nėra daug. Be to, odos transplantantai perneša ligas, organizmas linkęs atmesti svetimkūnį. Meksiko laikraštis The News praneša, jog kiaulių plonosios žarnos audinys sėkmingai transplantuojamas pacientams, turintiems sunkiai gyjančių žaizdų. Įdomu, kad tam naudojama kiaulės žarnos dalis, vadinama plonosios žarnos pogleive, labai panaši į žmogaus odą ir jos apstu. Plastinių operacijų chirurgas Chorhė Olivaresas, eksperimentuojantis su tokiu odos pakaitalu, sako: „Mano pacientams nelieka beveik jokių randų, o žaizdos dažniausiai išgyja per kelias savaites. Svarbiausia, pacientams kone iškart atlėgsta skausmas ir liaujasi uždegimas.“

Keturis mėnesius plūduriavo jūroje

Taičio laikraštyje Les Nouvelles de Tahiti pasakojama, kad 56 metų žvejys Tauaja Rajoaoa keturis mėnesius dreifavo Ramiojo vandenyno pietuose ir liko gyvas. Jis išplaukė iš Taičio 2002-ųjų kovo 15 dieną „savo nedidele žalia 8 metrų valtele, pavadinta ‘Tehapiti’, tačiau netoli tenuplaukus sugedo motoras“. Kai liepos 10 dieną Rajoaoa aptiko už 1200 kilometrų, netoli Aitutakio (viena iš Kuko salų), jis buvo netekęs 20 kilogramų. Patyręs ir sumanus žvejys išgyveno „maitindamasis žalia bei džiovinta žuvimi ir gerdamas lietaus vandenį, kurį jis rinko kibire ir maisto termose“.