Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Sugebėjimai, darantys mus unikalius

Sugebėjimai, darantys mus unikalius

Sugebėjimai, darantys mus unikalius

‘Mokslininkas tyrinėja gamtą, nes ja žavisi, o žavisi todėl, kad ji nuostabi’ (ŽIULIS ANRI PUANKARĖ, PRANCŪZŲ MOKSLININKAS IR MATEMATIKAS, 1854—1912).

PUANKARĖ nepaprastai vertino gamtos grožį, ypač „tą sudėtingesnį grožį“ — harmoniją bei tvarką, — kuri patraukia mokslininko protą. Tačiau tam nereikia būti nė mokslininku. Maždaug prieš 3000 metų psalmininką Dovydą labai jaudino akivaizdus kūrinių — ypač žmogaus kūno — sandaros tikslingumas. Todėl jis meldėsi: „Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.“ (Psalmyno 139:14, Brb)

Gėrėtis bei jausti pagarbą būdinga tik žmogui; to nesugeba net patys protingiausi gyvūnai. Bet gamtos pasauliu mes domimės ir dar giliau. Visų epochų linkusieji mąstyti žmonės klausdavo: kas taip nuostabiai sukūrė tai, kas gyva? O pirmiausia, kodėl gyvybė egzistuoja? Koks mūsų vaidmuo šiame sutvarkyme? Mokslas ir savistaba atsakyti nepadeda. Tačiau Biblija, įkvėpta Dievo, tikrai duoda smalsumą patenkinančius atsakymus. (2 Petro 1:20, 21)

Šioje senovinėje šventoje knygoje aiškinama, jog žmonės tokias unikalias savybes turi dėl to, kad yra sukurti ‘pagal Dievo paveikslą’, — vadinasi, mums įmanoma (nors ir menkiau) atspindėti savo Kūrėjo savybes. (Pradžios 1:27) Todėl ir neturėdami erelio akių galime rodyti toliaregišką išmintį. Lyginant su šikšnosparnio, mūsų klausa gana nejautri, bet gebame džiaugtis bendravimu, muzika bei maloniais gamtos garsais. Nors neturime vidinio kompaso, kreipdamiesi į Dievo Žodį, Šventąją Bibliją, gauname patį geriausią vadovavimą. (Patarlių 3:5, 6)

Tai, kad esame sukurti pagal Dievo paveikslą, paaiškina, kodėl tik mes vieni jaučiame dvasinius poreikius. „Žmogus gyvas ne viena duona, — sakė Jėzus, — bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.“ (Mato 4:4) Ar patenkinate šį savo poreikį skaitydami Bibliją?

Jeigu maitinsimės tinkamai Dievo Žodžiu, per dvasingumą praplėsime savo įžvalgą tiek, kad ji peržengs fizinių jutimų ribas. Kaip? Mes ugdysimės tikėjimą. Nuoširdus, Biblija pagrįstas tikėjimas mums — kaip ir Mozei — leis „regėti“ neregimą Dievą ir suvokti jo tikslus. (Hebrajams 11:1, 27)

Tų, kurie „regi“ Dievą, laukia šlovinga ateitis

Biblija moko, kad Kūrėjas, Dievas Jehova, myli žemę ir visas jos būtybes, o ypač dievobaimingus žmones. Todėl jis žada sunaikinti visus bloguosius, taigi ir tuos, kurie dėl gobšumo „niokoja žemę“. (Apreiškimo 11:18; Psalmyno 37:10, 11; 2 Tesalonikiečiams 1:8) Tuomet Dievas suteiks amžinąjį gyvenimą jį mylintiems, jam paklūstantiems žmonėms. Jie padės paversti rojumi, pilnu gyvybės, visą planetą. Kokia nuostabi perspektyva! (Luko 23:43)

Įsivaizduokite, ką galėsite veikti bei atrasti turėdami gerą sveikatą ir gyvendami neribotą laiką! „Gamtoje, — rašė vienas mokslininkas, — visada bus gausu šviežumo, sodrumo bei grožio, kuris niekada nenublanks.“ Biblijoje apie tai rašoma: „[Dievas] skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.“ (Mokytojo 3:11, Brb)

Ką turime daryti, kad Biblijoje aprašytame rojuje gyventume ir mes? Mokytis apie Dievo tikslus ir pritaikyti, ką išmokome. „O amžinasis gyvenimas, — sakė Jėzus, — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją.“ (Jono 17:3)

[Iliustracija 10 puslapyje]

Naudodamiesi pojūčiais ugdykitės dėkingumą Kūrėjui

[Iliustracija 11 puslapyje]

Geriausias būdas pažinti Kūrėją — skaityti Bibliją