Akanų patarlės — socialinių normų atspindys

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO GANOJE

KAS yra patarlė? Pagal vieną žodyną, tai „trumpas posakis, kuriuo reiškiama liaudies išmintis, patariama, pamokoma“. Nigerijos jorubai ją apibūdina išraiškingiau. Patarlė jiems — „žirgas, galintis greit nunešti prie minties supratimo“.

Patarlių svarba taikliai atskleista šiame posakyje, kurį gerai žino Ganoje gyvenantys akanai: „Išmintingam žmogui kalbama patarlėmis, ne paprasta kalba.“ Mintis ta, kad, norint protingą žmogų paskatinti tinkamai elgtis, pamokslauti nereikia. Taikli patarlė ugdo mąstymą, suvokimą, skatina daryti, kas teisinga.

Ganoje patarlės įprastos per vestuves, laidotuves, skamba liaudies dainose. Be jų neapsieinama ir per diplomatinius pokalbius. Atstovas arba pasiuntinys sumaniai jas pritaiko.

Akanų visuomenėje gebėjimas kalbėti patarlėmis laikomas išminties požymiu. Įdomu, jog Biblijoje teigiama, kad išmintimi, žiniomis, diplomatija garsėjęs karalius Saliamonas mokėjo 3000 patarlių. Žinoma, visos Biblijos patarlės buvo Dievo įkvėptos ir yra nekintamai teisingos, priešingai toms, kurios pagrįstos žmonių patirtimi bei įžvalga. Todėl pastarųjų, kad ir kokios išmintingos būtų, nedera lyginti su Biblijoje užrašytosiomis. Vis dėlto žvilgtelėkime į kai kurias akanų patarles.

Dievo samprata

Ganos patarlėse dažnai pripažįstamas Dievo buvimas — tai svarbi akanų posakių ypatybė. Jų filosofijoje ateistinėms idėjoms vietos nėra. Pavyzdžiui, viena patarlė sako: „Dievo niekas vaikui nerodo.“ Net jam aišku, kad Dievas yra. Šis posakis dažnai minimas kalbant apie tai, ką vaikas išmoks savaime, be didelės pagalbos.

Kita akanų patarlė byloja: „Kad ir kaip stengtumeisi, pabėgti nuo Dievo nepavyks.“ Žmogus, nepaisantis Dievo, apgaudinėja save. Daug seniau Biblijoje užrašyta panaši mintis: „Dievo akys yra visur, jos stebi blogus ir gerus žmones.“ (Patarlių 15:3) Mes visi atskaitingi Visagaliui.

Socialinių normų bei vertybių išraiška

Kaip ir kitų tautų, akanų patarlėse atsispindi socialinės normos bei vertybės. Pavyzdžiui, žodžio galia taikliai išreikšta šioje patarlėje: „Suklupti šnekant blogiau, nei einant.“ Išties, nevaldomas liežuvis gali pridaryti daug žalos ir net lemti gyvenimą arba mirtį. (Patarlių 18:21)

Bet jei liežuvis kontroliuojamas, jis gali būti tikras taikdarys, kaip liudija šis priežodis: „Liežuvio akivaizdoje dantys nesiginčija.“ Norima pasakyti, kad nesutarimus įmanoma draugiškai išspręsti ramiai susėdus ir pasišnekėjus abiem nesutariančioms pusėms, pavyzdžiui, vyrui ir žmonai. Net jeigu tai nepadės, protinga šneka teisme gal užbaigs konfliktą.

 Gyvenimo išmintis

Įžvalgumo bei apmąstymo svarba aiškiai išreikšta daugelyje patarlių, pabrėžiančių gyvenimo išmintį. Impulsyvus, kvailai rizikuojantis ir apie savo elgesio pasekmes negalvojantis žmogus turėtų įsiklausyti į šiuos žodžius: „Neerzink kobros nesumąstęs, kaip pabėgsi.“

Tėvai, pastebėję kokius nors netinkamus vaiko bruožus, galbūt pritaikys šią patarlę: „Jeigu matai, kad augantis stiebas gali išdurti akį, jo nesmailini, o išrauni.“ Taip ir bet kokią blogą vaiko savybę būtina išrauti arba užgniaužti pačioje pradžioje, kol nesukėlė sunkumų.

Užuominos apie papročius

Kartais, norint suprasti kokios nors tautos patarles, reikia pažinti jos papročius. Pavyzdžiui, akanai blogu įpročiu laiko gestikuliavimą kaire ranka kalbant su kitais, ypač vyresniais žmonėmis. Ši etiketo taisyklė primenama posakyje: „Nenurodyk krypties į savo namus kaire ranka.“ Kitaip tariant, asmuo privalo vertinti savo paveldą ir kilmę.

Patarlėje, atskleidžiančioje tradicinius akanų papročius prie stalo, sakoma: „Vaikas, išmokęs plautis rankas, valgo su suaugusiaisiais.“ Šeimos nariai prie stalo sėda pagal amžių. Bet jei vaikas elgiasi gerai, ypač paisydamas švaros ir etiketo, gali būti palaikytas vertu sėstis su tėvu bei kitais suaugusiaisiais prie vieno stalo. Patarlėje išreiškiama mintis, kad žmogus gerbiamas ne pagal amžių, o pagal darbus.

Gal mąstai apie santuoką? Tada apsvarstyk akanų posakį: „Santuoka — ne palmių vynas, jos neparagausi.“ Pardavėjai leidžia pirkėjams paskanauti šio iš rūgusios palmių sulos pagaminto vyno prieš nusprendžiant, kiek jo pirkti ir ar iš viso pirkti. Tačiau „paragauti“ santuokos — neįmanoma. Patarlė pabrėžia, kad ta sąjunga sudaroma visam laikui, o bandomoji santuoka nepriimtina.

Aplinkos pastebėjimai

Daugybė patarlių liudija, kad akanų senoliai atidžiai stebėjo žmones bei gyvūnus. Pavyzdžiui, žiūrėdami į vištą su viščiukais sukūrė patarlę: „Viščiukas, kuris laikosi prie motinos, gaus žiogo šlaunelę.“ Ką tai reiškia? Jei žmogus atsiskiria nuo kitų, jis lengvai užmirštamas, kai tenka dalytis geru.

Kiekvienas, matęs negyvą varlę, tikrai supras posakį: „Visas varlės ilgis pasimato tik jai nugaišus.“ Taip dažnai sakoma, kai asmuo neįvertinamas. Tada šis guodžiasi mintimi, kad jam nesant žmonės galbūt suvoks gerąsias jo savybes.

„Sutrumpintos“ patarlės

Nors akanų patarlės iš kartos į kartą perduodamos žodžiu, nemažai jų išsaugota simbolikoje. Pavyzdžiui, tai matoma medžio drožiniuose, lazdose, auksiniuose svarsčiuose, tradicinių drabužių bei šiuolaikinių audinių raštuose. Ganos meno galerijų lankytojai gali pamatyti paveikslų, kuriuose nupiešti du vyrai — vienas lipa į medį, kitas  jam padeda. Taip pavaizduota patarlė: „Lipdamas į tinkamą medį sulauksi pagalbos.“ Mintis aiški — jei sieksi vertingų tikslų, tau padės.

Laidotuvės ypač gera proga pasireikšti „tekstilės retorikai“, kaip pasakė vienas rašytojas. Ten vyraujanti liūdna atmosfera skatina žmones susimąstyti apie gyvenimą. Tas filosofines nuotaikas atspindi ir laidotuvėse dėvimų drabužių raštai. Pavyzdžiui, juose pavaizduotos kopėčios arba laiptai primena patarlę: „Niekas vienas nelipa mirties kopėčiomis.“  * Ji skatina visus nuosaikiai vertinti save ir branginti gyvenimą. (Mokytojo 7:2)

Akanų tautoje tradicinių taisyklių propaguotojai labai įgudusiai vartoja patarles. Be to, kaip valdžios simbolį jie nešiojasi lazdą, kurioje išraižytas kokios nors puoselėtinos žmonių vertybės motyvas. Pavyzdžiui, gyvatės galvą sugriebęs paukštis iliustruoja posakį: „Jei tau pavyksta nutverti gyvatę už galvos, likusioji dalis tėra virvė.“ Ką reiškia šie žodžiai? Problemas spręsk ryžtingai, neatidėliodamas.

Patarlių vartojimo etiketas

Kaip pavyzdžių, taip ir patarlių vartojimą lemia pokalbio tema bei auditorija. Netinkamos gali sumažinti argumentavimo efektyvumą. Kai kuriose šalyse patarlės — svarbi bendravimo etiketo dalis, todėl bet koks kalbėtojo netaktas gali padaryti žmonėms neigiamą įspūdį.

Ganoje patarlių autoriais ir puoselėtojais laikomi pagyvenusieji. Tad kiekviena patarlė pradedama žodžiais: „Kaip sako senoliai...“ O jeigu oratoriui tenka kalbėti daug vyresnio amžiaus susirinkusiesiems, patarlė iš mandagumo pradedama taip: „Kaip jūs, vyresnieji, sakote...“ Pagarbus jaunesnis kalbėtojas nenorės sudaryti įspūdžio, lyg mokytų vyresniuosius patarlėse sudėtos išminties.

Kelios dėmesio vertos pastabos

Patarlėmis tinka pradėti argumentą arba jį užbaigti. Be to, jos gali būti taip išmoningai įpintos į kalbą, jog reikės pasitelkti visą nuovoką jas įžvelgti. Pavyzdžiui, apie nuolankų ir taikingą žmogų akanai sako: „Jei tai priklausytų vien nuo tokio ir tokio, šiame kaime nesigirdėtų šūvių.“ Šie žodžiai primena patarlę: „Jei tai būtų susiję su sraige bei vėžliu, krūmyne neaidėtų šūviai.“ Abu šie gyvūnai nekenksmingi, nekrintantys į akis ir nelinkę kautis. Tokias savybes turintys žmonės gyvena taikoje.

Vis dėlto jei norėsi, kad akanas pasakytų patarlių, teišgirsi vieną: „Sapnuoti gali tik miegodamas.“ Kitaip tariant, patarlę pasakyti reikia tinkamos progos. Aplinkybės lemia, kada ir kokią sakyti.

[Išnaša]