Eskizuose — teisėjai ir teisiamieji

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BRITANIJOJE

AR KADA nors bandėte piešti veidą? Tai nėra lengva. O kaip tuomet, jei turėtumėte nupiešti portretą žmogaus, matyto pirmą kartą ir tik kelias minutes? Apsunkina tai, kad darbą spalvotomis pastelėmis reikia atlikti iš atminties. Maža to, eskizą privalote užbaigti per 30 minučių, nes jo jau laukia televizijos grupė!

Dauguma to padaryti nesugebėtume. Tačiau Britanijoje keletas žmonių specializuojasi būtent šioje srityje. Kas jie? Teismo dailininkai.

Apribota įstatymu

Bylų nagrinėjimas traukia visuomenės dėmesį, todėl daugelyje šalių jas įprasta nušviesti per televiziją ar pateikti nuotraukas spaudoje. Britanijoje yra kitaip. Ten griežtai draudžiama „teisme piešti portretą ar jo eskizą bet kurio žmogaus“ — teisėjo, prisiekusiojo arba liudininko, taip pat atsakovo arba kaltinamojo. * Todėl informuoti, kas vyksta teisme, žiniasklaida naudojasi ypatingais teismo dailininko sugebėjimais.

Kad daugiau sužinočiau apie šį nepaprastai įdomų darbą, apsilankiau vienoje Londone surengtoje dailės ir eskizų parodoje. Prie gausiai lankomo stendo sutikau šios išskirtinės dailininkų grupės atstovę Betą. Pirmiausiai paklausiau: „Kiek turite laiko teisme stebėti kaltinamąjį?“

Laikas ir tikslas

„Per pirminį bylos svarstymą kaltinamasis teisiamųjų suole paprastai stovi maždaug dvi minutes, tačiau to pakanka, — patikino Beta. — Tiek laiko užtenka įvertinti galvos bei šukuosenos tipą, nosies, akių, lūpų ir burnos formą. Be to, mintyse būtina užfiksuoti veido plotį, kaktos aukštį, ausies lezgelių dydį bei kitus požymius, pavyzdžiui, barzdą arba akinius. Tiktai tuomet jau turiu svarbiausią informaciją, reikalingą tiksliam piešiniui.

Kartais darbas kur kas sunkesnis. Pavyzdžiui, neseniai svarstant vieną bylą kaltinamųjų suole buvo 12 žmonių! Tiesa, jie ten stovėjo kokias 15 minučių, bet, norint nupiešti 12 veidų, itin svarbu susikaupti. Turiu tai, ką pavadintumėte regimąja atmintimi, bet ją reikėjo daug metų lavinti. Kai išeinu iš teismo salės, užsimerkusi turiu aiškiai įsivaizduoti matytus veidus.“

„Kiek laiko tyrinėjate duomenis apie žmones, kuriuos sutiksite teisme?“ — klausinėjau toliau. Betos atsakymas nustebino.

„Kitaip nei korespondentai, į tai nesigilinu visiškai. Į teismą einu nieko iš anksto apie juos nežinodama — sąmoningai siekiu, kad mano darbui  neturėtų įtakos jokia interpretacija. Piešinyje stengiuosi perteikti teismo proceso eigą, juk veido išraiškos čia kasdien keičiasi. Privalau nepamiršti, jog piešinius per televiziją arba šalies laikraščiuose gali pamatyti prisiekusieji. Nenoriu nė vienam iš jų daryti poveikio, kad kuris nors nesakytų: ‘Kokia nusikaltėliška jo [teisiamojo] išraiška!’ Būtent šiuo labai svarbiu aspektu teismo dailė visiškai skiriasi nuo portretų tapybos.“

„Momentas“

Paklausus Betos, koks jos sėkmės raktas, atsakė: „Laukiu ypatingo momento, padedančio pajusti teismo proceso atmosferą. Pavyzdžiui, kai vienas kaltinamasis susiėmė rankomis už galvos, buvo aišku, kad byla krypsta jo nenaudai. Kitu atveju į klausimą, ‘ar jūs gera motina?’, tos moters veido išraiška atsakė tiksliau nei jos žodžiai. Panašiai žmogaus jausmus atskleidžia tai, kad jis nosine šluostosi ašaras.

Be to, teismo dailininkas turi perteikti ir salės foną bei nuotaikas — nupiešti teisėją, advokatus, teismo pareigūnus, taip pat knygas, apšvietimą ir baldus. Paties proceso daugeliui žmonių pamatyti niekada neteks, todėl juos tai domina. Kur piešiu? Kartais teismo žurnalistų salėje, bet dažniausiai sėdėdama kur nors nuošalėje ant laiptų. Tačiau tuomet vis turiu skubėti atgal į teismo salę, kai tik pakviečiamas naujas liudininkas arba į teismą kreipiasi kaltinamąjį ginantis advokatas.“ Beta šypsodamasi pridūrė: „O taip, žinau, kad daugybė mano piešinių dabar kabo advokatų kontorose.“

Susidomėjęs apžiūrinėjau paveikslus ant dailininkės stendo. Visi jie mano atmintyje atgaivino bylas, susijusias tiek su visuomenės gerbiamais, tiek su liūdnai pagarsėjusiais asmenimis, procesus, apie kuriuos buvau skaitęs pastaraisiais metais. Po maždaug dešimties minučių, kai ruošiausi atsisveikinti, Beta maloniai įteikė pastele nupieštą eskizą. Jame buvau pavaizduotas aš.

[Išnaša]

[Iliustracijos 14, 15 puslapiuose]

Teismo salės eskizas; taip jis atrodo laikraštyje (kairėje)

[Šaltinio nuoroda]

© The Guardian