Gero savaitgalio!
Gero savaitgalio!
JO LAUKIA kone kiekvienas, o kai jis ateina, dažnai tampa visos savaitės kulminacija. Tuomet vieni išsiruošia į kelionę, kiti pramogauja, treti dalyvauja garbinime, dar kiti pasilieka namuose ir išsimiega.
Kalbame apie laiko tarpsnį tarp vienos darbo (arba mokslo) savaitės pabaigos ir kitos pradžios — savaitgalį! Vakarų pasaulyje savaitgalis prasideda penktadienį (anksčiau ar vėliau) ir tęsiasi iki sekmadienio pabaigos. Bet iš kur kilo jo idėja? Ir kaip geriausiai galėtumėte praleisti savaitgalį, jei gyvenate, kur įprasta dirbti penkias dienas?
Nuo poilsio dienos iki savaitgalio
Maždaug prieš 3500 metų Izraelio tautai duotame šabo įstatyme nurodyta: „Šešias dienas bus dirbama, bet septintoji diena yra visiško poilsio šabas — šventa diena Viešpačiui. Kas šabo dieną dirbtų bet kokį darbą, bus nubaustas mirtimi.“ (Išėjimo 31:15) Šabas taip pat leido izraelitams tėvams pasirūpinti savo šeimos dvasiniais poreikiais.
Žydų šabas trukdavo nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio saulėlydžio. Tačiau, kaip rašoma enciklopedijoje The World Book Encyclopedia, tariamieji krikščionys „pamaldų diena pasirinko sekmadienį, nes tikėjo, kad būtent tą dieną prisikėlė Jėzus. Europoje IV m. e. amžiuje sekmadienį poilsio diena oficialiai pripažino tiek bažnyčia, tiek valstybė“.
Įdomu, kad poilsiui skirti ilgiau nei vieną dieną sumanyta visai neseniai. XIX amžiaus aštuntame dešimtmetyje pirmiausiai darbo savaitė sutrumpėjo Britanijoje: šeštadieniais dirbo tik iki pietų. Savaitgalį sudarydavo laisva šeštadienio popietė ir sekmadienis. Prasidėdavo šeimos pietumis, paskiau, kaip rašoma žurnale Atlantic Monthly, „dažniausiai kas savaitę visi eidavo į artimiausią pirtį“.
Jungtinėse Valstijose savaitgalis buvo dar labiau prailgintas — iki dviejų laisvadienių. Kaip teigiama viename šaltinyje, pirmąkart penkių darbo dienų savaitė įvesta viename Naujosios Anglijos fabrike 1908-aisiais. Tokia tvarka tenkino tiek žydus, tiek tariamuosius krikščionis, nes abeji turėjo savo poilsio dieną: žydai — šeštadienį, „krikščionys“ — sekmadienį. Penkių dienų darbo savaitė plačiai įsitvirtino labai greit. Idėją palaikė automobilių gamintojas Henris Fordas, nes įžvalgiai sumojo, kad dėl ilgesnio savaitgalio šeimyninių išvykų padidės automobilių paklausa.
Ką veiksi savaitgalį?
Šiais laikais vakarietiškai gyvensenai įprastas dviejų dienų savaitgalis. Jei gyvenate toje pasaulio dalyje, baigiantis darbo savaitei bendradarbiai greičiausiai teiraujasi: „Ką veiksi savaitgalį?“ Klausimas primena vienokias ar kitokias jaudinančias galimybes.
Kadangi visą savaitę jūsų laikas priklauso darbdaviui, savaitgalis — gera proga vėl pasijusti savo gyvenimo šeimininku, galimybė pabėgti nuo rutinos, pailsėti arba pabūti su artimaisiais. O gal, kaip daugelis, eiti apsipirkti. „Vaikščioti po parduotuves — didelis malonumas“, — sako Brigita, gyvenanti Vokietijoje.
Apklausos rodo, kad daugybė žmonių laisvalaikiu nori tiesiog atsipalaiduoti. Užkietėjusiems savaitgalio namisėdoms taip pat yra daugybė mielų veiklos sričių. Paminėsime tik keletą: sodininkauti namuose arba lauke, kolekcionuoti pašto ženklus, groti ar klausytis muzikos, žiūrėti vaizdajuostes, šeimininkauti virtuvėje, rašyti laiškus, skaityti, siūti, megzti, sportuoti, tapyti. Kai kuriems labiau patinka leisti laiką su vaikais bei sutuoktiniu, pavyzdžiui, spręsti galvosūkius, žaisti stalo žaidimus. *
Ar Biblija smerkia tokį, regis, tuščią laiko leidimą? Nebūtinai. Saliamonas rašė: „Geriau viena sauja su poilsiu, negu dvi saujos su triūsu ir vėjų vaikymusi!“ (Mokytojo 4:6) Saikingos linksmybės, poilsis bei pramogos krikščionies gyvenime, be abejo, užima deramą vietą.
Kai puolama į kraštutinumus
Kita vertus, net geri dalykai, jeigu jų per daug, gali duoti priešingų rezultatų ir pridaryti žalos. Pavyzdžiui, lavinti kūną — naudinga. (1 Timotiejui 4:8, Brb) Tačiau kai kurie „savaitgalio atletai“ sportuoja, galima sakyti, fanatiškai. Pasiryžę laimėti, siekdami meistriškumo praleidžia pernelyg daug laiko ir pinigų treniruotėms bei įmantriai sporto įrangai.
Be to, stengdamiesi pasiekti daugiau nei pajėgia neišlavintas kūnas, netrunka pakenkti sveikatai. Viename žurnale rašoma apie vidutinio amžiaus „savaitgalio sporto karius“, kurių ryžtas susigrąžinti jaunystę baigiasi traumomis — sausgyslių patempimais, žaizdomis ir sumušimais. Kiti rizikuoja žūti arba sunkiai susižaloti užsiimdami ekstremaliu sportu. * Biblijos patarimas vyresnio amžiaus žmonėms būti nuosaikiems yra visiškai tinkamas. (Titui 2:2, NW) Mankštinimasis turėtų atgaivinti, o ne išsekinti ar kelti pavojų sveikatai.
Todėl kai kas teikia pirmenybę saugesniam sportui. Pavyzdžiui, Vokietijoje labai paplitęs ėjimas bei išvykos pėsčiomis. Europoje vienas iš itin populiarių laisvalaikio užsiėmimų — ėjimas ne siekiant rungtyniauti su kitais, bet per tam tikrą užsibrėžtą laiką įveikti pasirinktą maršrutą kaimo vietovėje. Kaip smagu pasimankštinti ir kartu gėrėtis gražiu reginiu! O mėgautis tuo gali visa šeima.
Pernelyg įtempti savaitgaliai
Kartais žmonės savaitgaliui suplanuoja visko per daug, todėl malonumo iš tokios veiklos patiria mažai arba nepatiria apskritai. Prasidėjus naujai savaitei jaučiasi ne pailsėję, o labai pavargę. Vokietijos žurnale Focus pateiktais duomenimis, 27 procentai apklaustųjų mano, kad jų laisvalaikio užsiėmimai
dažniausiai būna pernelyg karštligiški ir įtempti.„Poilsis palaiko darbingumą“, — rašė žurnalas Time. Jėzus Kristus irgi pripažino poreikį ilsėtis bei atsipalaiduoti. Morkaus 6:31 rašoma, kad jis savo mokiniams kalbėjo: „‘Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite.’ Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti.“ Nors mankštintis, apsipirkti bei ką kita veikti — visai tinkama, labiau jus atgaivins ramus skaitymas, poilsis arba miegas. Tačiau maloniai praleisti savaitgalį padės dar kai kas.
Dvasiniai poreikiai
Kalno pamoksle Jėzus sakė: „Laimingi tie, kurie suvokia savo dvasinius poreikius.“ (Mato 5:3, NW) Vienas iš tikslų, dėl ko įvesta šabo poilsio diena, — buvo duoti žmonėms galimybę pasirūpinti savo dvasiniais poreikiais. Ar įmanoma panašiems tikslams panaudoti savaitgalius šiais laikais? Štai Jehovos liudytojų daugumos susirinkimų svarbiausios sueigos vyksta šeštadieniais arba sekmadieniais. Be to, savaitgaliais organizuojami didesni sambūriai — asamblėjos bei kongresai. Daugybė Jehovos liudytojų laisvalaikiu eina po namus ir su žmonėmis diskutuoja apie Bibliją.
Žinoma, Jehovos liudytojai, kaip ir visi kiti, dirba, turi namus bei šeimas, kuriomis rūpinasi. Todėl, kai yra galimybė, jie irgi planuoja savo bei šeimos laisvalaikį. Tačiau pirmumą teikia dvasiniams dalykams. Ar tai daryti sunku?
Štai Jurgenas ir Doris, vokiečių sutuoktinių pora, prieš tapdami Jehovos liudytojais savaitgaliais treniruodavosi sporto klube. Melas su Helena leisdavo laiką meno galerijose. Helmuto savaitgaliai prabėgdavo gėrintis gamta. Silvija lankydavosi diskotekose. Tačiau, kai šie žmonės tapo Jehovos liudytojais, jų laisvalaikio įpročiai visiškai pasikeitė.
Jurgenas ir Doris paaiškina: „Laisvalaikio užsiėmimais atsikratydavome nuobodulio, bet negalėtume sakyti, kad jie dvasiškai praturtindavo. Tai, kad dabar padedame kitiems suprasti Bibliją, suteikia prasmę bei tikslą ne tik tų žmonių, bet ir mūsų gyvenimui.“ O ką sako Melas ir Helena? „Biblija nurodo patį geriausią kelią, o pasakoti apie jį kitiems — beribis džiaugsmas.“ Kodėl dabar Helmutas labiau patenkintas? „Žinau, jog tai, ką nuveikiu viešojoje tarnyboje, svarbu Jehovai“, — kalba jis. Silvijos nuomonė tokia: „Skelbimas — tai bendravimas su žmonėmis ir įdomūs pokalbiai, mėgstu tiek viena, tiek kita.“
Kodėl nepasikalbėjus su Jehovos liudytojais, kai jie aplankys jus kitą kartą? Trumpas pašnekesys gali būti pirmas žingsnis į tikslingesnį gyvenimą — ne tik savaitgaliais, bet kasdien!
Nesvarbu, kokie jūsų laisvalaikio pomėgiai, stenkitės, kad savaitgalis būtų ugdantis ir malonus. Jei gyvenate šalyje, kur kalbama vokiškai, linkime jums“schönes Wochenende“. Jei kalbate ispaniškai, —“¡Buen fin de semana!” Jei esate ukrainietis, sakome “Бажаю вам приємно провести вихідні”. Kad ir kur gyventumėte, kad ir ką veiktumėte, gero savaitgalio!
[Išnašos]
^ pstr. 12 Apie tam tikrų elektroninių žaidimų pavojus skaitykite straipsnį „Jaunimas klausia: Ar derėtų žaisti kompiuterinius bei vaizdo žaidimus?“ žurnalo Atsibuskite! 1996 m. rugsėjo 22 d. numeryje (anglų k.) ir straipsnių seriją „Elektroniniai žaidimai. Ar jie nėra žalingi?“ 2002 m. gruodžio 22 d. numeryje.
^ pstr. 16 Skaitykite straipsnį „Jaunimas klausia: Pavojingas sportas. Gal surizikuoti ir man?“ (1994 m. liepos 8 d., yra rusų k.) ir „Aštrių pojūčių mėgėjai. Kodėl jie renkasi rizikingas pramogas?“ (2002 m. spalio 8 d.)
[Anotacija 13 puslapyje]
Malonus savaitgalis — tai naudingas poilsis, pramogos ir dvasinė veikla