Stebime pasaulį

Nepažįstamųjų baimė

„Daugiau kaip 80 procentų vairuojančių moterų verčiau liktų naktį užsirakinusios sugedusiame automobilyje, nei priimtų nepažįstamo žmogaus pagalbą“, — pranešama Londono laikraštyje The Independent. Viena organizacija apklausė 2000 vairuotojų. Paaiškėjo, kad 83 procentai moterų ir 47 procentai vyrų, sugedus automobiliui, siūlomos pagalbos atsisakytų. Kita vertus, dauguma apklaustųjų nė nestabtelėtų padėti į bėdą patekusiam vairuotojui. Sustoti ypač bijo moterys, nes mano, jog gedimas gali būti apgaulė. Apklausą atlikusios organizacijos atstovas Nikas Koulas pasakė: „Liūdna mūsų laikų realybė — daugelis vairuotojų mieliau visą naktį prasėdėtų vieni automobilyje, nei pasiliktų su nepažįstamu žmogumi.“

 Netikintys tikinčiųjų ganytojai

Anglikonų kunigės „į svarbiausius krikščionių mokymus... žiūri skeptiškiau nei bendradarbiai vyrai“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Apklausus kone 2000 anglikonų dvasininkų paaiškėjo, jog „tuo, kad Jėzus mirdamas atpirko pasaulio nuodėmes, tiki 80 procentų kunigų“, bet tik 60 procentų kunigių. Ir nors 70 procentų kunigų tiki Jėzaus Kristaus prisikėlimu, — tuo tiki vos 50 procentų dvasininkių. Tyrimą užsakiusios asociacijos „Sąžinės kaina“ atstovas Robis Lou pasakė: „Akivaizdu, jog anglikonų bažnyčia suskilusi į dvi — tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Kokia gėda! Bažnyčioje kuo toliau, tuo dažniau atsakingoms pareigoms skiriami vis mažiau tikintys žmonės. Tikinčiuosius ganančių netikinčių kunigų daugėja — to pakęsti negalima.“

Gerovė ir sveikata neišsklaido pesimizmo

Kaip pranešama laikraštyje The Toronto Star, kanadiečiai į ateitį žiūri niūriai, nors ten pat sakoma, kad 2001 metais „ekonominės bei socialinės sąlygos gerėjo trejus metus iš eilės“. Tyrinėtojai iš Kanados tarybos socialinės raidos klausimais nustatė, jog „šalies gyventojai vis labiau nerimauja dėl materialinės gerovės, patiria daugiau įtampos darbe, mažiau pasitiki socialine rūpyba, jaučiasi nesaugūs“. Susirūpinimą kelia ir „infliacijos tempų neatitinkantys atlyginimai, asmeninės skolos, ... ilgos eilės pas kai kurių sričių gydytojus, brangstantys vaistai, daugiau eismo nelaimių, perdėta baimė dėl didėjančio smurto“. Pranešimo autoriai padarė išvadą: „Jeigu apie saugumą sprendžiame pagal žmonių požiūrį, padėtis prastėja.“

Sumažėjo mirštamumas?

Agentūros „Associated Press“ pranešimu, Jungtinėse Valstijose „per pastaruosius 40 metų geriau teikiant pagalbą pavyko sumažinti užpuolimo aukų mirštamumą“. Tyrinėtojai nustatė, jog 1960—1999 metais šalyje nusikaltėlių aukų mirė beveik 70 procentų mažiau, nors smurtinių nusikaltimų per tą laikotarpį įvykdyta bemaž šešiskart daugiau. Be to, tyrimas parodė, kad 1960-aisiais mirtini buvo 5,6 procento ginkluotų išpuolių, o 1999 metais — tik 1,7 procento. Kaip teigiama pranešime, tyrinėtojų nuomone, mirštamumą sumažinti padėjo įvairūs medicinos laimėjimai, pavyzdžiui, „pagalbos tarnybų įkūrimas, greitas sužeistųjų būklės stabilizavimas ir jų nugabenimas į ligoninę, geresnis gelbėtojų medicininis pasirengimas, daugiau ligoninių, traumatologijos centrų“. Masačusetso universiteto Amhersto koledžo profesorius Antonis Haris pasakė: „Žmonės, kurie prieš 20 metų būtų atsidūrę morge, dabar apgydomi ligoninėje ir paleidžiami, neretai po kelių dienų.“

Nuotolinis valdymas ir dujos

Laikraštyje The Sydney Morning Herald rašoma, kad Australijoje vienam gyventojui tenka didžiausias kiekis į orą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Bene pagrindinė problemos priežastis — „australų pamėgtas nuotolinis valdymas“. Kaip jis susijęs su minėtomis dujomis? Kad televizorius, vaizdo grotuvus ir kitus elektros prietaisus būtų galima įjungti per atstumą, jie turi veikti rezerviniu režimu. Vadinasi, jie retai kada išjungiami visiškai. Todėl elektrinės kasmet į aplinką papildomai išmeta penkis milijonus tonų anglies dioksido. Išeitų, kad gaminant energiją, kuri reikalinga elektros prietaisams veikti rezerviniu režimu, Australijoje į orą patenka tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiek išmeta milijonas automobilių. Kokia to kaina, laikraštyje sakoma: „2000-aisiais tokiu režimu dirbančių prietaisų suvartota energija sudarė 11,6 procento visos namų ūkio suvartotos energijos — ir už tai teko papildomai sumokėti 500 milijonų Australijos dolerių.“

„Titano amžius“?

Titanas — lengvas, tvirtas, nerūdijantis metalas. Mokslininkų pirmą kartą išgrynintas 1910 metais, jis puikiai tinka aviacijai ir medicinai. Implantuotas žmogui, retai sukelia uždegimus, todėl iš jo galima daryti kaulus. Japonijos Titano bendrijos atstovas pasakė: „Kadangi titanas nerūdija, (jo gaminiams) nereikia priežiūros. Be to, jį galima ne kartą panaudoti. Todėl titanas bus paklausiausias XXI amžiaus metalas.“ Bėda, kad jis dešimtkart brangesnis už nerūdijantį plieną. Vis dėlto tikimasi, jog, ėmus plačiau jį vartoti, kaina nukris. Pasak Japonijos laikraščio Daily Yomiuri, „metalų vertė per daugelį metų kito: varį keitė plienas, plieną — aliuminis. O XXI šimtmetis, atrodo, taps titano amžiumi“.

Netinkama santuokos pradžia

Kaip pranešama Niujorko laikraštyje Daily News, per 40 procentų porų, gyvenusių drauge prieš santuoką, išsiskiria nė nesulaukusios jos dešimtmečio sukakties. Be to, Nacionalinio sveikatos tyrimo centro surinkti duomenys rodo, jog poros, gyvenusios kartu prieš vedybas ir net daugiau kaip dešimt metų susituokusios, galiausiai išsiskiria kone dukart dažniau. „Jei pažįstate du žmones, kurie galvoja apie santuoką [ir] nemano, kad pagyventi susimetus teisinga, — sako Metju Bramletas, — jie greičiausiai neišsiskirs.“ Gyvenantys susidėję, „atrodo, mažiau linkę spręsti tarpusavio nesutarimus“, — teigia šeimos patarėja Alis Stefens.

Bažnyčios paieškos

„Anksčiau sakydavo, kad metodistas visada liks metodistu. Dabar taip nėra“, — rašo laikraštis The Sacramento Bee. Kaip pasakė Tarpkonfesinio judėjimo biuro Sakramente (JAV) direktorius Deksteris Maknamara, „žmonės nebesilaiko įsikibę vienos religijos... Jie labiau linkę išmėginti įvairias bažnyčias“. Ieškodami savosios tikintieji dažnai atsižvelgia į muziką, garbinimo būdą, pamaldų trukmę, programas jaunimui, susirenkančiųjų skaičių ir atstumą nuo namų. Šeimos, religijos ir visuomenės centro Hovarde direktorius Alanas Karlsonas teigia: „Religijų labai daug. 1950 metais 85 procentai suaugusiųjų priklausė tai pačiai, kaip ir jų tėvai“, bet dabar „pasirinkimas platesnis“.