Galilėjaus konfliktas su Bažnyčia

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ITALIJOJE

MINTIMIS persikelkime į 1633-iųjų birželio 22-ąją. Priešais Romos inkvizicijos teismą klūpo senas, paliegęs žmogus — vienas iš garsiausių to laiko mokslininkų. Jo pažiūros pagrįstos ilgamečiais stebėjimais bei tyrinėjimais. Tačiau dabar, jei nenori prarasti gyvybės, jis turi išsižadėti to, ką žino esant tiesą.

Šis vyras — Galilėjas Galilėjus. Vadinamoji Galilėjaus byla sukėlė abejonių, klausimų bei ginčų, kurių atgarsiai pasiekė mūsų dienas, nors nuo to laiko jau praėjo apie 370 metų. Ji paliko neišdildomą pėdsaką religijos ir mokslo istorijoje. Dėl ko kilo tiek triukšmo? Kodėl Galilėjaus byla ir šiandien domina žiniasklaidą? Ar, vieno rašytojo žodžiais tariant, ji iš tikrųjų rodo „mokslo ir religijos prieštarą“?

Daugelis Galilėjų laiko „šiandieninio mokslo pradininku“. Jis — matematikas, astronomas bei fizikas. Galilėjus vienas iš pirmųjų tyrinėjo dangų per teleskopą. Tuo, ką regėjo savo akimis, pagrindė teisingumą idėjos, dėl kurios tada buvo karštai diskutuojama: Žemė sukasi aplink Saulę, todėl mūsų planeta nėra visatos centras. Taigi nenuostabu, jog kartais šis mokslininkas vadinamas dabartinio eksperimentinio metodo įkūrėju!

Ką Galilėjus atrado bei išrado? Kaip astronomas, jis, be kita ko, atskleidė, kad Jupiteris turi palydovų, Paukščių Taką sudaro žvaigždės, Mėnulyje yra kalnų, Veneros fazės keičiasi panašiai kaip Mėnulio. Kaip fizikas, tyrinėjo, kokie dėsniai valdo švytuoklę bei krentančius objektus, išrado savitą logaritminę liniuotę — geometrinį kompasą. Pasinaudodamas iš Olandijos gauta informacija, sukonstravo teleskopą, atvėrusį jam visatą.

Tačiau užsitęsusi konfrontacija su Bažnyčios hierarchija garsaus mokslininko karjerą pavertė drama — Galilėjui teko stoti prieš teismą. Nuo ko ir kaip viskas prasidėjo?

 Konfliktas su Roma

Dar XVI amžiaus pabaigoje Galilėjus parėmė Koperniko iškeltą heliocentrinės sistemos teoriją (kaip ji kartais vadinama), kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. 1610-aisiais per teleskopą stebėdamas iki tol neatrastus dangaus kūnus Galilėjus įsitikino, jog ši tezė teisinga.

Enciklopedijoje Grande Dizionario Enciclopedico UTET rašoma, jog Galilėjus siekė ne tik padaryti atradimų, bet ir įtikinti Koperniko teorijos teisingumu „savo laikų aukščiausio rango asmenis (valdovus bei kardinolus)“. Mokslininkas puoselėjo viltį, kad įtakingų draugų padedamas įveiks Bažnyčios priešiškumą ir net laimės jos paramą.

1611-aisiais Galilėjus atvyko į Romą ir susitiko su aukštaisiais dvasininkais. Čia parodė jiems savo astronominius atradimus per teleskopą. Tačiau reikalai pakrypo ne taip, kaip tikėjosi. 1616-aisiais mokslininku susidomėjo oficialūs asmenys.

Romos inkvizicijos teologai heliocentrinės sistemos teoriją pavadino „filosofiniu požiūriu neprotinga, absurdiška bei formaliai eretiška, nes daugeliu atžvilgių ji prieštarauja Šventojo Rašto teiginių tiesioginei prasmei, visuotinai priimtam aiškinimui ir Šventųjų Tėvų bei teologijos daktarų supratimui“.

Galilėjus susitiko ir su kardinolu Robertu Belarminu, kuris buvo laikomas žymiausiu tų laikų teologu ir vadinamas „eretikų plaktuku“. Belarminas oficialiai perspėjo Galilėjų, kad liautųsi skleidęs savo pažiūras apie heliocentrinę sistemą.

Inkvizicijos teisme

Galilėjus stengėsi elgtis apdairiai, bet ir toliau palaikė Koperniko teiginius. Po septyniolikos metų, 1633-iaisiais, jam teko stoti prieš inkvizicijos teismą. Kardinolas Belarminas jau buvo miręs, bet dabar pagrindiniu Galilėjaus priešininku tapo popiežius Urbonas VIII, anksčiau rodęs jam palankumą. Rašytojai šį teismo procesą pavadino vienu iš senovėje garsiausių  ir neteisingiausių, netgi prilygino Sokrato bei Jėzaus teismui.

Kas procesą išprovokavo? Galilėjus parašė veikalą „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas“. Jame įrodinėjo heliocentrizmą. 1632-aisiais autoriui buvo įsakyta stoti prieš teismą, bet jis delsė, nes sirgo ir jau turėjo beveik 70 metų. Į Romą nukeliavo kitąmet, po perspėjimo, kad bus surakintas grandinėmis ir atgabentas jėga. Popiežiaus įsakymu Galilėjų apklausė ir net grasino kankinimais.

Ar ligotą, seną žmogų iš tikrųjų kankino, tiksliai nežinoma. Kaip parašyta teismo kaltinamajame nuosprendyje, Galilėjus buvo „griežtai apklaustas“. Pasak teisės istoriko Italo Mereu, ši frazė — specialus tų dienų terminas, reiškęs kankinimą. Su tokiu aiškinimu sutinka daugelis specialistų.

Šiaip ar taip, 1633-iųjų birželio 22-ąją niūrioje salėje inkvizicijos nariai priėmė nuosprendį. Galilėjus apkaltintas „palaikąs klaidingą, priešingą Šventajam Dievo Raštui doktriną, kad Saulė... nejuda iš rytų į vakarus, o Žemė juda ir nėra pasaulio centras“.

Kad nebūtų pasmerktas mirčiai, Galilėjus turėjo atsižadėti savo pažiūrų. Perskaičius nuosprendį mokslininkas atgailaujančio nusidėjėlio drabužiais klūpodamas oficialiai pareiškė: „Išsižadu, prakeikiu ir bjauriuosi minėtais suklydimais bei erezijomis [Koperniko teorija] ir apskritai bet kokiomis kitomis klaidomis, erezijomis arba atskalomis, prieštaraujančiomis Šventajai Bažnyčiai.“

Nors patikimų įrodymų nėra, pasakojama, kad ištaręs išsižadėjimo žodžius Galilėjus treptelėjo koja ir reikšdamas protestą sušuko: „O vis dėlto ji sukasi!“ Žinovai tvirtina, jog pažeminimas, patirtas atsižadant savo atradimų, mokslininką slėgė iki pat mirties. Jį nuteisė kalėti, bet nuosprendį pakeitė namų areštu iki gyvos galvos. Pamažu netekęs regėjimo mokslininkas gyveno beveik kaip atsiskyrėlis.

Religijos ir mokslo konfliktas?

Daugelio manymu, Galilėjaus pavyzdys įrodo, kad mokslas ir religija visiškai nesuderinami dalykai. Iš tikrųjų daug šimtmečių Galilėjaus byla tolino žmones nuo religijos. Ji daug ką įtikino, kad iš esmės religija kelia grėsmę mokslo pažangai. Ar taip yra iš tikrųjų?

Popiežius Urbonas VIII ir Romos inkvizicijos teologai Koperniko teoriją tikrai pasmerkė tvirtindami, jog ji prieštarauja Biblijai. Galilėjaus priešininkai rėmėsi Jozuės pasakytais žodžiais: „Sustok, saule.“ (Jozuės 10:12) Jų požiūriu, tai, kas parašyta, reikia suprasti tiesiogiai. Bet ar Biblija iš tiesų prieštarauja Koperniko teorijai? Tikrai ne.

Prieštaravimas atsiranda tarp mokslo ir akivaizdžiai neteisingo Šventojo Rašto interpretavimo. Toks buvo Galilėjaus požiūris. Vienam savo mokiniui jis rašė: „Nors Šventasis Raštas negali klysti, jo aiškintojai bei komentuotojai gali klysti įvairiais atžvilgiais. Viena iš tikrai didelių ir labai dažnų klaidų — noras Raštą aiškinti tiktai tiesiogine prasme.“ Su tuo sutiks bet kuris rimtas Biblijos tyrinėtojas. *

Galilėjus pasakė ir kitą svarbią mintį. Jis teigė, jog dvi knygos — Biblija ir gamtos knyga — yra parašytos to paties Autoriaus, todėl negali viena kitai prieštarauti. Taip pat pridūrė: joks žmogus negali „su įsitikinimu tvirtinti, kad kiekvienas aiškintojas kalba Dievo įkvėptas“. Ši netiesioginė bažnyčios oficialių aiškinimų kritika greičiausiai buvo palaikyta provokacija, kuri  ir paskatino Romos inkviziciją mokslininką pasmerkti. Be to, kaip paprastas pasaulietis išdrįso kištis į dalykus, apie kuriuos spręsti turi teisę tik dvasininkai?

Dėl Galilėjaus bylos atskiri mokslininkai suabejojo tiek bažnyčios, tiek popiežiaus neklystamumu. Katalikų teologas Hansas Kiungas rašo, kad „gausybė nenuginčijamų oficialių Bažnyčios mokymų“ klaidų, tarp jų „Galilėjaus pasmerkimas“, privertė suabejoti neklystamumo dogma.

Ar Galilėjus buvo reabilituotas?

1979-ųjų lapkritį, praėjus metams nuo išrinkimo popiežiumi, Jonas Paulius II pripažino, jog Galilėjus „labai nukentėjo... nuo dvasininkų ir bažnyčios institucijų“, ir tikėjosi, kad mokslininko statusas bus peržiūrėtas. Po trylikos metų, 1992-aisiais, to paties popiežiaus paskirta komisija pareiškė: „Kai kurie teologai, Galilėjaus amžininkai, ... nesuvokė sudėtingos, netiesioginės Šventojo Rašto prasmės tose vietose, kur aprašoma visatos fizinė sandara.“

Aišku viena: heliocentrinę teoriją kritiškai vertino ne tik teologai. Toje byloje svarbų vaidmenį suvaidinęs popiežius Urbonas VIII atkakliai reikalavo, kad Galilėjus negriautų šimtmečių senumo Bažnyčios mokymo, jog Žemė — visatos centras. Tačiau tas mokymas nėra biblinis, jo pradininkas buvo graikų filosofas Aristotelis.

Šiuolaikinei komisijai kruopščiai peržiūrėjus bylą, popiežius kaltinamąjį nuosprendį Galilėjui pavadino „skubotu, nevykusiu sprendimu“. Ar mokslininkas buvo reabilituotas? „Kalbėti apie Galilėjaus reabilitaciją, kaip daro kai kurie, absurdiška, — teigia vienas rašytojas, — nes istorija smerkia ne Galilėjų, o bažnytinį tribunolą.“ Istorikas Luidžis Firpas pareiškė: „Reabilituoti savo aukas persekiotojai neturi teisės.“

Biblija yra ‘žiburys, šviečiantis tamsioje vietoje’. (2 Petro 1:19) Galilėjus gynė ją nuo klaidingų aiškinimų. O Bažnyčia, atkakliai laikydamasi žmogaus išgalvotos Bibliją diskredituojančios tradicijos, elgėsi priešingai.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

Trumpai apie Galilėjų

Galilėjus gimė 1564 metais Pizoje, florentiečio šeimoje. Pizos universitete studijavo mediciną. Tačiau ši sritis mažai domino, todėl perėjo mokytis fizikos ir matematikos. 1585-aisiais, neįgijęs jokio mokslinio laipsnio, sugrįžo namo. Vis dėlto išgarsėjo kaip didžiausias savo laikų matematikas ir Pizos universitete gavo matematikos dėstytojo vietą. Mirus tėvui, dėl ekonominių sunkumų turėjo persikelti į Paduvą; čia universitetas suteikė jam aukštesnes, matematikos profesoriaus, pareigas.

Per 18 metų, pragyventų Paduvoje, Galilėjaus meilužė, jauna venecijietė, pagimdė jam trejetą vaikų. 1610-aisiais Galilėjus grįžo į Florenciją. Geresnė ekonominė padėtis čia leido labiau atsidėti tyrinėjimams, bet laisvės mokslininkas daugiau turėjo Venecijos Respublikoje. Toskanos hercogas paskyrė jį „vyriausiuoju filosofu ir matematiku“. Galilėjus mirė 1642-aisiais Florencijoje, kur inkvizicijos teismo nuosprendžiu gyveno namų arešto sąlygomis.

[Šaltinio nuoroda]

From the book The Library of Original Sources, Volume VI, 1915

[Iliustracija 12 puslapyje]

Galilėjaus teleskopas, kuriuo naudodamasis mokslininkas įsitikino, jog Žemė nėra visatos centras

[Šaltinio nuoroda]

Scala/Art Resource, NY

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Geocentrinė sistema (centre — Žemė)

Heliocentrinė sistema (centre — Saulė)

[Šaltinio nuoroda]

Fonas: © 1998 Visual Language

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 11 puslapyje]

Nuotrauka: From the book The Historian’s History of the World