Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Laiminga vaikystė

Laiminga vaikystė

Laiminga vaikystė

GERA vaikystė labai priklauso nuo tėvų: ar jie deramai atliks savo pareigas. O ką tai reiškia? Na, turbūt esate girdėję įvairių patarimų: negailėkite vaikui laiko, išklausykite, nustatykite aiškius reikalavimus, įsijauskite į jo džiaugsmus bei rūpesčius, būkite tikri draugai ir kartu nemenkinkite savo autoriteto. Šie plačiai žinomi principai tikrai padeda, bet esama ir dar svarbesnių.

Visame pasaulyje milijonai tėvų įsitikino, kad geriausia auklėti pagal Biblijos principus. Kodėl? Nes šeimos instituciją įkūrė ne kas kitas, o išmintingasis Biblijos Autorius, Dievas Jehova. (Pradžios 1:27, 28; 2:18-24; Efeziečiams 3:15, Jr) Tad patarimų, kaip auklėti vaikus, labiausiai verta ieškoti jo įkvėptame Žodyje. Tačiau ką Biblija — sena knyga — gali pasakyti apie tokią šiuolaikinę problemą kaip skubotos vaikystės tendencija? Aptarkime keletą tinkamų Šventojo Rašto principų.

„Kaip įstengia eiti... vaikai“

Jokūbas, Izaoko sūnus, pats turėjo per tuziną vaikų. Biblijoje rašoma, kaip jis keliaudamas su šeima išmintingai pasakė: „Vaikai gležni... Mano valdove [vyresnysis broli Ezavai], eik pirma savo tarno, o aš pamažu toliau judėsiu, kaip įstengia eiti... vaikai.“ (Pradžios 33:13, 14, Brb)

Jokūbas žinojo, kad iš vaikų negalima reikalauti tiek pat, kiek iš suaugusiųjų. Jie „gležni“ — mažesni, silpnesni, jiems reikia daugiau dėmesio. Užuot skubinęs vaikus, kad spėtų keliauti kartu, jis pats prisitaikė ir sulėtino tempą. Taigi pasielgė taip išmintingai, kaip ir Dievas elgiasi su savo vaikais — žmonėmis. Mūsų Tėvas žino, kiek pajėgiame, ir nereikalauja per daug. (Psalmyno 103:13, 14)

Tokią išmintį rodo net kai kurie gyvūnai, nes Dievas sukūrė juos „instinktyviai išmintingus“. (Patarlių 30:24, NW) Štai gamtininkai pastebėjo, kad visa dramblių banda taikosi prie mažojo drambliuko ir eina tokiu tempu, kad šis neatsiliktų.

Kai kas šiais laikais ignoruoja iš Dievo kilusią išmintį. Bet jums nereikia taip elgtis. Turėkite omenyje, kad vaikas „gležnas“ ir jo pečiai neatlaikytų suaugusiojo pareigų naštos. Jei, tarkim, esate vieniša motina, jus vargina kokia asmeninė problema ir kyla noras savo vaikui išsipasakoti, atsispirkite tai pagundai! Verčiau kreipkitės į brandų žmogų, kuris padės ieškoti sprendimų, o svarbiausia — taikyti išmintingus Biblijos patarimus. (Patarlių 17:17, Brb)

Taip pat žiūrėkite, kad jūsų vaiko neįtrauktų pašėliškas gyvenimo sūkurys ir kad viso jaunatvės džiaugsmo neišsunktų griežti tvarkaraščiai. Nustatykite jam tinkantį tempą, — nebūtinai tokį, kaip šiais laikais pasaulyje įprasta. Šventasis Raštas išmintingai pataria: „Nemėgdžiokite šio pasaulio.“ (Romiečiams 12:2)

„Viskam yra metas“

Kitas vertingas Biblijos principas skamba taip: „Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi.“ Aišku, yra metas dirbti. Juk vaikai mokykloje gauna namų užduočių, turi jie ir šiaip visokių darbelių, be to, domisi dvasiniais dalykais. Toje pačioje Biblijos ištraukoje vis dėlto priduriama, kad yra ir „laikas juoktis“, „laikas šokti“. (Mokytojo 3:1, 4)

Vaikai tokie jau yra, kad jiems reikia žaisti, juoktis, tiesiog išlieti energiją. O jeigu kiekvieną minutę privalės skirti mokyklai, užklasinei veiklai arba kitiems rimtiems užsiėmimams, kada gi žais? Ar dėl to nesusierzins, nenusimins? (Kolosiečiams 3:21)

Pažiūrėkime, kur minėtasis Biblijos principas dar tinka. Jei viskam savas metas, ar vaikystė — ne metas būti vaiku? Ko gero, atsakysite, jog taip, tik jūsų vaikas ne visada pritars. Mažieji linkę mėgdžioti suaugusiuosius. Mergaitės, pavyzdžiui, nori dėvėti tokius drabužius, kad atrodytų kaip moterys. Juo labiau tam skatina ankstyva lytinė branda.

Išmintingi tėvai supranta, kad ši tendencija pavojinga. Degraduojančio pasaulio reklamų bei pasilinksminimų pramonė vaikus rodo esant seksualius, ne pagal amžių brandžius. Makiažas, papuošalai, gundantys drabužiai — vaikams tai vis įprastesni dalykai. Bet nejaugi reikia vilioti iškrypėlius? Tėvai, parinkdami aprangą pagal amžių, laikosi dar vieno Biblijos principo: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo.“ (Patarlių 27:12)

O štai kitas pavyzdys: jei svarbiausias vaikui sportas, tai irgi nebėra gyvenime pusiausvyros, nebeužtenka viskam laiko. Biblija protingai įspėja: „Kūno lavinimas nedaug naudos duoda, o dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą.“ (1 Timotiejui 4:8, Brb)

Žiūrėkite, kad vaiko neužvaldytų mintis „trūks plyš laimėsiu“. Neretai būna, jog tėvai kursto rungtyniavimo dvasią, ragina bet kokia kaina laimėti, o tada sportas ir žaidimai darosi bedžiaugsmiai. Vaikai siekdami pergalės kartais ima sukčiauti, net žaloti kitus žaidėjus. Tikrai neverta už pergalę mokėti tokios kainos!

Reikia išmokti savitvardos

Vaikams nelengva įsisąmoninti, jog viskam yra metas, ir kantriai laukti, jei ko užsinori. Juolab kad visuomenėje įprasta savo norus tenkinti neatidėliojant. Pramogų pasaulis perša mintį: „Gauk viską, ko tik nori, ir tuojau pat!“

Nepasiduokite šiai įtakai ir nelepinkite, negadinkite vaiko. „Emociniam intelektui svarbus yra gebėjimas atidėti malonumą, — rašoma knygoje The Child and the Machine. — Savidrausmė bei socialinė darna veikia kaip stiprus priešnuodis didėjančiam vaikų tarpusavio smurtui mokykloje ir už jos ribų.“ Biblijoje užrašytas geras principas: „Vergas, lepintas nuo mažens, galų gale taps neklaužada.“ (Patarlių 29:21) Nors tiesiogiai šioje eilutėje kalbama, kaip elgtis su jaunais vergais, daugelis tėvų įsitikino, kad tas pats principas taikytinas ir jų vaikams.

Biblijos žodžiais tariant, vaikui ypač reikia „Jehovos drausmės ir protinimo“. (Efeziečiams 6:4, NW) Meilingai drausminamas vaikas išsiugdo savitvardą, kantrybę. O šios savybės visą gyvenimą padeda būti laimingam, rasti pasitenkinimą.

Kai vaikystei nebekils pavojų

Galbūt susimąstote: „Ar išmintingas, mylintis Dievas, kurio įkvėpimu šie vertingi principai užrašyti, norėjo, kad gyvenimas būtų toks kaip dabar? Ar jis sumanė, kad vaikai augtų atšiauriame, nesvetingame pasaulyje?“ Jus paguos žinia, kad Dievas Jehova ir jo Sūnus Kristus Jėzus nuoširdžiai myli žmoniją — taip, ir vaikus — mažus ir didelius, todėl greit pašalins nedorus žmones. (Psalmyno 37:10, 11)

Ar norite dirstelėti, kaip viskas atrodys, kuomet viešpataus taika ir laimė? Įsivaizduokite tokį reginį, gražiai aprašytą Biblijoje: „Vilkas viešės pas avinėlį, leopardas guls greta ožiuko. Veršis ir liūtukas maitinsis kartu: juos prižiūrės mažas vaikas.“ (Izaijo 11:6) Mums, gyvenantiems negailestingoje visuomenėje, kur dažnai vaikystė pražūva ar pralekia paskubomis, kokia paguoda žinoti, jog Dievas pasauliui žada tokią šviesią ateitį! Aišku, Kūrėjas yra numatęs, kad vaikystė nebūtų nei prarasta, nei skubota, bet priešingai, — laiminga ir miela.

[Iliustracija 8 puslapyje]

Savo problemų neužkraukite vaikui, verčiau išsipasakokite kitam suaugusiajam

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Vaikams reikia žaisti