Paprastas, bet mėgstamas arachis

Ar mėgstate arachį? Daugelis atsakys teigiamai. Arachis, kitaip vadinamas žemės riešutu, tikrai patinka daug kam. Dvi gausiausiai gyventojų turinčios šalys — Kinija ir Indija — kartu paėmus išaugina per 50 procentų pasaulinio šios kultūros derliaus.

Jungtinėse Valstijose kasmet nuimama milijardai kilogramų arachio — beveik 10 procentų pasaulinės produkcijos. Kitos didelės arachio augintojos yra Argentina, Brazilija, Malavis, Nigerija, Pietų Afrika, Senegalas bei Sudanas. Kaip arachis paplito? Ar visiems galima jį valgyti?

Ilga istorija

Manoma, jog arachio tėvynė — Pietų Amerika. Vienas iš seniausių istorinių dirbinių, rodančių, jog arachis buvo vertinamas, išlikęs Peru. Tai vaza, datuojama laikotarpiu iki Kolumbui atrandant Ameriką. Ji arachio vaisiaus formos, papuošta to paties pavidalo piešiniais. Ispanų tyrinėtojai, Pietų Amerikoje pirmieji aptikę arachį, įsitikino, jog tai puikus maistas kelionėje. Paskui šiek tiek jo parsivežė į Europą. Arachį europiečiai vartojo netgi kaip kavos pupelių pakaitalą.

Vėliau portugalai nugabeno arachį į Afriką. Čia jis greit buvo pripažintas kaip vertingas maisto šaltinis, nes, skirtingai nuo kitų pasėlių, auga ir skurdžiame dirvožemyje. Be to, praturtina dirvą labai reikalingu azotu. Galiausiai vergų prekybos laikais arachis iš Afrikos nukeliavo į Šiaurės Ameriką.

XVI amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje portugalai arachį nugabeno į Indiją ir Makao, ispanai — į Filipinus. Iš ten pirkliai atvežė į Kiniją, kur arachis ypač gelbėjo per badmečius.

XVIII amžiuje augalą tyrinėję botanikai pavadino jį žemės žirniais ir nusprendė, kad gerai tiks šerti kiaulėms. XIX šimtmečio pradžioje Pietų Karolinoje (JAV) arachis jau buvo auginamas komercijos tikslams. Per Amerikos pilietinį karą (prasidėjusį 1861-aisiais) juo maitinosi abiejų pusių kareiviai.

Tačiau tada daug kas laikė jį vargšų valgiu. Tuo iš dalies paaiškinama, kodėl ano meto Amerikos fermeriai maistui arachio augino nedaug. Be to, iki maždaug 1900-ųjų, kol šios kultūros auginimas nebuvo mechanizuotas, tam reikėjo daug darbo jėgos bei lėšų.

Apie 1903-iuosius Amerikos žemės ūkio chemikas Džordžas Vašingtonas Karveris, žinomas novatorius, pradėjo ieškoti būdų plačiau panaudoti augalą. Ilgainiui iš arachio sukūrė daugiau kaip 300 gaminių, tarp jų gėrimų, kosmetikos priemonių, spaustuvės ir kitokių dažų, vaistų, ūkinio muilo bei insekticidą. Karveris ragino vietos fermerius auginti ne vien medvilnę, kuri alina dirvą, o jos pasėlius kaitalioti su arachio. Tuo laiku medvilnę siaubė žiedgraužis (Anthonomus grandis); tai paskatino daugelį fermerių paklausyti Karverio patarimo. Kokie buvo rezultatai? Arachis taip gausiai užderėjo, kad Jungtinių Valstijų pietuose  tapo svarbiausia prekine kultūra. Dabar Karverio atminimui Dotane (Alabamos valstija) stovi paminklas. O Enterpraizo mieste (Alabamos valstija) netgi iškilo paminklas žiedgraužiui, nes to vabzdžio daroma žala pastūmėjo fermerius auginti arachį.

Kaip arachis auginamas

Iš tikrųjų arachis nėra riešutas, o to paties pavadinimo augalo sėkla. Žydi jis geltonais savidulkiais žiedais.

Apdulkinta jo mezginė pailgėjusiu žiedsosčiu įsirausia į žemę. Žiedsosčio viršūnėje yra vaisiaus užuomazga. Vaisius auga po žeme palei dirvos paviršių; bręsdamos ankštys įgauna gerai pažįstamą formą. Vienas augalas subrandina iki 40 sėklų.

Arachis mėgsta šiltą, saulėtą klimatą, kur kritulių kiekis vidutinis. Nelygu augalo veislė bei oro sąlygos, nuo pasodinimo iki vaisiai prinoksta praeina 120—160 dienų. Nuimant derlių augalus rauna su visomis virkščiomis ir sukrauna džiūti vaisiais aukštyn, kad nesupūtų. Dabar daugelis dirba naujovišku ūkio inventoriumi, kuriuo įmanoma vienu metu augalus išrauti, nupurtyti žemes nuo virkščių ir jas apversti.

Kam arachį naudoja

Arachio sėklos nepaprastai maistingos. Jose gausu skaidulų, yra net 13 vitaminų ir 26 mineralai; šiuolaikiniuose produktuose šių medžiagų kaip tik trūksta. „Arachyje baltymų, mineralų bei vitaminų daugiau negu tokiame pat kiekyje jautienos kepenų“, — rašoma enciklopedijoje The Encyclopædia Britannica. Bet jei rūpinatės savo svoriu, būkite atsargus! Jame „riebalų daugiau nei tirštoje grietinėlėje“, o „maistinės energijos (kalorijų) daugiau negu cukruje“.

 Arachį plačiai naudoja daugelio šalių nacionalinėse virtuvėse. Unikalų jo skonį atpažinti nesunku. „Arachio aromatas toks stiprus ir savitas, kad bet kuris juo pagardintas patiekalas įgauna tą kvapą, — teigia kulinarė Anja fon Bremzen. — Todėl indoneziečių arachio padažas, Vakarų Afrikoje verdama sriuba, kinų makaronai, perujiečių troškinta mėsa bei sumuštinis su arachio kremu — visi šie valgiai turi panašų skonį.“

Be to, arachis — visame pasaulyje mėgstamas lengvas užkandis. Pavyzdžiui, Indijoje jis maišomas su kitų ankštinių džiovintomis sėklomis ir pardavinėjamas tiesiog gatvėse. Arachio kremą kai kuriose šalyse labai mėgsta tepti ant duonos. Įdomi informacija yra leidinyje The Great American Peanut. Turimomis žiniomis, šį kremą, „kaip sveiką maistą pagyvenusiesiems, San Luise apie 1890-uosius pirmas pagamino vienas gydytojas“.

Ir šiaip maisto pramonėje arachis naudojamas plačiai. Azijoje tai svarbi žaliava aliejui, kuris tinka kepti labai aukštoje temperatūroje — jis nesugeria kepinių aromato.

Brazilijoje šalutinis arachio aliejaus gamybos produktas — arachio miltai — naudojami pašarui. Be to, arachio produktai įeina į daugelio plataus vartojimo prekių sudėtį. (Žiūrėkite viršuje.)

Atsargiai — arachis gali sukelti alergiją!

Arachis ilgai išsilaiko nešaldytas. Tačiau reikia būti atsargiems. Pradėjusiose pelyti sėklose yra aflatoksinų, stiprių vėžio sukėlėjų. Be to, kai kurie žmonės arachiui alergiški. Kaip rašoma žurnale Prevention, simptomai labai įvairūs, „nuo slogos ir išbėrimo iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko“. Keletas tyrimų parodė, jog vis daugiau mažamečių tampa jam alergiški.

Žurnale minima, kad dažniau tai gresia vaikams, kurių abu tėvai serga astma, alergine sloga arba egzema.

Panašiai yra vaikams, kurių motina daug kam alergiška, arba kuriems pirmaisiais gyvenimo metais atsiranda alergija pienui. „Tokioms šeimoms patariama arachio kremą laikyti toliau nuo aukštos vaikiškos kėdutės ir neduoti bent jau iki trečio gimtadienio“, — sako pediatrijos profesorius dr. Hjū Sampsonas iš Džonso Hopkinso universiteto Medicinos centro (JAV).

Esate arachio mėgėjas ar ne, galbūt sužinojęs, kiek visko iš jo daroma, labiau vertinsite šias paprastas, tačiau daug naudos teikiančias sėklas.

[Rėmelis/iliustracija 24 puslapyje]

Arachio šalutinių produktų yra daugelyje plataus vartojimo prekių

• Sieninėse plokštėse

• Židinio kure

• Kačių kraike

• Popieriuje

• Valymo priemonėse

• Gydomuosiuose tepaluose

• Metalo politūroje

• Balinimo medžiagose

• Rašale

• Solidole

• Skutimosi kreme

• Veido kreme

• Muile

• Linoleume

• Gumoje

• Kosmetikos priemonėse

• Dažuose

• Sprogmenyse

• Šampūne

• Vaistuose

[Šaltinio nuoroda]

Duomenys paimti iš leidinio The Great American Peanut

[Schema/iliustracija 22 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Lapai

Mezginė

Dirvos paviršius |

Šaknys Vaisius

[Šaltinio nuoroda]

The Peanut Farmer magazine

[Iliustracija 22 puslapyje]

Paminklas Džordžui Vašingtonui Karveriui

[Iliustracija 23 puslapyje]

Jungtinės Valstijos

[Iliustracija 23 puslapyje]

Afrika

[Iliustracija 23 puslapyje]

Azija

[Šaltinio nuoroda]

FAO photo/R. Faidutti

[Iliustracija 23 puslapyje]

Arachio užkandžiai

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kai kuriose šalyse labai mėgstamas arachio kremas