Skubota vaikystė

NEDIDELIS vienmotoris lėktuvas riaumodamas įsibėgėjo ir atsiplėšęs nuo žemės kilo į apniukusį dangų. Šį įvykį pasiruošė nušviesti žiniasklaida: aplink spragsėjo fotoaparatai, reporteriai aikčiojo iš susižavėjimo ir žarstė komplimentus. Kas buvo dėmesio centre? Ne vienintelis patyręs lakūnas lėktuve ir ne vyriškis keleivis, o septynmetė keleivio duktė.

Ši maža mergaitė turėjo pilotuoti lėktuvą. Buvo tikimasi pasiekti savotišką rekordą ir skristi pagal griežtą tvarkaraštį. O atskridusių į nusileidimo vietą jų lauks korespondentai. Taigi, nors diena buvo niūri, trijulė sulipo vidun. Kad mažylei vaizdo neužstotų prietaisų skydas, ji sėdėjo ant pagalvės ir pedalus taikėsi valdyti specialiais prailgintuvais.

Nelaimei, vos prasidėjęs skrydis nutrūko. Stipraus gūsio išmuštas iš pusiausvyros lėktuvas rėžėsi į žemę. Visi trys žmonės žuvo. Žurnalistai tuojau vietoj pagyrų ėmė trimituoti gedulą. Keletas korespondentų bei redaktorių prabilo, ar tik nebus žiniasklaida irgi iš dalies kalta dėl tragedijos. Daugelis tada pareikalavo uždrausti pilotuoti lėktuvus vaikams. Jungtinėse Valstijose išėjo atitinkami įstatymai. Minėtoji sensacija ir paviršutiniški sprendimai, deja, problemos esmės nepalietė.

 Tiesa, nelaimė paskatino rimtai susimąstyti apie vieną šių laikų tendenciją — skubotą vaikystę, kai nuo mažumės vaikai turi elgtis vos ne kaip suaugusieji. Aišku, pabaiga ne visada tokia dramatiška ir baisi, tačiau tai nepraeina be pėdsakų. Pažiūrėkime, kaip vaikystė kartais pasidaro skubota.

Skubiai į mokslus

Be abejo, tėvai nori, kad vaikas kuo daugiau išmoktų, bet iš to didelio noro kartais mažylį perkrauna, per anksti ir per daug iš jo reikalauja. Viskas prasideda lyg ir nekaltai. Pavyzdžiui, vaiką leidžia po pamokų sportuoti, muzikuoti, šokti baletą arba samdo korepetitorius.

Aišku, nėra bloga lavinti vaiko talentą, skatinti kuo domėtis. Bet ar neperlenkiama lazda? Juk vaikas kartais spaudžiamas ne mažiau kaip suaugusieji, vargstantys su begale reikalų. Žurnalas Time rašo: „Anksčiau vaikai turėjo vaikystę, dabar — tik mokslo programas; vaikams reikia išlieti pašėlišką jaunatvės energiją, bet dabar jie siekdami aukštų tikslų triūsia kaip bitutės darbininkės.“

Tėvai neretai viliasi, kad mažasis „vunderkindas“ pradės sporto, muzikos ar teatro karjerą. Dar negimusį vaiką įrašo į parengiamąją mokyklėlę, — esą tai užtikrins geresnes perspektyvas. Nėščiosioms organizuojami specialūs užsiėmimai, per kuriuos kūdikiai įsčiose mokomi muzikos ir taip stimuliuojamos jų besivystančios smegenys.

Kai kuriose šalyse nė šešerių nesulaukę vaikai jau tikrinami, kaip skaito ir skaičiuoja. Tai verčia sunerimti, ar mažylis netraumuojamas emociškai. Kas, jei vaikas mokyklėlės „egzaminų“ neišlaikys? Deividas Elkaindas, knygos The Hurried Child autorius, tvirtina, kad moksleiviai surūšiuojami per greitai ir per anksti. Elkaindo nuomone, šitaip daroma dėl organizacinių priežasčių, o ne tam, kad vaikas mokytųsi geriau.

Ar vaikui nėra skriaudos, jeigu jį spaudžia prieš laiką pasirengti rimtam gyvenimui, neatsilikti nuo suaugusiųjų? Elkaindas nerimauja, kad visuomenėje pasidarė įprasta užkrauti vaikams tokias naštas kaip subrendusiems žmonėms. Pasak  šio rašytojo, „tai rodo, jog vis didėjančią ir neatlėgstančią įtampą, kurią patiria dabartinis jaunimas, laikome ‘normalia’“. Iš tiesų labai greit keičiasi nuomonė, kas vaikui yra normalu.

Laimėti — kuo greičiau

Daugeliui tėvų atrodo normalu, net pageidautina mokyti savo mažuosius žūtbūt laimėti, ypač sporte. Olimpiniai medaliai dabar vilioja ne vieną vaiką. O kad pasimaudytų trumpalaikėje šlovėje ir ateičiai užsitikrintų gerą pragyvenimą, vaikai kartais spaudžiami vaikystę „apkarpyti“ ar net visai jos atsisakyti.

Štai kad ir gimnastės. Jos dar visai jaunutės pradeda sunkias treniruotes, iš mažų kūnelių reikalaujančias didžiausių pastangų, ir metų metais protiškai bei fiziškai ruošiasi Olimpinėms žaidynėms. Aišku, laimi tik nedaugelis. Ar pralaimėjusios gimnastės manys, kad dėl tokių rezultatų vertėjo aukoti didžiąją dalį jaunystės? Ilgainiui net prizines vietas iškovojusioms sportininkėms gali kilti panašių abejonių.

Mažos mergaitės, genamos nenumaldomo troškimo tapti sporto įžymybėmis, galbūt emociškai užbėga į priekį, bet, antra vertus, tokios alinančios treniruotės neretai kliudo fiziniam vystymuisi. Pavyzdžiui, sulėtėja kaulų augimas, dažnai pasitaiko mitybos sutrikimų, o kartais net keletą metų vėluoja lytinė branda. Ir priešingai — daugelis merginų dabar subręsta itin anksti. (Žiūrėkite aukščiau esantį langą.)

Kai trūksta tik vaikystės

Jei tikėtumėte, ką skelbia pramogų pasaulis, atrodytų, jog ideali vaikystė — gyventi prabangoje. Kai kurie tėvai negailėdami jėgų stengiasi, kad vaikai turėtų, kas tik įmanoma už pinigus nupirkti: prašmatnius namus, brangių drabužių, visokiausių pramogų.

Dažnas šitaip išaugintas, deja, ima girtauti, vartoti narkotikus, maištingai, bjauriai elgtis. Kodėl? Todėl, kad jaučiasi tėvų apleistas ir taip išlieja apmaudą. Juk vaikui reikia tėvų meilės, rūpinimosi, o jie galbūt pernelyg užsiėmę, triūsia neva dėl savo atžalos  gerovės, tačiau išeina visai priešingai.

Apie „pasiturinčius tėvus, kurie abu dirba“, daktarė Džudit Pafazi rašo, kad neretai jie „vaiką lepina, mat pasąmonėje suvokia aukojantys dėl materialinių siekių šeimą“. Daktarės požiūriu, tėvai tokiais atvejais mėgina „išsipirkti iš tėvystės pareigų“.

Vaikai tikrai nukenčia. Nors ir pertekę prabangos daiktų, jie neturi to, ko reikia gerai vaikystei, — kad tėvai skirtų laiko, rodytų meilę. O be gyvenimo gairių ir be drausmės jiems, dar visai nepasiruošusiems, tenka apsispręsti itin rimtais klausimais: ar vartoti narkotikus? ar turėti lytinių santykių? ar išlieti pyktį? Tikriausiai vaikai paklausys bendraamžių, pasielgs, kaip rodoma per televizorių arba kine. Vaikystė tuo gali ir pasibaigti, netgi labai tragiškai.

Kai primetamas suaugusiojo vaidmuo

Vienam iš tėvų mirus ar palikus šeimą, vaikas pergyvena emocinę traumą. Aišku, daugelis tokių šeimų paskui neblogai tvarkosi, bet būna, kad vaikas lyg ir nebeturi vaikystės.

Nieko nuostabaus, jei motina arba tėvas tokiomis aplinkybėmis kenčia vienatvę. Deja, kartais ima ir primeta savo atžalai — paprastai vyriausiajam — suaugusiojo vaidmenį. Tarkim, nevilties apimti išsipasakoja nepilnamečiam sūnui ar dukrai, užkrauna problemas, kurių šis dar nepasiruošęs pakelti. Taip vieniši tėvai tampa pernelyg priklausomi nuo vaiko emociškai.

Pasitaiko, jog tėvai visai apleidžia savo pareigas ir verčia vaiką rūpintis šeima kaip suaugusįjį. Dėl to į gatvę išėjo ir anksčiau minėtos Karmen su seserimi. Pačios dar vaikai, jos šeimoje turėjo auginti kitus mažylius. Našta buvo nepakeliama.

Be abejo, skubota vaikystė traumuoja. Saugokite savo mažuosius, kad jų vaikystė nebūtų tokia. O dabar pasakysime gerą naujieną: suaugusieji tikrai gali padaryti, kad jų atžalos džiaugtųsi ilga ir laiminga vaikyste. Kaip? Apžvelkime keletą nesenstančių patarimų.

[Rėmelis 6 puslapyje]

Ankstyva lytinė branda: kokie pavojai?

Gal dabar merginos lytiškai subręsta anksčiau? Mokslininkų nuomonės skiriasi. Vieni teigia, jog XIX amžiaus viduryje merginos subręsdavo maždaug iki 17 metų, o dabar — jaunesnės kaip trylikos. 1997-aisiais Jungtinėse Valstijose su 17000 merginų atliktas tyrimas parodė, kad apie 15 procentų baltaodžių ir 50 procentų juodaodžių sulaukia pirmųjų lytinės brandos požymių būdamos vos aštuonerių! Kiti gydytojai šioms išvadoms nepritaria ir įspėja tėvus nemanyti, kad labai ankstyva branda yra normalus dalykas.

Vis dėlto tai iššūkis ir tėvams, ir vaikams. Žurnale Times rašoma: „Daugiausia nerimo kelia ne organizmo fiziniai pokyčiai, o kaip toks pirmalaikis lytinis brendimas psichologiškai paveiks vaiką, kuriam dar metas pasakas skaityti, o ne gintis nuo mergišių... Pagaliau vaikystė neilga.“ Straipsnyje iškeliamas rimtas klausimas: „Ką visiems laikams gali prarasti mergaitė, kurią kūnas stumia į pilnametystę, nors nėra tam pasirengusi širdimi ir protu?“

Dažnai prarandamas nekaltumas — merginos išnaudojamos seksualiai. Viena motina tiesiai sako: „Paauglės, atrodančios brandesnės, yra kaip [bitei] medus. Jos traukte traukia vyresnius vaikinus.“ O anksti pradėto lytinio gyvenimo kaina didelė. Jaunutė mergina gali prarasti savigarbą, švarią sąžinę, emocinę pusiausvyrą ir net sveikatą.

[Iliustracija 5 puslapyje]

Jei kiekviena minutė suplanuota, — nelengva gyventi

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jei vaikai kurstomi rungtyniauti, sportas ir žaidimai darosi bedžiaugsmiai

[Iliustracija 7 puslapyje]

Turtas vaikui neatstoja gero auklėjimo