Stebime pasaulį

Darbo po pamokų kaina

Vokietijoje vis daugiau jaunuolių įsidarbina ne tik per atostogas, bet ir mokslo metais. „Visoje šalyje bent trečdalis moksleivių nuo 13 metų vidutiniškai dirba daugiau nei tris valandas per savaitę“, — pranešama žurnale Der Spiegel. Heseno žemėje atsitiktinių darbų imasi nuo 50 iki 80 procentų aukštesniųjų klasių moksleivių. Retas kuris įsidarbina norėdamas padėti savo šeimai sudurti galą su galu. Greičiau trokšta įsigyti daiktų — naujausio modelio mobilųjį telefoną, madingų drabužių, automobilį ir, žinoma, dirbdamas pasijusti nepriklausomu. Bet visa tai brangiai atsieina. Pedagogas Tomas Miuleris sako: „Neretai moksleiviai užsikniaubę ant stalo užmiega, nes daug dirbo praėjusią dieną arba ankstyvą rytą... Jie nori prabangos šiandienai, o ne išsilavinimo rytdienai.“ Kitas pedagogas, Knudas Ditmanas, priduria: „Kai tik vaikus užvaldo vartotojiška dvasia, jie nebebijo gauti prastesnių pažymių ar net būti palikti mokytis antrus metus.“

 Žmogbeždžionės pavojuje

„Jei nebus imtasi griežtų priemonių, per ateinančius 30 metų žmogbeždžionių gyvenami džiunglių plotai beveik visiškai išnyks“, — praneša naujienų agentūra „Reuters“. Neseniai Johanesburge (Pietų Afrika) vykusioje aukščiausio lygio konferencijoje Žemės gamtosaugos klausimais Jungtinių Tautų atstovai pareiškė: „Jeigu kelių tiesimas, rūdų kasyklų statyba ir kita infrastruktūra plėtosis dabartiniais tempais, tai mažai paliesto Afrikos žmogbeždžionių arealo 2030-aisiais neliks nė 10 procentų.“ Nykstant arealui žmogbeždžionių jau smarkiai sumažėjo. Dabar šimpanzių tėra 200000, nors prieš šimtmetį buvo apie 2000000. Lygumų gorilų beliko keletas tūkstančių, o kalnų gorilų — vos keli šimtai. „Reuters“ teigimu, „JTO bendradarbiauja su mokslininkais, gamtosaugininkais, valdžios pareigūnais ir vietiniais gyventojais, kad parengtų atkūrimo planus daugiau kaip dvidešimtyje šalių, kuriose veisiasi daug žmogbeždžionių“.

Televizija formuoja požiūrį į istoriją

„Velso princesės Dianos mirtį britai laiko pačiu svarbiausiu pastarųjų 100 metų šalies istorijos įvykiu. Jis nustelbia Antrojo pasaulinio karo įsiliepsnojimą bei moterų rinkimų teisės įsigaliojimą“, — praneša Londono laikraštis The Times. Televizijos kanalo „The History Channel“ užsakymu surengtoje apklausoje daugiau nei 1000 žmonių buvo paprašyta išrinkti, kuris iš dešimties išvardytų įvykių, jų manymu, buvo svarbiausias Didžiosios Britanijos istorijoje per pastarąjį šimtmetį. Princesės žūtį reikšmingiausiu įvykiu pripažino 22 procentai apklaustųjų, Antrąjį pasaulinį karą — 21 procentas, o balsavimo teisės suteikimą moterims — 15 procentų. Svarbiausiu pasaulio įvykiu 41 procentas išrinko rugsėjo 11-osios išpuolius, 19 procentų — atominės bombos numetimą ant Hirosimos ir 11 procentų — Berlyno sienos nugriovimą. Laikraštyje pažymima, kad daugeliui žmonių „istorija — pirmiausia tai, ką jie matė pastaruoju metu per televiziją“.

Kaip skyrybos veikia mokymąsi

Prancūzijos dienraščio Le Monde teigimu, šalies Nacionalinio demografinių tyrimų instituto pateikti duomenys rodo, kad išsiskyrusių tėvų vaikai mokosi prasčiau nei tų, kurie gyvena kartu. Jei tėvai išsiskiria vaikams dar nesulaukus pilnametystės, pastarieji meta mokslus vidutiniškai šešis ar dvylika mėnesių anksčiau nei tie, kurių tėvai tebegyvena santuokoje. Tai, beje, nė kiek nepriklauso nuo socialinės padėties ar kultūros. Nors dauguma pasiturinčių tėvų atžalų išlaiko baigiamuosius vidurinės mokyklos egzaminus, tokių iširusių šeimų vaikai vis tiek dukart dažniau negauna atestato. Prancūzijoje skyrybomis baigiasi 40 procentų santuokų.

Netiesioginė narkotikų žala

Limos laikraštyje El Comercio pranešama, kad Peru pastaraisiais mėnesiais penki žmonės mirė nuo iš džiunglių atitekėjusio vandens, užteršto kokainmedžių auginimo ir kokaino gamybos atliekomis. Kokaino gamyboje naudojamas žibalas, sieros rūgštis, amoniakas ir kitos nuodingos medžiagos. Laikraščio teigimu, „žmonės mirė, nes gėrė vandenį iš šaltinių ar upelių, į kuriuos narkotikų prekeiviai išpila labai nuodingas chemines atliekas“. Nuo šių nuodų nukentėjo netgi su narkotikų vartojimu ir gamyba kovojanti policija, kuri konfiskuoja ir naikina slaptas laboratorijas. Daugybei džiunglių gyventojų toks geriamas vanduo „negrįžtamai sužaloja sveikatą“. „Liūdniausia, kad daugelis tenykščių nežino apie jiems gresiantį pavojų, — sako Džonatanas Džeikobsonas, dirbantis JAV ambasados kovos su narkotikais valdyboje Limos mieste. — Ir, žinoma, tie žmonės neturi nieko bendra su kokainmedžių auginimu bei perdirbimu.“

Gaivieji gėrimai Meksikoje

Laikraščio Reforma teigimu, Meksika užima antrą vietą (po Jungtinių Valstijų) pagal buteliais parduodamų gaiviųjų gėrimų suvartojimą. Gaivieji gėrimai netgi yra meksikiečių mėgstamiausių produktų dešimtuke; juos geria 60 procentų šeimų. Tai kelia nerimą medikams, rekomenduojantiems verčiau pirkti pieną, vaisius, daržoves ir kitokį maistą, būtiną vaikų augimui bei vystymuisi. Tačiau, anot pranešimo, per didelė šeimos biudžeto dalis išleidžiama produktui, „iš kurio organizmas negauna jokių reikalingų medžiagų, tik angliavandenių perteklių, o tai galiausiai priveda prie nutukimo“. Be to, gaiviųjų gėrimų, ypač kolos, gausus vartojimas skatina dantų ėduonį ir kaulų retėjimą.

Vaistai didina galvos skausmą

„Neurologo Maiklo Antonio surinktais duomenimis, net 10 procentų žmonių, kuriuos vargina galvos skausmas, kenčia jį nuo ‘piktnaudžiavimo analgetikais’“, — tvirtinama Sidnėjaus (Australija) laikraštyje The Daily Telegraph. Taigi „kassavaitinis galvos skausmas, kuris malšinamas be recepto parduodamais vaistais, gali pereiti į kasdieninį galvos skausmą“. Profesorius Antonis, bendradarbiaujantis su Naujojo Pietų Velso universitetu, pastebėjo, kad „piktnaudžiaujantieji tabletėmis nuo galvos skausmo stokoja serotonino“ — medžiagos, reguliuojančios kraujagyslių plėtimąsi. „Dėl jo stokos arterijos išsiplečia, tad ima skaudėti galvą“, — teigia profesorius. Tiems, kuriuos vargina migrena, jis pataria vartoti specialius gydytojo paskirtus medikamentus, o ne be recepto parduodamas tabletes. Profesorius Antonis priduria: „Jei [pacientai] geria [nuskausminamąsias] tabletes daugiau nei tris kartus per savaitę ar bent vieną dozę tris kartus per savaitę, galvos skausmas po kelių mėnesių sustiprės.“

Kaip sumažinti „rytinį pykinimą“

„Manoma, kad ‘rytinis pykinimas’ vargina nuo 70 iki 80 procentų nėščiųjų“, — teigiama Australijos laikraštyje Sun-Herald. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais atsikėlusias ryte moteris pykina, neretai jos vemia. Numanoma, kad taip atsitinka nėštumo metu organizme pagausėjus hormono progesterono, nes jis gali padidinti skrandžio rūgščių išsiskyrimą. Be to, „nėščios moterys jaučia šleikštulį dėl padidėjusio jautrumo kvapams“. Nors universaliõs priemonės nuo „rytinio pykinimo“ nėra, laikraštyje patariama nebūti šiltoje aplinkoje, nes karštis gali sukelti pykinimą, nusnūsti dienos metu, gerai išsimiegoti ir pauostyti supjaustytą citriną. „Prieš lipdama iš lovos pamėginkite suvalgyti krekerių ar sausų javainių, visada kelkitės lėtai, — priduriama laikraštyje. — Dažnai valgykite baltymingus užkandžius.“ Ten pat sakoma, kad „yra ir geroji ‘rytinio pykinimo’ pusė: naujausi tyrimai parodė, kad tai patiriančias motinas rečiau ištinka persileidimas“.