Nepaprastas sliekų  pasaulis

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

EGIPTO karalienė Kleopatra paskelbė juos šventais. Aristotelis vadino žemės viduriais. Čarlso Darvino manymu, jie suvaidino svarbų vaidmenį pasaulio raidoje. Kokie gyviai pelnė tokių žymių žmonių pripažinimą? Ogi paprasčiausi sliekai.

Kaip pamatysite — ir ne be pagrindo. Tiesa, sliekai glitūs, rangosi. Tačiau sužinojęs apie juos šiek tiek daugiau, įvertinsite net ir tas, atrodytų, nepatrauklias savybes. Kad patektumėte į nepaprastai įdomų sliekų pasaulį, reikia visiškai nedaug: pasilenkti ir apversti grumstą arba pasikapstyti nukritusių lapų paklotėje.

Nesudėtingos smegenys — stulbinantys sugebėjimai

Pažvelgęs į slieką atidžiau, pastebėsite, kad jo kūnas sudarytas iš žiedo formos segmentų, primenančių eilę stipriai suglaustų miniatiūrinių riestainėlių. Kiekvieną segmentą valdo dvi grupės raumenų. Žiediniai išsidėstę tuoj po oda. Po jais yra kiti — išilginiai. Sliekas šliaužia ritmingai, segmentas po segmento, ištempdamas ir sutraukdamas šių priešingų grupių raumenis.

Jei slieką paimsite, jis, be abejo, raitysis. Taip reaguoja todėl, kad kūne yra daugybė jutimo organų — per 1900 kiekviename segmente. Šiais receptoriais gyvis jaučia lytėjimą, skonį bei šviesą.

Už dirvos sliekas kabinasi mažais šereliais, kurių yra kiekviename segmente. Jais darbuojasi tarsi irklais: įkiša į dirvožemį, pasistumia pirmyn, tada ištraukia. Kaskart naudodamas vieną šerelių grupę jis gali „irkluoti“ bet kuria kryptimi. Jei išsigąsta, vienu kūno galu prisitvirtina, o kitą skubiai atitraukia. Sugebėjimo reguliuoti „yrių“ tempą galėtų pavydėti net olimpinė irkluotojų komanda.

Jei paukštis nugnybia kelis uodegos segmentus, kai kurių rūšių sliekams jie paprasčiausiai atauga, tačiau niekada ne daugiau, negu buvo prarasta. Atrodo, taip yra todėl, kad kiekvienas segmentas gamina nedidelį kiekį elektros, ir jiems ataugant gyvis vėl turi pasiekti didžiausią turėtą elektros krūvį.

Tūkstančiai receptorių bei sudėtingos raumenų sistemos sujungtos su smegenų ganglijumi tame kirmino gale, kur yra burna. Bandymais nustatyta, kad, be fizinių sugebėjimų, sliekai turi ribotą atmintį ir netgi išmoksta vengti pavojaus.

Kodėl tokie glitūs?

Daugeliui pasibjaurėjimą keliantis glitus slieko paviršius iš tikrųjų leidžia padarėliui kvėpuoti. Jo odoje daug porų. Per jas arti odos esančios kraujagyslės iš oro arba deguonies prisotinto vandens sugeria deguonį bei išskiria anglies dvideginį. Šių dujų apykaita įmanoma tik tuomet, kai oda drėgna. Jai išdžiūvus, sliekas pamažu ima dusti ir nugaišta.

Tačiau jei slieką urvelyje užklumpa stiprus lietus, deguonies atsargos vandenyje greit išsenka. Tai viena priežastis, kodėl po liūties sliekai išlenda į paviršių. Jei to nepadarytų, užtrokštų.

Planeta knibždėte knibžda darbščių artojų

Mūsų planetoje yra per 1800 sliekų rūšių. Jie gyvena visur, išskyrus sausiausius ir šalčiausius regionus. Pietų Afrikos savanose viename kvadratiniame metre dirvožemio gali būti apie 70 sliekų, o tokiame pat plote Kanados miškuose — gal net per 700.

Naujojoje Zelandijoje išskiriami trys pagrindiniai sliekų tipai. Pirmajam priklauso sparčiai besiveisiantys, vikriai šliaužiojantys; jie gyvena organinių medžiagų puvėsiuose žemės paviršiuje. Antrajam, labiausiai paplitusiam — tie, kurie po viršutinį dirvožemio sluoksnį rausiasi horizontaliai. Trečiojo tipo sliekai į žemę skverbiasi vertikaliai ir viename urvelyje gali praleisti kelerius metus — visą savo gyvenimą. Tai sliekų pasaulio stipruoliai. Jų galvas juosia tvirti raumenų žiedai, tad jiems nesunku lįsti gilyn. Vieni didžiausių pasaulyje yra Australijos pietuose aptinkami sliekai. Šios rūšies milžinai gali užaugti iki 1,5 metro ilgio ir sverti 500 gramų.

Rangydamiesi žemės paviršiumi sliekai darbuojasi kaip miniatiūriniai artojai. Jie skinasi kelią žiaumodami mėšlą, dirvožemį, pūvančius augalus, o visa tai suvirškinę  pašalina daugybę išmatų. Apskaičiuota, jog sliekai, triūsiantys Anglijos žaliuojančiuose laukuose, į hektarą kasmet jų išskiria maždaug 20 tonų. Dar įspūdingesni gyvena Nilo slėnyje — palieka 2500 tonų išmatų. Sliekų kultivuojama dirva labiau prisotinta deguonies, lengviau sugeria vandenį ir tampa derlingesnė.

Mokslininkai nustatė, kad slieko virškinimo sistemos perdirbtas maisto medžiagas lengvai absorbuoja augalai. Tad jie iš šių gyvių išmatų gauna daug reikalingų trąšų. Be to, perėję per slieko virškinimo traktą žūva daugybė kenksmingų mikroorganizmų, besiveisiančių pūvančioje augmenijoje bei mėšle. Taigi maitindamiesi sliekai apvalo dirvą. Jie — idealus pakartotinio atliekų panaudojimo mechanizmas, nes maitindamiesi jomis gamina maistingąsias medžiagas.

Kam panaudojami

Puikiu sliekų gebėjimu utilizuoti atmatas naudojasi atliekų perdirbimo pramonė. Australijoje viena kompanija keliose tokiose įmonėse „įdarbino“ 500 milijonų sliekų. Įkurdinti specialiai suprojektuotose lysvėse, jie maitinami kiaulių mėšlu arba žmonių išmatomis, sumaišytomis su popieriaus bei įvairių organinių medžiagų atliekomis. Savo dienos racioną, sudarantį nuo 50 iki 100 procentų pačių kūno svorio, sliekai paverčia puikiomis trąšomis, ir jos parduodamos.

Tyrinėjimai parodė, kad sliekai, be kita ko, — dar ir naudingas maistas. Juose yra vertingų amino rūgščių kaip ir jautienoje. Džiovinti sliekai turi 60 procentų baltymų, 10 procentų riebalų, be to — kalcio ir fosforo. Kai kuriose šalyse žmonės valgo sliekus, keptus tešloje. Kitose juos mėgsta pakepintus arba net žalius.

Nors sliekai galbūt ir nekelia didelio susižavėjimo, pasaulis be jų tikrai būtų kitoks. Todėl kitą kartą grožėdamasis puikiu kraštovaizdžiu, minutėlę pagalvokite ir apie begalę sliekų, kurie po jūsų kojomis sunkiai aria, tręšia ir padeda išlaikyti tai, kas džiugina akis.

[Schema/iliustracijos 22 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Slieko sandara:

epidermis

išilginis raumuo

šerelius valdantis raumuo

šereliai

žiedinis raumuo

pūslė

žarna

nervų grandinėlė

[Šaltinių nuorodos]

Lydekker

J. Soucie © BIODIDAC

[Iliustracija 20 puslapyje]

Sliekai „irstosi“ po dirvą šereliais

[Iliustracija 21 puslapyje]

Purendami dirvą sliekai padidina jos derlingumą

[Iliustracija 21 puslapyje]

Australijoje gyvenantis beišnykstančios rūšies („Megascolides australis“) sliekas užauga iki 1,5 metro ilgio

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy Dr A. L. Yen

[Iliustracija 22 puslapyje]

Sliekai atliekas paverčia puikiomis trąšomis augalams