Stebime pasaulį

Gąsdinančios žinutės

„Kas ketvirtas paauglys gauna grasinamas žinutes kompiuteriu arba mobiliuoju telefonu“, — rašoma Londono laikraštyje The Guardian. Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Šalies vaikų namai“ duomenimis, 16 procentų 11—19 metų jaunuolių „gavo grėsmingas žinutes mobiliuoju telefonu“, 11 procentų — interneto pokalbių kambariuose arba elektroniniu paštu. Tačiau, minėtos organizacijos teigimu, vaikai „arba niekam apie tai nesako ir kenčia vieni, arba išsipasakoja žmonėms, kurie nežino, kaip padėti“. Organizacija pataria nenumoti ranka į bauginimus, bet viską papasakoti atsakingam, patikimam žmogui; nedalinti telefono numerių bei elektroninio pašto adresų bet kam; esant reikalui, juos pasikeisti. „Jeigu gaunate žinutes, kurios jus gąsdina, užsirašykite laiką, datą ir praneškite apie jas policijai“, — siūlo „Šalies vaikų namai“, anot laikraščio The Guardian.

 „Kalbantys“ augalai

Taikomosios fizikos instituto prie Bonos universiteto (Vokietija) tyrinėtojai sukūrė lazerinius mikrofonus, galinčius „išgirsti“ augalus. Mikrofonai pagauna garso bangas, sukeliamas etileno dujų, kurias išskiria įtampą patiriantys augalai. Bonos universiteto mokslininkas fizikos daktaras Frankas Kiunemanas sako: „Kuo didesnė įtampa, tuo garsesnis signalas pasiekia mikrofoną.“ Kartą vienas iš pažiūros sveikas agurkas „tiesiog ‘šaukė’“ pagal duomenis. „Atidžiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad jis apsikrėtęs miltlige, nors požymių dar nesimatė.“ Iš tiesų matomos žymės — taškeliai pasirodo po aštuonių devynių dienų, ir tik tada ūkininkai gali nustatyti ligą. „Klausantis augalų, — rašoma Londono laikraštyje The Times, — galbūt pavyks sukurti tokią sistemą, kuri iš karto aptiktų kenkėjus ir ligas. O išsiaiškinus vaisių bei daržovių įtampos lygį galima bus geriau juos sandėliuoti ir pergabenti.“

Nikotinas ir kūdikių mirtis

Kaip praneša Prancūzijos dienraštis Le Figaro, Prancūzijos ir Švedijos tyrinėtojams tikriausiai pasisekė nustatyti, kodėl rūkymas didina staigios kūdikio mirties sindromo tikimybę. Bandymai su gyvūnais parodė, kad nikotinas gali slopinti kvėpavimo refleksus miego metu. „Miegant deguonies trūkumas (hipoksija), atsirandantis trumpam nustojus kvėpuoti (apnėja), smarkiai sudirgina širdį bei plaučius ir pabudina. Bet jeigu susilpnėja apsauginė reakcija, apnėja ir hipoksija pasireiškia stipriau, kvėpavimas gali visai sustoti“, — rašoma pranešime. Tyrinėtojų nuomone, šią apsauginę reakciją susilpnina nikotinas, kurio vaisius nuolat gauna per rūkančios motinos kraują. Dėl to gali „sutrikti kvėpavimo bei prabudimo refleksai ištikus miego apnėjai ir kartu padidėti staigios kūdikio mirties tikimybė“. Pasak Le Figaro, „šis sindromas yra pagrindinė mirties priežastis pirmaisiais gyvenimo metais“.

Erotika masinėje kultūroje

Per madą, reklamą, žiniasklaidą bei pramogų verslą „šiuolaikinė masinė kultūra įžūliai manipuliuoja žmonių žavėjimusi seksu“, — teigiama lenkų savaitraštyje Polityka. Pasak dizainerių, „mada sužadina erotizmą, o šis įkvepia madą“. Pagrindinė mintis ta: „Kuo labiau apsinuoginsi, tuo greičiau būsi pastebėtas.“ Be to, kaip sako Varšuvos universiteto filologijos daktarė Eva Ščensna, tyrinėjanti kultūros semiotiką (ženklus ir simbolius), seksas bei erotika reklamose „daro jas įsimintinesnes“ ir taip skatina prekybą. „Požiūris, kas laikoma erotiška, gerokai pasikeitė“, — pridūrė ji. Kaip rašoma savaitraštyje, patirtis rodo, jog reklamų gamintojai dėl pinigų gali peržengti visas padorumo ribas.

Indijoje populiarėja žiniasklaida

Kaip parodė Nacionalinės skaitytojų tyrimų tarybos atlikta apklausa, per trejus metus (1999—2002 metais) skaitančiųjų laikraščius Indijoje padaugėjo nuo 131 milijono iki 155 milijonų. Spaudą, tai yra laikraščius, žurnalus ir kitus periodinius leidinius, skaito iš viso 180 milijonų indų. Tikimasi, kad ateityje skaitytojų dar smarkiai gausės, nes raštingi yra per 65 procentai iš daugiau kaip vieno milijardo Indijos gyventojų. Televiziją žiūri 383,6 milijono žmonių, o radijo klausosi — 680,6 milijono. Dabar prie interneto prieina per 6 milijonus indų, o 1999-aisiais tokių buvo tik 1,4 milijono. Indijoje maždaug pusė namų, kuriuose yra televizorius, turi kabelinę ir satelitinę televizijas — 31 procentu daugiau nei prieš trejus metus.

Daugėja pagrobimų

„Prieš penkiolika metų apie pagrobimus [Meksikoje] beveik nebuvo girdėti, — rašoma Meksiko laikraštyje The News. — Tačiau devintajame dešimtmetyje nusikaltimų padaugėjo, o 1994—1995 metų ekonomikos krizė sukėlė didžiulį perversmą ir pavertė pagrobimus bei kitus nusikaltimus klestinčia pramone.“ Atrodo, nuo pagrobimo neapsaugotas niekas. „Už merginas prašoma 500 dolerių išpirka. Tichuanoje dvylikametę pagrobė... koledžo studentai, norėdami gauti pinigų mokesčiui už mokslą. Kai kurie žmonės taip žemai puolė, jog inscenizuoja savo pagrobimą, kad gautų pinigų iš šeimos arba darbovietės, — teigiama The News. — [Tai] tapo kone kasdienybe. Meksikoje įprasta greitai sumokėti išpirką, policijai retai kada pranešama.“ Iš tikro, pasak pagrobtųjų, saugos tarnybų darbuotojų ir net teismo išvadų, „pati policija neretai būna susijusi su pagrobimais, o neefektyvi ir paperkama teisminė sistema neleidžia jų suimti“.

Kalba prastėja

„Maždaug 20 procentų pradinės (7—12 metų), žemesniosios vidurinės (13—16 metų) ir aukštesniosios vidurinės mokyklos (16—18 metų) moksleivių retai skaito savo malonumui. Apie 80 procentų žemesniosios vidurinės ir aukštesniosios vidurinės mokyklos pedagogų mano, kad mokinių japonų kalbos žinios prastėja“, — teigiama šalies dienraštyje The Yomiuri Shimbun. Nacionalinio švietimo politikos tyrimo instituto specialistai apklausė „2120 moksleivių nuo ketvirtos pradinės mokyklos klasės (dešimtmečių) iki antros aukštesniosios vidurinės mokyklos klasės (septyniolikmečių) ir 259 pradinės, žemesniosios vidurinės ir aukštesniosios vidurinės mokyklos pedagogus“, — rašoma pranešime. Jie nustatė, kad „mažiau skaitantys [mokiniai] prasčiau suvokia tekstą, jų žodynas skurdesnis, daro daugiau rašybos klaidų“. Daugelio apklausoje dalyvavusių mokytojų nuomone, dėl to kalti suaugusieji bei mokytojai, su kuriais moksleiviai bendrauja, nes patys skaito mažiau. Be to, „jie paminėjo ir neigiamą kompiuterinių žaidimų įtaką“.

Oro užterštumo ir autoavarijų aukos

„Pasaulinė sveikatos organizacija praneša, jog kasmet nuo oro užterštumo sukeltų ligų miršta 3 milijonai žmonių. Tai triskart daugiau, nei žūva per autoavarijas“, — rašoma Žemės politikos instituto pranešime. Valdžios labai stengiasi sumažinti kelių eismo nelaimes, bet „daug mažiau dėmesio kreipia į tai, kad vien jau važinėdami automobiliais žmonės neša mirtį. Nors mirtis nuo širdies arba kvėpavimo ligos, sukeltos užteršto oro, ne tokia sukrečianti kaip žūtis per autoavariją, kai mirksi žibintai ir kaukia sirenos, — ji ne mažiau reali“, — teigiama pranešime. „Orą teršiantis anglies monoksidas, ozonas, sieros dioksidas, azoto oksidai bei kitos kenksmingos dalelės“ išsiskiria degant kurui, pavyzdžiui, anglims ir benzinui.