Įspūdinga kelionė pirmąja magistrale

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NORVEGIJOJE

IŠ BERGENO, uostamiesčio Norvegijos pietvakarių krante, kiaurus metus kas vakarą išplaukia laivas. Suka jis į šiaurę ir per 11 parų įveikia apie 4500 kilometrų. Vingiuodamas pro tūkstančius salų, gausybę fiordų, užutėkių, stabteli tai viename, tai kitame nuostabios raižytos pakrantės mieste, gyvenvietėje ar kaime.

Kelionė Norvegijos pakrančių ekspresu, daugelio manymu, gražiausia pasaulyje. Vis dėlto šis ekspresas — ne vien pramoga. Toli už Šiaurės poliaračio, iki pat galutinės stotelės, Kirkeneso, jis plukdo keleivius, prekes, paštą.

O kaip laivai įveikia tuos poliarinius vandenis, ypač žiemą, kai Arkties platybes sukausto ledas? Daug ką lemia Norvegijos geografinė padėtis. Čia prateka Šiaurės Atlanto šiltoji srovė ir vyrauja ne itin šalti vakariai vėjai, tad klimatas švelnesnis negu įprasta tokiose atšiauriose  platumose. Iš tikrųjų Norvegijos uostai žiemą beveik neužšąla.

Atsiranda jūros magistralė

XIX amžiaus pabaigoje svarstant, koks susisiekimas — plentais, geležinkeliu ar jūra — šalies pakrančių gyventojams būtų geriausias, pirmenybė atiteko jūrai. Bet anuomet keliauti jūra irgi nebuvo paprasta. Vanduo neužšaldavo, tačiau būdavo pavojinga plaukti naktį, per darganą arba audrą.

Kapitonas Rikardas Vitas (Richard With), nestokodamas nei vaizduotės, nei ryžto, 1893 metų liepos 2-ąją atidarė maršrutinių laivų liniją. Tądien pirmasis pakrančių ekspresas iš Tronheimo išplaukė į šiauriausią Europos miestą Hamerfestą. Niūrios prognozės nepasitvirtino ir vandens transportas prigijo. Ilgainiui laivai ėmė aptarnauti 34 uostus nuo Bergeno iki Kirkeneso. Šie tebėra galutiniai maršruto taškai. Bet labiausiai apie vandens kelio pasisekimą ir svarbą liudija pajūrio gyventojų sugalvotas neoficialus pavadinimas: pirmoji magistralė.

Šiandien pirmąja magistrale 24 valandų kelio atstumu vienas nuo kito plaukioja 11 modernių laivų. Tiesa, daug pajūrio miestelių jungia jau gerokai ištobulintas geležinkelių ir plentų tinklas, todėl pakrančių ekspresas vis labiau orientuojamas į turizmą, ir tai akivaizdu iš laivų dizaino.

Ką galima pamatyti

Laivai į atvirus vandenis beveik neišplaukia, tad ištisas 11 dienų keleiviai gėrisi puikiausiais Norvegijos vaizdais: jaukiais kaimeliais tarp vešlių ganyklų, pajūrio žvejų gyvenvietėmis, ledynais, fiordais, kalnais su sniego kepurėmis, jūrinių paukščių pamėgtomis uolomis, didingais kriokliais ir net banginiais.

Ir tai dar ne viskas. Laivui stabtelėjus kuriame nors uoste, keleiviai gali išlipti ir pamaloninti akį apylinkių reginiais. Pavyzdžiui, iš Moldės miestelio matyti 87 snieguotos Romsdalio viršukalnės. Olesūne ir Tronheime netgi užtenka laiko nedidelei ekskursijai — pavaikštinėti gatvelėmis, pasigrožėti savita architektūra. Kartais keleiviai išsinuomoja automobilį ir į laivą grįžta kitame uoste.

Pakrančių ekspresas iš Bodės per Vestfiordą plaukia į Lofoteną — 175 kilometrų ilgio salyną, kur prie kalnų irgi šliejasi jaukūs žvejų kaimai. Lofoteno pakraščiuose stypso mažos salelės — tik rifai ir uolos, vietomis pažymėtos kokiu švyturiu. Salyne taip pat glaudžiasi vienos didžiausių jūrinių paukščių kolonijų. Čia galima pamatyti kirų, žuvėdrų, gagų, mormonų, laibasnapių narūnėlių, kormoranų, tripirščių kirų, alkų, kartais ir kregždinių audrapaukščių. Sparnuočių gyva galybė!

Kiekvieną žiemą jūroje aplink Lofoteną knibžda žvejybinių laivų — gaudo menkę. Šis rajonas garsėja ir banginiais. Milžiniški žinduoliai, netoliese šokčiojantys iš vandens, leidžiantys garų debesis, keleivius tiesiog žavi!

Vasarą pakrančių ekspresas užsuka į Trolfiordą. Įplauka čia siaura, tarp dviejų skardžių. Rodos, persisversi per bortą ir pasieksi stačią kaip siena uolą. Vairininkas nejungia sirenos, antraip sukeltų akmenų nuošliaužą! Šitas krantas snieguotų viršukalnių fone — tikra fotografo svajonė!

Stabtelėjęs dar keliuose miestuose bei žvejų kaimuose, laivas suka į rytus. Daugeliui ši kelionės atkarpa įspūdingiausia. Pavyzdžiui, iš Honingsvogo uosto keleiviams rengiamos ekskursijos į Nordkapo kyšulį, kur iš Arkties vandenyno beveik kaip siena kyla kokių 300 metrų uola ir nuo jos atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.

 Galutinėje stotelėje, Kirkenese, pakrančių ekspresas prisišvartuoja vos kelioms valandoms, o tada leidžiasi atgal į Bergeną. Plaukdamas į pietus galėsi grožėtis vietovaizdžiais, kuriuos pramiegojai pakeliui į šiaurę. Antai ties Šiaurės poliaračiu akį patrauks didžiulis, maždaug 370 kvadratinių kilometrų Svartiseno ledynas. Paskui laivas praplauks nuostabią kalnų virtinę, pramintą Septynių Seserų vardu, ir Torghateną — drūtą, apvalainą kalną, per kurį eina erdvus, pačios gamtos išskobtas tunelis, — žodžiu, kaip kiaurai perdurta skrybėlė. Tarp Moliojaus ir Florės miestelių ekspresas praslinks palei pat Horneleno kalną. Čia vairininkas irgi nejungs sirenos, mat 860 metrų kalnas kyla stačiai iš vandens ir gali pasipilti akmenų kruša.

Vidurnakčio saulė ir poliarinė naktis

Turistai, keliaujantys vasarą, sutemų beveik nemato. Geras pirmosios magistralės galas eina toli į šiaurę už speigračio, kur šiuo metų laiku saulė nenusileidžia nė vidurnaktį. Pavyzdžiui, Nordkapo kyšulyje  saulė nepasislepia ištisas 12 savaičių!

Žiemą viskas atvirkščiai: ilga poliarinė naktis. Tai irgi savotiškai gražu. Saulė artėja prie horizonto, bet taip ir neišnyra, o dangus, vandenynas, kalnai, sniegas tada skendi švelnioje prieblandoje. Žiemos dangus, be to, puiki scena pačiam įspūdingiausiam spektakliui — garsiajai šiaurės pašvaistei. Kai elektringosios dalelės, vadinamos Saulės vėju, patenka į atmosferą, žvaigždėtame poliarinių sričių danguje ima pleventi, banguoti savo kosminiu ritmu žalsvos, gelsvos, kartais rausvos švieselės, nelyginant kaspinai ar užuolaidos.

Aišku, norint pasigėrėti šiais reginiais, nebūtina plaukti pakrančių ekspresu. Daug kur nutiesti geležinkeliai, plentai leidžia beveik visą Norvegiją pamatyti ir per traukinio, automobilio langą. Kieno ištekliai kuklesni, taip keliaudami sutaupytų lėšų. Kokį maršrutą pasirinksi — nesvarbu. Vis tiek didingi Norvegijos pakrančių vaizdai, besikeičiantys sulig kiekvienu kilometru ir kiekvienu metų laiku, tau niekada neatsibos.

[Žemėlapis 13 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

SUOMIJA

ŠVEDIJA

NORVEGIJA

OSLAS

Jūros kelias

▿ ▵ Bergenas

▿ ▵ Florė

▿ ▵ Moliojus

▿ ▵ Olesūnas

▿ ▵ Moldė

▿ ▵ Tronheimas

POLIARATIS

Paminklas ties Šiaurės poliaračiu

▿ ▵ Bodė

▿ ▵ Lofoteno salos

Trolfiordas

▿ ▵ Tromsė

▿ ▵ Hamerfestas

▿ ▵ Honingsvogas

▿ ▵ Kirkenesas

[Šaltinio nuoroda]

Pagal žemėlapį Hurtigruten

 [Iliustracija 15 puslapyje]

Trolfiordas, o aplinkui — kalnų viršukalnės

[Šaltinio nuoroda]

© TO-FOTO AS, Harstad

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Lofoteno salose gyvena daug jūrinių paukščių, kaip antai kirai, storasnapiai narūnėliai, mormonai

[Iliustracija 16 puslapyje]

Pirmoji magistralė prasideda Bergene

[Iliustracija 16 puslapyje]

Paminklas ties Šiaurės poliaračiu

[Iliustracija 16 puslapyje]

Saulė vidurnaktį

[Šaltinio nuoroda]

TO-FOTO AS, Harstad

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Septynios Seserys

[Šaltinio nuoroda]

Per Eide

[Iliustracija 17 puslapyje]

Pajūrio kaimas tamsią žiemą

[Iliustracija 17 puslapyje]

Šiaurės pašvaistė

[Šaltinio nuoroda]

TO-FOTO AS, Harstad

[Iliustracija 17 puslapyje]

Galutinis kelionės taškas Kirkenesas

[Šaltinio nuoroda]

Hallgeir Henriksen

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]

Nancy Bundt