Stebime pasaulį

Ar darbo našumas tikrai padidėjo?

„Jei prieš dešimtmetį daugiau nei 50 valandų per savaitę dirbo kas dešimtas kanadietis, dabar tiek dirba kas ketvirtas“, — praneša laikraštis Vancouver Sun. Federalinė apklausa, kurioje dalyvavo 31500 dirbančių kanadiečių, atskleidė, jog „pusė respondentų dirba namuose arba savaitgaliais ir taip per mėnesį darbdaviui padovanoja 27 papildomas valandas“. Viena pagrindinių priežasčių — technologija. „Apklausa parodė, jog iš esmės visas namuose atliekamas neapmokamas viršvalandinis darbas... yra darbas kompiuteriu“, — rašo laikraštis. Taigi dirbti vien keturias dienas per savaitę ir turėti daugiau laisvalaikio neįmanoma. Maža to, dėl „technologijos padidėja įtampa, dažniau susergama, pervargstama, padaugėja pravaikštų ir visokių kitokių darbo našumą mažinančių veiksnių“. Toliau laikraštyje rašoma: „Dauguma respondentų sutinka, kad dėl technologijos darbas pasidarė įdomesnis ir našumas padidėjo. Deja, nė vienas nepasakė, kad dėl jos sumažėjo darbo krūvis arba įtampa.“

 Tarša didmiesčiuose

„Meksikas, Karakasas, Bogota ir Havana — vieni iš labiausiai užterštų pasaulio miestų“, — praneša Meksiko laikraštis El Universal. Tokią tyrimo išvadą paskelbė viena Londono draugija, konsultuojanti darbo jėgos išteklių klausimais. Tiriant užterštumo poveikį pasaulio miestams, buvo atsižvelgta į oro kokybę, atliekų apdorojimą, saugumą, aprūpinimą būstais, išsilavinimą, transporto išlaidas bei aptarnavimo sferą. Iš Europos miestų bendra gyvenimo kokybė aukščiausia Ciuriche ir Vienoje. Švariausi pasaulio miestai — Kalgaris ir Honolulu. Pasak pranešimo, maloniausiu gyventi Lotynų Amerikos miestu laikomas San Chuanas (Puerto Rikas).

Iširusių santuokų kaina

Išanalizavusi per šimtą straipsnių, kuriuose pateikti daugiau nei du dešimtmečius trukusių stebėjimų bei analizės duomenys, šeimų tyrimo grupės „Civitas“ projekto vadovė Rebeka O’Nil praneša, kad „daugeliui motinų, tėvų bei vaikų gyventi ‘nepilnoje šeimoje’ reiškia patirti skurdą, sielvartą, būti silpnos sveikatos, ribotų galimybių ir nesijausti saugiems“. Kaip rašo Londono laikraštis The Sunday Telegraph, pasak O’Nil, iširusių šeimų vaikai „50 procentų dažniau serga, dvigubai dažniau bėga iš namų ir penkiskart dažniau patiria smurtą“. Toliau teigiama: „Vaikams, gyvenantiems be tėvo, taip pat trigubai sunkiau bendrauti su kitais ir grumtis su sunkumais mokykloje. Paauglystėje jie dukart dažniau linkę vartoti alkoholį, rūkyti, griebtis narkotikų, ... nusikalsti, lytiškai santykiauti bei susilaukti vaikų.“ Anot pranešimo, taip pat skurdžiai gyvenančių pilnų šeimų vaikai panašių problemų patiria mažiau.

Dažniausia smurtinė mirtis — savižudybė

Londono laikraštyje The Independent rašoma, jog „pasaulyje dažniausia smurtinės mirties priežastis — savižudybė“. Straipsnyje, kuris remiasi Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešimu, priduriama, jog 2000-aisiais smurtine mirtimi mirė 1,6 milijono žmonių: nusižudė 815000, buvo nužudyta 520000, karuose bei konfliktuose žuvo 310000. Laikraštis teigia, jog 2000-aisiais diduma tokių mirčių „teko besivystančioms šalims; išsivysčiusiose jos sudarė mažiau nei 10 procentų“. Baltarusijoje, Estijoje bei Lietuvoje užregistruotų savižudybių procentas už tą patį Britanijos rodiklį didesnis daugiau nei keturis kartus. Afrikoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje nužudymų skaičius dvigubai didesnis už savižudybių, bet Australijoje, Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose yra priešingai.

Neišsimiegantys vaikai

Žurnale U.S.News & World Report rašoma, jog miego stygius pražūtingai veikia vaikų sveikatą. Jiems sunku mokytis bei susirasti draugų. „Vaikai, kuriems trūksta miego, paprastai trumpiau išlaiko dėmesį, yra liguistai jautrūs, tūžmingi ir nekantrūs“, — teigiama žurnale. Gydytojai susirūpinę, kad dėl to dažniausiai kalti tėvai. Vaikų psichoterapeutė Barbara Braun Makdonald aiškina: „Jei vaikui leidžiate kartu su šeima vakaroti iki 23 valandos, peržiūrėkite savo dienotvarkę.“ Kad susidarytų tinkami miego įpročiai, tėvai turėtų reikalauti iš vaikų netgi savaitgaliais gultis ir keltis tuo pačiu laiku. Kitas patarimas tėvams — prieš miegą nusistatyti ir laikytis tam tikros tvarkos: mažesnius vaikus maudyti, paglamonėti, paskaityti pasaką, o likus valandai iki miego neleisti žiūrėti televizoriaus ar naudotis kompiuteriu.

„Žaidimai, užkandžiai ir kraujas“

Laikraštis IHT Asahi Shimbun praneša, kad Japonijos jaunimas dažnai lankosi „erdviuose kambariuose su kondicionuotu oru, kur nemokamai gali žiūrėti filmus, žaisti kompiuterinius žaidimus, užkandžiauti ir net naudotis pėdų masažuokliais“. Tačiau „yra viena sąlyga: turi duoti kraujo“, nes visa tai yra Japonijos Raudonojo Kryžiaus draugijos kraujo surinkimo centruose. „Žmonės duoda kraujo aplinkoje, primenančioje pobūvį“, — rašo laikraštis. — Daugelis jaunuolių po procedūros išeiti neskuba — nemokamai mėgaujasi pyragėliais, sultimis bei žaidžia kompiuterinius žaidimus. Kitas masalas — kelis kartus per savaitę buriama ateitis.“ Be to, rengiamos makiažo pamokos, daromas taškinis ir kitoks masažas, vyksta koncertai, parduodami naudoti daiktai. Kadangi kraujo duodama vis mažiau, kad stabilizuotų padėtį, Raudonasis Kryžius rekonstruoja savo centrus visoje šalyje. Laikraštis teigia, jog kažkada laikyti „niūriais ir bauginančiais“ centrai tampa „paauglių ir jaunimo iki 30 metų mėgstama vieta“.

Turistiniai laivai ir tarša

„Prabangūs turistiniai laivai, kuriais kasmet milijonai keleivių plaukia į tolimiausius gražius pasaulio kampelius, paskui save palieka daugybę atliekų, keliančių grėsmę jūrų gyvūnijai“, — praneša Londono laikraštis The Sunday Times. Superlaineris, kurio keleivių drauge su įgula skaičius siekia 4000, kasdien išleidžia dešimtis tūkstančių litrų tepaluoto vandens iš triumo, kanalizacijos nešvarumų ir nuotekų iš dušų bei skalbyklų, be to, 70 litrų nuodingų chemikalų ir septynias tonas šiukšlių. Keliaujant jūra atliekų susidaro kur kas daugiau nei atostogaujant sausumoje. 2000-aisiais tokias ekologiškai pažeidžiamas vietas, kaip Aliaskos Ledynų įlanka, Karibų jūros koralų rifai bei salos, istorinės Viduržemio jūros pakrantės ir net Antarktida, 240 laivų aplankė dešimt milijonų žmonių. Apytikriai apskaičiuota, kad 2005-aisiais į panašias keliones plauks 50 laivų daugiau. Rodžeris Rufas iš Vandenynų apsaugos tarnybos sako: „Šios turistinės [atostogos] darosi vis populiaresnės, bet laivai primena plaukiojančius miestus, kuriuose nėra jokių taisyklių, ką daryti su nuotekomis bei atliekomis.“

Popiežiaus atminimui skirtų dirbinių parduodama vis mažiau

Kaip rašo lenkų kalba leidžiamas žurnalas Newsweek, daug metų „prekyba religiniais dirbiniais [Lenkijoje] garantavo pastovias pajamas“. Tačiau, galima sakyti, pastaruoju metu prekybą šventaisiais stabais ištiko krizė. Nors 2002-ųjų popiežiaus vizitas į Lenkiją buvo plačiai reklamuojamas, tradicinių religinių dirbinių, pavyzdžiui, grandinėlių ar paveikslų paklausa buvo nedidelė. Pasak žurnalo, „rinka buvo užtvindyta milijonais gipsinių bei metalinių biustų, kilimėlių, paveikslų ir statulėlių“ su popiežiaus atvaizdu, bet „pirkėjai pasidarė išrankūs“. Tačiau vienas dalykas populiarėja. Tai — plastikinė kortelė su „šventais atvaizdais“ vienoje pusėje ir „į plastiką įlydytais aukso karoliukais“ kitoje. „Kortelės su rožiniu“ yra „pats naujausias ir populiariausias dirbinys popiežių prisiminti“, — rašoma Lenkijos savaitraštyje Wprost.