Vabzdžių pernešamos ligos: problema didėja

LOTYNŲ AMERIKOJE VAKARAS. Laikas miegoti. Mama meiliai apklosto sūnelį ir palinki labos nakties. Tamsoje iš lubų plyšio virš lovos išlenda žvilganti, juoda, trumpesnė nei trijų centimetrų bučiuojančioji blakė. Miegodamas vaikas nepajunta, kaip ji užkrenta ant veido ir beveik be skausmo straubliuku praduria švelnią odelę. Besiurbdama kraują blakė išsituština; jos išmatose knibždėte knibžda parazitų. Nepabusdamas berniukas pasikaso veidą ir blakės išmatos pakliūva į žaizdelę.

To pakanka — berniukas apsikrečia Šagaso liga. Per savaitę ar dvi pakyla aukšta temperatūra, kūnas paburksta. Jei vaikas nenumiršta, apsigyvenę jo organizme parazitai kenkia širdžiai, nervų sistemai bei vidaus organų audiniams. Kokius 10—20 metų jis gali nieko ypatinga nejausti. Bet paskui atsiranda virškinimo trakto pakitimų, prasideda smegenų infekcija, o galiausiai dėl širdies nepakankamumo berniuką ištinka mirtis.

Šis pavyzdys realistiškai pailiustruoja, kaip užsikrečiama Šagaso liga. Lotynų Amerikoje toks mirtinas bučinys gresia milijonams žmonių.

Daugiakojai žmogaus palydovai

„Daugumą įprastų žmogaus ligų, kurioms būdingas karščiavimas, sukelia vabzdžių platinami mikroorganizmai“, — rašoma enciklopedijoje Encyclopædia Britannica. Paprastai žmonės vabzdžiais vadina ne vien tikruosius vabzdžius — šešiakojus gyvius, pavyzdžiui, muses, blusas, uodus, utėles ar kitokius vabalus, — bet ir turinčius aštuonias kojas, kaip antai įvairios erkės. Mokslininkai visus juos priskiria bendresnei, nariuotakojų, grupei — stambiausiam gyvūnų tipui, kuriam priklauso mažiausiai milijonas žinomų rūšių.

Diduma vabzdžių žmogui nežalingi, o kai kurie net labai naudingi. Be jų niekas neapdulkintų daugelio medžių ar kitokių augalų, o šie neduotų vaisių, kuriais maitinasi tiek žmonės, tiek gyvuliai. Kai kurie vabzdžiai padeda perdirbti atliekas. Daugelis jų maitinasi tik augalais, nors pasitaiko ir mintančių kitokiais vabzdžiais.

Be abejo, vieni vabzdžiai erzina žmogų ar gyvulį skaudžiai geldami arba tiesiog įkyri, nes jų nepaprastai daug. Kiti kenkia pasėliams. Dar blogiau, yra tokių, kurie  platina ligas bei mirtį. Anot JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų darbuotojo Dveino Gablerio, dėl vabzdžių kaltės „nuo XVII iki XX amžiaus pradžios sirgo ir mirė daugiau žmonių, nei dėl visų kitų priežasčių paėmus kartu“.

Šiais laikais bent viena vabzdžių pernešama liga užsikrėtęs maždaug kas šeštas žmogus. Tokios ligos ne tik verčia žmones kentėti, bet ir tampa sunkia finansine našta ypač besivystančioms šalims, kurioms sunkiausia ją pakelti. Daug kainuoja netgi vienintelis protrūkis. Pranešama, jog 1994-aisiais maras vakarų Indijoje atsiėjo milijardus dolerių tiek šalies, tiek pasaulio ekonomikai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, kol neišspręstos tokios sveikatos problemos, skurdžiausios pasaulio šalys daryti ekonominės pažangos neįstengs.

Kaip vabzdžiai mus apkrečia

Vabzdžiai užkratą perneša dvejopai. Pirmasis būdas — per nešvarumus. Enciklopedijoje Encyclopædia Britannica rašoma, jog kaip žmonės nešvariais batais prineša į namus purvo, taip „kambarinės musės ant kojų gali nešioti milijonus mikroorganizmų, o šie, kai jų esama pakankamai daug, — sukelti ligą“. Pavyzdžiui, musės gali prisirinkti užkrato nuo išmatų ir pernešti ten, kur nutupia: ant mūsų maisto arba gėrimo. Taip žmonės suserga įvairiomis sekinančiomis, mirtinomis ligomis: vidurių šiltine, dizenterija ar net cholera. Be to, musės padeda platinti trachomą; dėl jos daugybė žmonių netenka regėjimo. Apankama surandėjus ragenai — skaidriajai akies daliai priešais rainelę. Pasaulyje nuo šios rykštės kenčia apie 500000000 gyventojų.

Manoma, jog tokiu pat būdu ligas perneša ir nešvarumus mėgstantys tarakonai. Be to, su tarakonų sukeliama alergija specialistai sieja pastaruoju metu, ypač tarp vaikų, labai padažnėjusią astmą. Štai 15-metė Ešli daugybę naktų duso nuo astmos. Kai gydytoja rengėsi paklausyti jos plaučių, tarakonas iškrito iš Ešli palaidinės ir pasileido per stalą.

Ligų sukėlėjai vabzdžių organizme

Kai virusai, bakterijos arba parazitai randa prieglobstį vabzdžių organizme, šie gali platinti ligas antruoju būdu — geldami arba kaip nors kitaip. Tačiau taip žmonės ligomis užsikrečia tik nuo nedaugelio vabzdžių. Pavyzdžiui, nors yra tūkstančiai uodų rūšių, maliariją, — pasaulyje antrą (po tuberkuliozės) pagal pavojingumą gyvybei užkrečiamą ligą, — platina tik Anopheles genties uodai.

Tačiau kiti uodai perneša daugybę kitokių ligų. PSO praneša: „Iš visų ligas pernešančių vabzdžių pavojingiausi yra uodai. Jie platina  maliariją, dengė karštligę bei geltonąjį drugį; kasmet nuo tų ligų miršta keli milijonai, o suserga šimtai milijonų žmonių.“ Mažiausiai 40 procentų žemės gyventojų yra grėsmė susirgti maliarija, o apie 40 procentų — dengė karštlige. Daugelyje vietovių galima užsikrėsti tiek viena, tiek kita liga.

Aišku, uodai ne vieninteliai vabzdžiai, kurių organizme yra ligos sukėlėjų. Musės cėcė perneša pirmuonį, sukeliantį miegligę; ji kankina šimtus tūkstančių žmonių ir ištisas bendruomenes verčia apleisti savo derlingus laukus. Dėl amaro, kuris perneša organizmą, sukeliantį upinį aklumą, regėjimo neteko maždaug 400000 afrikiečių. Smėlinės muselės platina pirmuonį, sukeliantį leišmaniozę. Tai grupė ligų, kurios dabar visame pasaulyje kamuoja milijonus įvairaus amžiaus žmonių: pakerta jėgas, sudarko kūną ir dažnai sukelia mirtį. Visur esančios blusos perneša kaspinuočius, užkrečia encefalitu, tuliaremija ir netgi maru, kuris viduramžiais vos per šešetą metų nusinešė trečdalį ar daugiau Europos gyventojų.

Utėlės bei erkės, be kitų ligų, nešioja įvairių formų šiltinę. Vidutinio klimato kraštuose erkės platina sekinančią Laimo ligą; Jungtinėse Valstijose bei Europoje tai vienas dažniausių vabzdžių platinamų susirgimų. Švedų atliktas tyrimas parodė, jog migruojantys paukščiai erkes gali nuskraidinti tūkstančius kilometrų, tad, galimas daiktas, dėl to ligos plinta naujuose regionuose. „Erkės, — rašoma enciklopedijoje Britannica, — skaičiumi ligų, kurias perduoda žmonėms, pralenkia  visus kitus nariuotakojus (išskyrus uodus).“ Erkė gali nešioti net trijų skirtingų ligų sukėlėjus ir visomis apkrėsti vieninteliu įkandimu!

Atokvėpis nuo ligų

Kad vabzdžiai perneša ligas, moksliškai buvo įrodyta tik 1877-aisiais. Nuo tada rengiama daugybė kampanijų ligas platinantiems vabzdžiams kontroliuoti arba naikinti. 1939-aisiais atrastas insekticidas DDT, o nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio vabzdžių pernešamos ligos niekur, išskyrus Afriką, jau nebuvo laikomos didžiausia grėsme visuomenės sveikatai. Todėl svarbiausias dėmesys teko nebe užkrato pernešėjų kontrolei, o kritinės būklės ligonių gydymui. Domėjimasis vabzdžių bei jų arealo tyrinėjimu sumažėjo. Be to, išrandami vis nauji vaistai ir atrodė, jog mokslas įgis „stebuklingą kulką“, kuria galima įveikti bet kurią ligą. Pasaulis atsikvėpė nuo užkrečiamųjų ligų. Bet neilgam. Kitame straipsnyje pamatysime kodėl.

[Anotacija 3 puslapyje]

Šiais laikais bent viena vabzdžių pernešama liga yra užsikrėtęs kas šeštas žmogus

[Iliustracija 3 puslapyje]

Bučiuojančioji blakė

[Iliustracija 4 puslapyje]

Kambarinės musės ligos sukėlėjus perneša ant kojų

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Ligos sukėlėjai „įsikuria“ daugelio vabzdžių organizme

Amaras platina upinį aklumą

Uodai perneša maliariją, dengė karštligę bei geltonąjį drugį

Blusos apkrečia encefalitu bei kitomis ligomis

Utėlės perduoda šiltinę

Musės cėcė perneša miegligę

[Šaltinių nuorodos]

WHO/TDR/LSTM

CDC/James D. Gathany

CDC/Dr. Dennis D. Juranek

CDC/Janice Carr

WHO/TDR/Fisher

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 4 puslapyje]

Clemson University-USDA Cooperative Extension Slide Series, www.insectimages.org