Pasikeitusios vertybės. Ką prarandame?

„KOKIA opiausia šalies problema?“ Jungtinėse Valstijose dauguma apklaustųjų pirmiausia arba beveik pirmiausia paminėjo yrančias šeimas ir smunkančią moralę. Tokios nuomonės ne jie vieni.

Pavyzdžiui, Paryžiaus dienraštyje International Herald Tribune rašoma: „Pastebimas akivaizdus troškimas — ypač tarp jaunimo — kokios nors vienijančios vizijos, sistemos pripažintų idealų, kuriais būtų galima pasipriešinti godumui, savanaudiškumui, susvetimėjimui — blogybėms, atrodo, apėmusioms visą pasaulį... Dažnėjančios diskusijos apie visuotinės etikos poreikį byloja, jog kažko trūksta.“

Kaip manote, ar vyriausybės, pasaulio vadovai, didieji verslininkai laikosi tokių vertybių, kurios galėtų užtikrinti laimingesnę, saugesnę, ramesnę ateitį? Ar matydamas, kaip keičiasi vertybės, nejaučiate, kad kai kas prarandama?

Vienas didelis rūpestis gali būti jūsų paties saugumas. Ar gyvenate vietovėje, kur galima nerakinti durų? Ar sutemus be baimės vaikštote po apylinkes? Jeigu jums pasisekė ir gyvenate ten, kur nėra karo, etninių neramumų ar kruvinų gaujų susirėmimų, tikriausiai vis tiek baiminatės užpuolimo, apiplėšimo, įsilaužimo į namus ar vagystės. Suprantama, tai slegia, kelia nerimą ir nepasitenkinimą.

Be to, gali būti, kad daugiau ar mažiau praradote pasitikėjimą kitais. Galimas daiktas, pats pastebėjote, jog daugėja žmonių, kurie jums pakenktų, jei tik turėtų iš to bent kokios naudos.

Būtinas valdžios pavyzdys

Iš istorijos matome, kad tarp visuomenės ir valdžios vertybių yra glaudus ryšys. Kalvinas Kulidžas, vėliau tapęs Jungtinių Valstijų prezidentu, kartą pasakė: „Žmonės  kalba apie prigimtines teises, bet prašom pateikti įrodymų, kur pasaulyje paisyta kokių nors teisių, kol buvo sukurtas oficialių įstatymų rinkinys, skelbiantis ir ginantis tas teises.“

Akivaizdu, tik vyriausybė, nesvarbu, kaip atėjusi į valdžią, gali apsaugoti arba apriboti piliečių teises: spaudos, susirinkimų, religijos, žodžio laisvę, teisę išvengti neteisėto suėmimo arba priekabiavimo, tikėtis bešališko teismo.

Abraomas Linkolnas, vėliau tapęs Jungtinių Valstijų prezidentu, yra pasakęs: „Teisėtas vyriausybės tikslas — daryti žmonėms tai, ko reikia, bet ko jie patys visiškai negali arba negali labai gerai padaryti.“ Kai vyriausybės stengiasi pasiekti šį kilnų tikslą, žmonės noriai pasitiki valdžia.

Deja, atrodo, kad cinizmas ir įtarumas šiandien tikėjimą bei pasitikėjimą užgožė. Vienos neseniai Jungtinėse Valstijose atliktos apklausos duomenimis, 68 procentai respondentų įvertino pareigūnų moralę pusėtinai arba net prastai. Daugelyje šalių visuomenę sukrėtė korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tad aišku, kodėl vis daugiau žmonių jaučia, jog kai kas prarasta.

Geras karaliaus Saliamono pavyzdys

Vienas senovės precedentas rodo, kokią didelę įtaką valdovų vertybės gali turėti. Karalius Saliamonas valdė 12 Izraelio giminių 1037—998 m. p. m. e. Jo tėvas Dovydas buvo vienas žymiausių Izraelio karalių. Biblijoje rašoma, kad Dovydas mylėjo tiesą bei teisingumą, o svarbiausia, visiškai  pasikliovė ir tikėjo savo Dievu Jehova. Tokias pat vertybes jis skiepijo sūnui.

Visagalis Dievas pasirodė Saliamonui sapne ir tarė: „Prašyk, ko nori, kad tau duočiau.“ (2 Metraščių 1:7) Užuot meldęs daugybės turtų, šlovės ar politinių pergalių, Saliamonas paprašė to, ką pats brangino: išmintingos, supratingos ir klusnios širdies, kad sugebėtų valdyti Izraelį.

Kaip gyveno Saliamono valdoma tauta? Kol karalius teikė pirmenybę dvasinėms vertybėms, Dievas jį laimino, duodamas išminties, šlovės bei turtų. Archeologiniai radiniai liudija apie klestintį Saliamono valdymo laikotarpį. Knygoje The Archaeology of the Land of Israel rašoma: „Turtai, plaukę iš visur į karaliaus rūmus, bei klestinti prekyba... lėmė greitą ir akivaizdžią revoliuciją kiekvienoje materialinės kultūros srityje.“

Taip, teisingas Saliamono valdymas atnešė žmonėms taiką, saugumą bei džiaugsmą. „Per visą Saliamono gyvenimą Judas ir Izraelis nuo Dano iki Beer Šebos gyveno saugiai, kiekvienas žmogus po savo vynmedžiu ir figmedžiu.“ (1 Karalių 4:20; 5:5 [4:25, Brb])

Blogas karaliaus Saliamono pavyzdys

Deja, kaip atsitinka ir daugybei šių dienų valdovų, Saliamono vertybės ilgainiui pasikeitė. Biblijoje rašoma: „Saliamonas turėjo septynis šimtus aukštakilmių žmonų ir tris šimtus sugulovių. Tos moterys nugręžė jo širdį. Saliamonui pasenus, jo žmonos nugręžė jo širdį kitų dievų link, ir jo širdis nebuvo ištikima Viešpačiui, savo Dievui, kaip jo tėvo Dovydo širdis.“ (1 Karalių 11:3, 4)

Kaip atsiliepė tautai, kad pasikeitė karaliaus Saliamono vertybės? Nors buvo gabus ir išmintingas, viešpatavimo pabaigoje jis tapo despotu. Didelės vyriausybės išlaidos nualino šalies ekonomiką. Darbininkai buvo nepatenkinti. Politiniai varžovai priešinosi karaliui ir siekė paveržti iš jo valdžią. Tauta nebesijautė vieninga. Kaip keista, turint omeny, jog pats Saliamonas rašė: „Kai teisieji vyrauja, tauta džiaugiasi, o kai nedorėliai valdo, tauta dejuoja.“ (Patarlių 29:2)

Netrukus po Saliamono mirties dėl politinio nestabilumo ir nepasitikėjimo valdžia tauta suskilo; užėjo ilgas kančių, susiskaldymo, nuosmukio laikotarpis. Izraelitai, aišku, pajuto daug netekę. Jų valdžia pamiršo senąsias vertybes, tautos interesus. Blogiausia tai, kad valdovai nepaisė Jehovos ir jo įstatymų. Todėl kentėjo visa tauta.

Paplitęs nepasitikėjimas šiandien

Mūsų laikais daugelis verslo, valdžios, religijos atstovų irgi nebrangina tikrųjų vertybių. Todėl, bendrai paėmus, gyventojų protuose ir širdyse tvyro tuštuma. Daugėja šalių, kurių vyriausybės bei vadovai nepajėgūs išspręsti pagrindinių vidaus problemų.

Pavyzdžiui, valdžia neįstengia sustabdyti karų, suvaldyti didėjančių sveikatos priežiūros kaštų, blogų neteisėtos prekybos narkotikais padarinių. Nuosmukį patiria ir švietimo sistema. Nemažai vyriausybių net remia lošimus. Daugybė verslininkų, religininkų taip pat smarkiai nuvilia, nes yra korumpuoti ir amoralūs. Tad nenuostabu, kad žmonės nebepasitiki savo vadovų dorumu.

Ar įmanoma kokiai nors valdžiai apsaugoti pagrindines žmogaus teises bei vertybes ir net pačiai jų laikytis? Taip, įmanoma. Baigiamajame straipsnyje paaiškinsime kaip.

[Anotacija 7 puslapyje]

„Godumas, savanaudiškumas, susvetimėjimas — blogybės, atrodo, apėmusios visą pasaulį“ (INTERNATIONAL HERALD TRIBUNE).

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Laikydamasis Dievo įstatymų karalius Saliamonas skiepijo tautai tikrąsias vertybes