Stebime pasaulį

Vazoninių gėlių nauda

Kaip rašoma Londono laikraštyje The Times, tyrinėtojų teigimu, „tūkstančiai moksleivių mokytųsi geriau, jei mokyklose visur būtų vazoninių gėlių“. Redingo universiteto profesorius Darekas Klemensas-Krumas išsiaiškino, jog kai kuriose perpildytose ir blogai vėdinamose klasėse anglies dioksido kiekis viršijo normą 500 procentų, o dėl to vaikams sunkiau susikaupti ir pažangiai mokytis. Biurų pastatuose darbuotojų sveikatą ir darbingumą veikia „kenksmingo pastato sindromas“. Kadangi klasėse yra penkis kartus daugiau žmonių nei biuruose, profesorius tai vadina „kenksmingos klasės sindromu“. Kokie augalai padėtų išgryninti mokyklų patalpų orą? Po vieno Jungtinėse Valstijose atlikto tyrimo veiksmingiausiais pripažinti chlorofitai. Dracenos, gebenės, stambialapiai fikusai, vėzdūnės ir jukos taip pat gerai švarina orą. Kambariniai augalai tai daro anglies dioksidą paversdami deguonimi.

 Karta, neturinti orientacijos

„Jauni amerikiečiai — apgailėtini nemokšos“, — tvirtinama Niujorko laikraštyje Daily News. Pasaulio žemėlapyje „11% negali surasti Jungtinių Valstijų. O paprašyti parodyti Niujorko valstiją JAV žemėlapyje, kuriame nepažymėti pavadinimai, net pusė jaunuolių neturėjo jokio supratimo, kur ji galėtų būti“. Iš dažnai per žinias minimų šalių vos 13 procentų surado Iraką arba Iraną, o Afganistaną — 17 procentų. Ir tik 71 procentas 18—24 metų amerikiečių teisingai parodė didžiausią vandens telkinį — Ramųjį vandenyną. Nacionalinės geografų draugijos parengtas 56 klausimų testas buvo duotas 3250 jaunuolių Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Japonijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Meksikoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Vokietijoje. Nė viena šalis negavo aukščiausio įvertinimo, kuriam reikėjo vidutiniškai 42 teisingų atsakymų. Tačiau arčiausiai jo buvo Švedija — surinko 40 taškų, antroje vietoje — Vokietija ir Italija, surinkusios po 38 taškus. Amerikiečiai, teisingai atsakę į vidutiniškai 23 klausimus, buvo priešpaskutiniai, vos dviem taškais pralenkę Meksiką. „Jei mūsų jaunimas žemėlapyje nesuranda vietovių ir mažai tenutuokia apie dabartinius įvykius, kaip gali suprasti pasaulio kultūros, ekonomikos ir gamtos išteklių problemas?“ — sako Nacionalinės geografų draugijos prezidentas Džonas Fahis.

Sulaukę keturiasdešimties, pjausite, ką pasėjote

„Gyvenime priimti sprendimai ir asmenį veikusi aplinka pradeda atsiliepti sulaukus keturiasdešimties, kai imama sparčiau senti.“ Taip pagrindinę mintį iš vienoje sveikatos konferencijoje perskaityto pranešimo suformulavo Sidnėjaus (Australija) laikraštis The Daily Telegraph. Pasak Svinburno (Viktorijos valstija) ligoninės vyriausiojo dietologo Roko Di Vinčenzo, perkopus 40 metų „‘defektyvūs genai’ ar organizmo sutrikimai“ gali neturėti tiek įtakos asmens sveikatai, kiek anksčiau jo priimti sprendimai. „Dabar žinome, kad peržengus keturiasdešimt sveikatos būklė priklauso tiek nuo paveldimumo, tiek nuo aplinkos veiksnių, — pareiškė Di Vinčenzas. — [Australijos] Senėjimo instituto teigimu, iš visų vyresnių žmonių sveikatos problemų 80 procentų nė kiek nesusijusios su senėjimu. Įtakos turi netinkama kūno priežiūra per visą gyvenimą, ir toks nerūpestingumas pradeda atsiliepti sulaukus keturiasdešimties.“

Vaikai lengvai pripranta prie nikotino

„Pradėję rūkyti vaikai prie tabako gali priprasti per kelias dienas ar net po vienos cigaretės“, — tokia išvada padaryta po tyrimo, aprašyto Londono laikraštyje The Guardian. „Iš 332 jaunuolių, pamėginusių įtraukti bent truputį cigaretės dūmų, 40% sakėsi pajutę pripratimo požymius. Iš 237, traukusių dūmą į plaučius, pripratusių buvo 53%.“ Per dvejus su puse metų trukusį tyrimą, kuriam vadovavo Masačusetso universiteto medicinos mokyklos (JAV) profesorius Džozefas Difransa, buvo tikrinami beveik 700 moksleivių, kurie stebėjimo pradžioje buvo 12—13 metų. „Prieš tyrimą manyta, kad vaikai pripranta prie tabako per dvejus metus, jei kasdien surūko bent po pusę pakelio, — aiškina Difransa. — Kai kurie įprato per kelias dienas... Mano manymu, prie nikotino dažnai traukia jau po pirmos cigaretės.“ Anot Difransos, paaugliai lengviau įjunksta dėl to, kad jų smegenys vis dar vystosi. „Vaikams reikėtų žinoti, jog su tabaku eksperimentuoti negalima. Rūkymas nebūna nežalingas, — priduria Difransa. — Reikia įtikinti vaikus, kad pamėginus surūkyti bent vieną cigaretę galima priprasti visam gyvenimui.“

Naujiena apie „išėjimus iš kūno“

Vokietijos mokslinių naujienų tarnybos Bild der Wissenschaft-Online pranešimu, mėgindami elektrodais nustatyti vienos moters epilepsijos priepuolių prigimtį, šveicarų neurologai atsitiktinai sukėlė pacientei pojūtį, kad ji išėjo iš savo kūno. Kaskart, kai buvo stimuliuojamas dešinio smegenų pusrutulio žievės kampinis vingis, moteris pasijusdavo palikusi kūną ir stebinti jį iš viršaus. Ši smegenų dalis sieja regimąjį kūno suvokimą su kūno padėties jutimu. „Stimuliavimas elektrodais išardė tą sąsają, todėl pacientės padėties jutimas tikriausiai atsiribojo nuo kūno“, — tvirtinama minėtame šaltinyje. Tokie atvejai „neretai buvo naudojami paremti nuomonę, kad siela nepriklausoma nuo kūno“.

Atnaujintas rožinys

„Jau 500 metų pamaldūs Romos katalikai kalba rožinį: tam tikra tvarka kartoja maldas ‘Tėve mūsų’ ir ‘Sveika, Marija’. Tai priemonė, skatinanti susimąstyti apie 15 svarbiausių Jėzaus ir jo motinos gyvenimo įvykių, arba ‘paslapčių’“, — rašoma žurnale Newsweek. Praėjusį spalį „popiežius Jonas Paulius II išplatino apaštališkąjį laišką, pranešdamas, kad rožinys papildomas ketvirtuoju ciklu“, kuris apima Jėzaus tarnybą nuo krikšto iki Paskutinės vakarienės. „Popiežius nori atgaivinti susidomėjimą jo mėgstamiausia maldos forma, kurios populiarumas po II Vatikano susirinkimo sumažėjo“, — priduriama žurnale. „Pagrindinis popiežiaus tikslas — labiau pabrėžti Kristų šioje vien katalikams būdingoje apeigoje, labiausiai siejamoje su Marija.“ Tikimasi, kad tai paskatins katalikus įprasti medituoti tokiu metu, kai, pasak popiežiaus, „krikščioniškajam pasauliui įtaką daro Rytų religijų meditacijos tradicijos“.

Per dideli lūkesčiai

„Dauguma santuokų Vokietijoje išyra dėl pernelyg didelių lūkesčių“, — pranešama laikraštyje Die Welt. Pasak profesoriaus Vasilijo Ftenakio, tyrinėjančio šeimos gyvenimą, „žmonės ieško intymumo ir trokšta patirti kuo daugiau laimės bendraudami su partneriu“. Tačiau, jo manymu, tikėtis, kad tokie pakilūs jausmai tęsis dešimtmečius, nerealu. Kadangi dabar itin sureikšminama asmeninė laimė bei saviraiška, poros nebelinkusios ieškoti kompromisų ir kartu kovoti su sunkumais. Kita šeimos ekspertė sako: „Pradiniam susižavėjimui išblėsus poros šiandien nebe taip stengiasi tarpusavyje aptarinėti reikalus ir išsaugoti savo santykius.“ Šiuo metu Vokietijoje santuokos vidutiniškai trunka tik kiek daugiau nei 12 metų.