Drėgnieji miškai. Ar įmanoma juos išsaugoti?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BOLIVIJOJE

RAMIRAS turi nuosavą slėnį, apaugusį atogrąžų ūkanotuoju mišku. * Šis Pietų Amerikos Andų prieškalnių slėnis vienas iš keleto tame regione, kur tebeauga labai seni medžiai. Ant aplinkinių kalvų miškų nebelikę. Mokslininkai iš tolimų šalių atvyksta į Ramiro mišką tyrinėti gyvūnijos bei augalijos. Čia atrandama dar neaprašytų rūšių. Ramiras labai norėtų jas išsaugoti. Todėl jis tvirtai sako: „Mano miške mediena nebus ruošiama.“

Robertas prižiūri 5600 kvadratinių kilometrų drėgnųjų atogrąžų miškų Amazonės baseino žemumose. Šis miškininkas ruošia ir tiekia medieną pasaulio rinkai. Bet Robertas suinteresuotas ir miško bei jo gyvūnijos apsauga. „Medieną galima ruošti nedarant nepataisomos žalos bioįvairovei“, — įsitikinęs jis.

Ramiro bei Roberto aplinkybės skiriasi, bet abu labai susirūpinę atogrąžų miškų ateitimi. Ir ne tik jie, nes pastaraisiais dešimtmečiais beatodairiškas šių miškų naikinimas pavojingai paspartėjo.

Gal toks rūpestis perdėtas? Juk praėjusiais šimtmečiais vidutinio klimato regionuose žmonės irgi iškirto begalę miškų — daugiausia dėl žemės ūkio plėtros. Ko gi nerimauti, jei dabar panašiai elgiamasi atogrąžose? Yra esminių skirtumų. Pavyzdžiui, atogrąžų drėgnieji miškai dažniausiai auga nederlingose vietose, kur žemdirbystė — prasta alternatyva. Be to, gamta čia nepalyginamai turtingesnė; tų miškų praradimas atsiliepia visai žmonijai.

Kas prarandama kertant miškus

Iš pasaulio gyvūnijos bei augalijos rūšių daugiau nei pusė randama atogrąžų miškuose. Tai koãtos ir tigrai, nuostabios samanos ir orchidėjos, gyvatės, varlės, reti drugiai ir papūgos — visų neišvardinsi.

Gyvybės formų įvairovė didelė daugelyje tipų atogrąžų miškų. Skiriami lėtai augantys ūkanotieji kalnų miškai, tamsūs drėgnieji su tankiu šakų skliautu, atogrąžų musoniniai miškai, taip pat yra šiaip atvirų miškingų plotų. Tačiau dauguma žmonių atogrąžų miške niekada nėra buvę. Gal neteko ir jums. Tad kodėl jis turėtų mums rūpėti?

Išsaugoti drėgnuosius atogrąžų miškus svarbu dėl to, kad daugybė kultūrinių ir komerciniams tikslams auginamų augalų, žmonėms labai reikalingų, yra kilę iš ten tebetarpstančių jų laukinių protėvių. Iš šių veislių kartais išvedamos naujos atmainos, atsparesnės ligoms bei kenkėjams. Todėl laukinių rūšių genetinė įvairovė būtina.

Be to, iš atogrąžų miškų tyrinėtojai nuolat gauna vertingų žaliavų. Pavyzdžiui, didelė dalis dabar naudojamų vaistų yra pagaminti iš atogrąžų augalų. Taigi atogrąžų drėgnųjų miškų bioįvairovė dažnai  vadinama gyvąja biblioteka, bet tai biblioteka, kurios dauguma „knygų“ dar neatverstos.

Pažeidžiama gyvoji gamta

Drėgnųjų atogrąžų miškų ekosistema — nepaprastai sudėtinga ir pažeidžiama. Nesuskaitoma gausybė gyvybės formų susijusios tarpusavyje. Pavyzdžiui, dauguma augalų priklauso nuo paukščių, vabzdžių, kitų gyvūnų, kurie juos apdulkina ar išbarsto sėklas. Per sudėtingą gyvenimo ciklą miškas veiksmingai pakartotinai panaudoja visa, kas jame gyva: augalus, gyvūnus, vabzdžius bei mikroorganizmus. Beje, visas šis ekosistemos kompleksas dažniausiai įsikūręs nederlingame dirvožemyje. Ekosistemą suardžius, atsigauti tokiam miškui gali būti sunku ar net neįmanoma.

Daugybei žmonių atogrąžų miškai — pragyvenimo šaltinis. Be to, jie traukia mokslininkus ir turistus. Svarbūs miškai ir prekybai, nes teikia medienos, riešutų, medaus, palmių ūglių šerdelių, kaučiuko bei dervos. Deja, drėgnieji atogrąžų miškai nyksta nerimą keliančiais tempais. Dėl tikslių skaičių nesutariama, bet aišku viena — jų plotai sparčiai mažėja.

Ypač liūdna, kad drėgnieji atogrąžų miškai dažniausiai naikinami beveik negaunant ilgalaikės naudos. Dauguma paverčiami ganyklomis. Tačiau paprastai žemė gana greit nebepajėgia išauginti reikiamos ganiavos, tad yra paliekama. Turimomis žiniomis, Brazilijoje Amazonės baseine šitaip buvo apleista 165000 kvadratinių kilometrų.

Kas laukia drėgnųjų miškų su jų gausia gyvūnija ir augalija? Ramiras, Robertas ir daug kitų gamtos mylėtojų stengiasi juos apsaugoti nuo tarptautinės prekybos, gyventojų pertekliaus keliamos grėsmės, egzotiškų gyvūnėlių gaudytojų, brakonierių bei nelegalių miško ruošėjų. Bet kokia tikroji, giliau slypinti, miškų naikinimo priežastis? Ar yra būdų nenaikinant drėgnųjų miškų panaudoti didžiulius jų resursus?

[Išnaša]

[Anotacija 3 puslapyje]

Atogrąžų miškuose randama dauguma pasaulio gyvūnijos rūšių ir begalinė įvairovė augalų

 [Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

Ruošiant mišką ir tiesiant kelius naikinami atogrąžų miškai