Kaip ištverti užgriuvus nelaimei?
Jaunimas klausia:
Kaip ištverti užgriuvus nelaimei?
„Kodėl teroristai nužudė mamą?!“ (Kevinas) *
„Anksčiau mėgdavau važiuoti tuneliu. Bet [po rugsėjo 11-osios] įsivaizduoju, kad jis sprogsta ir aš žūstu“ (Piteris).
KEVINO mama žuvo 2001 metų rugsėjo 11-ąją, kai Niujorke buvo atakuotas Pasaulio prekybos centras. Piteris taip skaudžiai nenukentėjo, bet tie įvykiai ir jį labai paveikė.
Viename naujienų pranešime sakoma: „Po rugsėjo 11-osios išpuolių tūkstančiams Niujorko vaikų pakriko nervai. Daugeliui tai atsilieps ir suaugus.“ Deja, emocinė žala padaryta „tiek tragediją mačiusiems, tiek toli nuo tos vietos buvusiems vaikams“. *
Ne mažiau sukrečia ir kitos tragedijos, tokios kaip savižudžių teroro aktai Izraelyje, atsitiktiniai šaudymai. Apie pastaruosius vienas traumų padarinius gydantis specialistas pasakė: „Net jeigu [vaikai] gyvena už 2000 mylių nuo įvykių vietos, [juos] vis tiek tai išgąsdina.“
Kodėl? Kai atsitinka kokia baisi nelaimė, jaunimas tiesiog atakuojamas sensacingais pranešimais. Per televiziją vis rodomi gąsdinantys teroro aktų, stichinių nelaimių ir šaudymų mokyklose vaizdai daugeliui neleidžia jų pamiršti. Tad nieko nenustebino Niujorko miesto švietimo skyriaus surengto tyrimo rezultatai: „Praėjus šešiems mėnesiams po Pasaulio prekybos centro sugriovimo 76 procentai moksleivių iš 8266
valstybinių mokyklų šį teroristų išpuolį prisimindavo gana dažnai.“Mes gyvename „baisiais laikais“, kaip sakoma Biblijoje. (2 Timotiejui 3:1-5; New International Version) Kaip ištverti užgriuvus skaudžiai nelaimei? *
Kodėl nelaimės atsitinka
Viena, kas padės numaldyti užplūdusį nerimą, — „aiškus protas“. (2 Petro 3:1, NW) Pamėgink į viską pažvelgti blaiviai, Dievo požiūriu. Pavyzdžiui, prisimink, jog daugybė nelaimių įvyksta tiesiog dėl „laiko ir atsitiktinumo“. (Mokytojo 9:11, Brb) Tai pailiustravo Jėzus Kristus papasakodamas apie bokšto prie Siloamo tvenkinio griuvimą. Per tą nelaimę žuvo aštuoniolika žmonių. Tačiau Jėzus aiškiai pasakė, jog tai nebuvo Dievo bausmė. Jie žuvo, nes atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku. (Luko 13:1-5) Turėdamas tai omenyje į nelaimes žiūrėsi objektyviai.
Be to, aiškus mąstymas neleis ‘niršti ant Viešpaties’ ir kaltinti jo dėl vargų. (Patarlių 19:3) Jehova nesukelia kančių, jis yra „visokios paguodos Dievas“. (2 Korintiečiams 1:3) Ištikus nelaimei kaip tik turime prie jo artintis, o ne trauktis iš pykčio. Apmąstykime Jokūbo 1:13 žodžius: „Nė vienas gundomas tenesako: ‘Aš esu Dievo gundomas.’ Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.“ *
Tai patvirtina ir tragiškas įvykis, atsitikęs Vidurio Rytuose prieš daugelį šimtmečių. Biblijoje užrašyti vieno gyvo likusio nelaimės liudininko žodžiai. „Dievo ugnis, — tarė jis, — krito iš dangaus, sudegino ir avis, ir piemenis, paversdama juos pelenais.“ (Jobo 1:16) Kokia baisi katastrofa! Ir šis išsigandęs žmogus tikriausiai manė, kad tai padarė Dievas. Vis dėlto jis klydo. Iš Jobo 1:7-12 sužinome, jog ugnį siuntė ne Dievas, bet jo priešininkas Šėtonas Velnias.
Tai buvo išskirtinis atvejis: Jehova leido Šėtonui išbandyti Jobo ištikimybę. Bet nemanyk, kad stichines nelaimes, pavyzdžiui, audras ir potvynius, dabar sukelia Šėtonas. * Vis dėlto Biblijoje rašoma, jog „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“. (1 Jono 5:19) Todėl jis gali pasinaudoti žmonėmis sąmyšiui kelti bei naikinti.
Tačiau neturėtume galvoti, kad niekam nerūpime. Apmąstyk kitą atvejį, aprašytą 1 Samuelio 22:12-23. Ten kalbama apie žiaurias Dievui ištikimų kunigų ir jų šeimų žudynes. Be abejonės, čia savo nagus prikišo Šėtonas ir paskatino blogąjį karalių Saulių jas surengti. Ištikimasis Dovydas, vėliau tapęs karaliumi, parašė 52 psalmę ir sakė esąs įsitikinęs, kad Dievas sunaikins piktus žmones, atsakingus už tokį žiaurumą. (Psalmyno 52:7 [52:5, Brb])
Šiandien tikrai gali neabejoti: Dievas nepakęs Velnio įkvėptų žudynių ir smurto amžinai. Pačioje Biblijoje žadama, kad netrukus Dievas per savo Sūnų Jėzų ‘sugriaus velnio darbus’. (1 Jono 3:8) Ilgainiui piktų Šėtono darbų neliks nė pėdsako. O Dievas net prikels tuos, kurie žuvo nuo smurtininkų rankos. (Apaštalų darbų 24:15)
Kaip ištverti
Biblijos teikiama viltis padės nepasiduoti baimei. Be to, gali ir pats kai ką daryti. Pavyzdžiui, atkreipk dėmesį į mintį, užrašytą Patarlių 12:25. Vien išsipasakojęs kitiems sulauksi gero, padrąsinančio žodžio. Tuomet suprasi, jog nelaimėje nesi vienas. Tad jeigu apėmė liūdesys, pasikalbėk su tėvais ar brandžiu krikščionimi susirinkime. *
Kitas patarimas: per daug nesidomėk tragiškais vaizdais. Kitaip jie įsirėš į atmintį ir bus sunku pamiršti. (Psalmyno 119:37)
Esi krikščionis? Tada pasinerk į krikščionišką veiklą. (Filipiečiams 3:16) Lankyk sueigas, pasakok apie savo tikėjimą kitiems. (Hebrajams 10:23-25) Tuomet juodoms mintims neliks laiko. Atsiribodamas nuo kitų pakenktum sau ir emociškai, ir dvasiškai. (Patarlių 18:1)
Sunkiu metu ypač naudinga kasdien skaityti Bibliją. Merginos, vardu Lorein, mama sirgo vėžiu ir buvo prie mirties. Atkreipk dėmesį, ką darė Lorein: „Per tą laikotarpį Jobo knygą perskaičiau ne vieną kartą. Psalmės irgi labai paguosdavo. Skaitydama raminamus žodžius iš Rašto, tarsi jutau Jehovos apkabinimą.“ Jos sesuo Mišel taip pat prisimena: „Jei kokią dieną nepaskaitydavau Biblijos, pajusdavau iškart. Tuojau apnikdavo neigiamos mintys. Skaitydama Bibliją pasistiprindavau dvasiškai — to reikėjo, kad ištverčiau kiekvieną dieną.“
Jei netekai artimo žmogaus, atsigauti padės brošiūra „Kai miršta tavo mylimas asmuo“ *. Pasistenk susirasti ir apsvarstyti visas joje nurodytas Rašto eilutes. Be to, mąstyk apie prikėlimo viltį. „Aiškiai įsivaizduodavau mamą prikeltą, — sako Lorein. — Tarsi girdėdavau sakančią: ‘Aš grįžau. Ką pagaminai pietų?’ Tai priversdavo nusišypsoti.“
Karšta malda irgi suteiks jėgų. Lorein prisimena: „Savo akimis mačiau, kaip mama mirė. Tuojau ėmiau melsti Jehovą stiprybės ir iškart pajutau Dievo ramybę.“ Būk konkretus melsdamasis. Aiškiai išsakyk jausmus. „Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį“, — ragina psalmininkas. (Psalmyno 62:8, Brb)
Gyvenimas, matyt, ir toliau eis sunkyn. (2 Timotiejui 3:13) Tačiau Biblijoje žadama: „Piktadariai bus sunaikinti... Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu.“ (Psalmyno 37:9-11, 29; Brb) Ši viltis padės ištverti nelaimes.
[Išnašos]
^ pstr. 3 Kai kurie vardai pakeisti.
^ pstr. 6 Pasak psichiatrų, emocinės traumos požymiai gali būti visiška apatija, košmarai, atsiskyrimas nuo žmonių, kaltės jausmas, pyktis.
^ pstr. 9 Nors straipsnyje rašysime, kaip ištverti didelio masto nelaimę, patarimus galima pritaikyti ir kitais atvejais, pavyzdžiui, netekus artimo žmogaus.
^ pstr. 12 Klausimas, kodėl Dievas leidžia kentėti, plačiau nagrinėjamas knygoje Garbinkime vienintelį tikrąjį Dievą, 7 skyriuje. (Išleido Jehovos liudytojai.)
^ pstr. 14 Žiūrėk „Skaitytojų klausimus“ 1974 m. gruodžio 1 d. Sargybos bokšte (anglų k.).
^ pstr. 18 Esant didelei emocinei įtampai ar depresijai, gali prireikti gydytojo pagalbos.
^ pstr. 22 Išleido Jehovos liudytojai (yra rusų, anglų kalba).
[Iliustracija 14 puslapyje]
Mažiau žiūrėdamas šiurpius vaizdus, jausiesi geriau