Barselona — muziejus po atviru dangumi

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

ĮSIVAIZDUOKITE minutėlei, kad vaikštinėjate po erdvų muziejų. Ten daugybė kūrinių, iškart patraukiančių jūsų akį ir užvaldančių vaizduotę. Kur tik pasisuksite, regite begalę įspūdingų ir įmantrių formų bei spalvų. Tačiau ši nuostabi meno kolekcija yra ne kokiame nors pastate. Pats Barselonos miestas, ypač „Quadrat d’Or“ * (Auksinis kvartalas), — lyg didžiulis muziejus po atviru dangumi. O eksponatai — ne paveikslai ar skulptūros, bet statiniai. Lankytojai gali grožėtis įvairiausiais stiliais bei dekoracijomis.

Viduržemio jūros šiaurrytinėje pakrantėje, vos pusantro šimto kilometrų į pietus nuo Prancūzijos sienos įsikūrusi Barselona — vienas europietiškiausių Ispanijos miestų. Per praėjusį šimtmetį ji tapo architektūrinio novatoriškumo ir meniškumo pavyzdžiu.

Nors kurį laiką Barseloną buvo užkariavę romėnai, paskui vestgotai, maurai ir frankai, ji išaugo į prekybos centrą. XIV amžiuje jau buvo svarbiausias šalies pramonės miestas ir Viduržemio jūros uostas. Būtent tuo laiku iškilo katedra ir gotikiniai pastatai, šiandien užimantys garbingą vietą miesto širdyje. Didinga gotikinė architektūra (1), kuriai būdingos įmantrios bei sudėtingos konstrukcijos, liudija apie tuometinės Barselonos turtus ir prabangą.

XVI amžiuje Ispanijos dėmesys pakrypo į Vakarus, nes prekyba su kolonijomis buvo pelningesnė. Kai XIX šimtmetyje prasidėjo pramonės revoliucija, Barselona tapo šalies tekstilės pramonės centru ir vėl suklestėjo.

Miestas plečiasi

Sparti raida XIX šimtmetyje atnešė miestui turtų, bet iškilo ir sunkumų. Antroje to amžiaus pusėje Barselonos gyventojų skaičius smarkiai išaugo, o miesto teritorija — ne. Reikėjo kažkaip spręsti šią problemą. Inžinieriui statybininkui Ildafonsui Sardai buvo pavesta sudaryti miesto plėtros ir apylinkių urbanizavimo planą.

 Sardos planas, užbaigtas 1859 metais, buvo pavadintas „L’Eixample“ (plėtra), o dabar taip vadinamas miesto centrinis rajonas. Plane simetriškai išdėstyti kvadratiniai kvartalai ir medžiais apsodintos gatvės priminė tinklą. Barselona turėjo tapti įžymiu ir sveikesniu miestu.

Bematant miestas pradėjo augti pagal Sardos planą. Kiekvienas kvartalas suprojektuotas unikaliai, tad lankytojai gali išvysti gausybę akį traukiančių architektūrinių kūrinių. Plane taip pat buvo numatytos žavios alėjos ir bulvarai. Robertas Hiuzas knygoje Barcelona apie „L’Eixample“ kvartalą rašo, kad „architektūriniu požiūriu tai viena įdomiausių miesto dalių visoje Europoje“.

Suklestėjusioje Barselonoje 1888 metais buvo surengta Pasaulinė paroda. Šiam svarbiam įvykiui įamžinti netoli miesto centro pastatyta Triumfo arka (2). Beje, tas neįprastas statinys taip pat byloja apie naują meno kryptį, kuri padarė Barseloną unikalią visame pasaulyje.

Miestą pagyvina nauja meno srovė

XX amžiaus pradžioje Europoje ir Jungtinėse Valstijose ėmė tarpti art nouveau — gamtos motyvais pagrįstas dekoratyvinis meno stilius. * Barselona galėjo skirti lėšų, turėjo parengtą plėtros planą ir novatoriškų architektų, trokštančių eksperimentuoti. Tad art nouveau pakeitė miesto veidą. Antonis Gaudi (1852—1926) — ryškiausias naujosios srovės atstovas, palikęs Barselonoje neišdildomą pėdsaką.

Dauguma geriausių Gaudi darbų, kurių keletas įtraukti į Pasaulio paveldo paminklų sąrašą, yra būtent Barselonoje. Vienas jų — žymusis Kasa Mila (3) gyvenamasis namas Paseč de Grasija gatvėje netoli centro. Visame pastate nėra tiesios sienos. Banguojantis fasadas tartum iškaltas iš smėlio uolos. Išorę puošia iš kaliojo metalo padarytos  apsauginės tvorelės, primenančios lapų kuokštus ir gervuoges. Viduje nelygios lubos ir kolonos esti pačių įvairiausių formų.

Kitas genialus Gaudi kūrinys — Kasa Batlas (4), irgi Paseč de Grasija gatvėje. Architektas 1904—1906 metais rekonstravo turtingo pramonininko Džuzepo Batlo i Kazanovos pastatą. Jis suprojektavo namą, kuris stovi tarsi pasakų šalyje. Vilnijantis stogas primena dinozauro nugarą, o čerpės — žuvies žvynus. Savo akimis nepamačius neįmanoma įsivaizduoti.

Nebaigtas Gaudi šedevras — Šv. Šeimos bažnyčia (5) — turbūt ryškiausiai parodo architekto kūrybos originalumą. Keturi smailūs šiaurinio fasado bokštai — lyg didžiulės žvakidės, apvarvėjusios vašku. Aukštai iškilę virš aplinkinių pastatų, jie tapo tarptautiniu Barselonos simboliu.

Ne mažiau stulbinantis ir Gaudi suprojektuotas Gvelio parkas (6), įkurtas ant kalvos vakarinėje miesto dalyje. Kreivos skulptūros bei kolonos, įvairiaspalvės mozaikos, neįprasti statiniai ir kaminai kontrastuoja su juos supančiais gražiais sodais. Formomis ir spalvomis taip pat žavi Muzikos rūmai (7), kurių autorius yra Gaudi amžininkas Domenekas i Montaneris.

Tarp kalnų ir jūros

Barselonos savitą atmosferą sukuria ne tik architektūrinis palikimas, bet ir jos išsidėstymas. Vakaruose miestą juosia Koilserolos kalnai, o rytuose ribas nubrėžia Viduržemio jūra. Kadangi Barselona yra pagrindinis Ispanijos prekybinis uostas, jūra miestui nepaprastai svarbi. Nenuostabu,  kad šalia uosto stovintis Kristupo Kolumbo paminklas (8) keliautoją vaizduoja ranka rodantį jūros pusėn.

Kadangi miestas yra tarp kalnų ir jūros, jame vyrauja vidutinis klimatas, tad gyventojams patinka daug būti ore. Ištisus metus gatvės pilnos žmonių nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Lauko kavinių ir restoranų pridygę kone ant kiekvieno kampo. Praeivius vilioja šviežiai maltos kavos kvapas ir vietinės virtuvės patiekalai. O maisto prekyvietėse, pavyzdžiui garsiojoje Bokerijoje, esančioje Las Ramblaso alėjoje, siūloma pačių įvairiausių vaisių, daržovių bei žuvies.

Lankantis Barselonoje tikrai verta nuvykti į Monjuiką — pajūryje iškilusią aukštą kalvą. Ten galima apžiūrėti muziejus, meno galerijas, pasigrožėti miesto ir Viduržemio jūros vaizdais. Dauguma pastatų, naudotų per 1992 metų olimpines žaidynes, taip pat yra Monjuike. Liepos 31—rugpjūčio 3 d. nemažai Jehovos liudytojų atvyks į Barseloną dalyvauti tarptautiniame kongrese. Visiems delegatams sutalpinti prireiks didžiulio „Camp Nou“ futbolo stadiono.

Nors Barselona, kaip ir daugelis didmiesčių, turi savo negerovių, svečius dažniausiai sužavi čionykštė Viduržemio regiono atmosfera. Tiek gėlių prekyvietės bei kavinės Las Ramblaso alėjoje, tiek siauros gatvės, senovinio Gotikos kvartalo prabanga ir žavi miesto architektūra — visa tai neužmirštami reginiai, kuriuos galima išvysti šiame muziejuje po atviru dangumi.

[Išnašos]

[Žemėlapis 14 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Barselona

Madridas

Sevilija

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kasa Milos pastato ventiliacinės angos ir kaminai

[Šaltinio nuoroda]

Godo-Foto

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Nuotraukos viršuje: Godo-Foto

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

Sandra Baker/Index Stock Photography

Godo-Foto