Kodėl tiek daug smurtinių nusikaltimų?

BLOGA yra bet kokia piktadarystė, tačiau ypač šokiruoja betiksliai, neturintys jokios prasmės nusikaltimai. Daromi jie be jokių aiškių motyvų ir tai glumina įvykius tiriančius pareigūnus. Žiniasklaidai labai ištobulėjus, apie baisius nusikaltimus per kelias valandas sužino milijonai, net milijardai žmonių. Vienoje Pasaulinės sveikatos organizacijos ataskaitoje sakoma, kad „smurtas neaplenkia nė vieno žemyno, nė vienos šalies ir bemaž nė vieno rajono ar gyvenvietės“.

Pastaraisiais metais beprasmių nusikaltimų daugėja netgi tuose kraštuose, kurie anksčiau laikyti gan saugiais. Japonijoje žiaurūs nusikaltimai visada buvo retenybė. Ir štai 2001-ųjų birželį vienas vyras Ikedoje užėjęs į mokyklą ima švaistytis mėsiniu peiliu. Per 15 minučių aštuonis vaikus nuduria, dar penkiolika sužeidžia. Turint omeny ir kitus panašius pranešimus iš Japonijos, pavyzdžiui, apie atvejus, kai jaunuoliai vien dėl pramogos žudo nepažįstamus žmones, nelieka abejonių — situacija tikrai pasikeitė.

Beprasmiškos piktadarystės kelia pasibaisėjimą ir pripratusiai prie aukštų nusikalstamumo rodiklių visuomenei. Vienas tokių pavyzdžių — rugsėjo 11-osios įvykiai Niujorke, kai buvo sugriautas Pasaulio prekybos centras. Psichologo Džerardo Beilso nuomone, „tai pasaulį tarytum pavertė svetima, pavojinga vieta, kur negalime numatyti, kas mūsų laukia“.

Kam to reikia?

Įvairiausių beprasmio smurto apraiškų nepaaiškinsi kokiu vienu faktoriumi, juolab kad padaroma nusikaltimų, nesiderinančių su jokia logika. Kam reikia mirtinai užbadyti nepažįstamą žmogų arba kodėl iš pravažiuojančio automobilio nė nesitaikant apšaudomas namas, — tai iš tikrųjų nelengva suprasti.

Vieni tvirtina, jog polinkis smurtauti paveldimas. Kiti teigia priešingai, — kad beprotiškų nusikaltimų negalima paaiškinti  žmogaus prigimtimi. (Žiūrėkite langą „Ar smurtininku gimstama?“)

Specialistai mano, jog neracionaliai, smurtiškai elgtis gali pastūmėti įvairiausi veiksniai ir aplinkybės. Vienoje FTB (Federalinio tyrimų biuro) akademijos ataskaitoje netgi pareiškiama: „Žmogžudystė — ne blaiviai mąstančio ir ne sveiko proto asmens darbas.“ Kai kurie žinovai šiai formuluotei paprieštarautų, vis dėlto daugelis iš esmės sutinka. Žiaurių nusikaltėlių mąstysena dėl kažkokių priežasčių tikrai yra iškrypusi. Sąmonę kažkas taip paveikia, kad jie daro, kas kitam į galvą neateitų. O vis dėlto kas žmones prie to priveda? Apžvelkime, ką nurodo specialistai.

Pakrikusi šeima

Filipinų valstybinio tyrimų biuro atstovas Marianitas Panganibanas, žurnalo Atsibuskite! bendradarbio paklaustas, kokia aplinka išugdo žiaurius nusikaltėlius, atsakė: „Auga jie iširusiose šeimose. Jiems trūksta tėvų meilės ir dėmesio. Kaip reikiant neauklėjami, todėl neturi moralinės tvirtybės ir eina šunkeliais.“ Daug specialistų sako, jog agresyvūs nusikaltėliai paprastai kilę iš tokių šeimų, kuriose smurtaujama ir nėra sutarimo.

JAV Nacionalinio smurtinių nusikaltimų analizės centro ataskaitoje tarp kitų veiksnių, padedančių atpažinti, kokie jaunuoliai mokykloje gali griebtis kraštutinio smurto, išvardijamos ir tokios šeimyninės aplinkybės: nesutarimai su tėvais; jų nesugebėjimas įžvelgti, kad vaikas turi problemų; šalti santykiai; vaikui viskas arba beveik viskas leidžiama; didelis vaiko uždarumas, dvilypis gyvenimas ir slapukavimas nuo tėvų.

Šiandieną dėl šeimų irimo kenčia daug vaikų, kiti tiesiog stokoja tėvų dėmesio. Tūkstančiai auga nelabai prižiūrimi ir be aiškių moralinių gairių. Specialistų manymu, tokioje aplinkoje vaikas kartais neišmoksta artimumo, todėl gali be sąžinės graužaties pakelti ranką prieš kitus.

Ekstremizmas, pavojingos sektos

Faktai rodo, jog nusikaltimus daryti skatina ir tam tikros ekstremistų grupuotės bei sektos. Pavyzdžiui, Indianos valstijoje, JAV, vienas devyniolikmetis juodaodis ėjo iš parduotuvės namo ir nė nespėjo susivokti, kaip sukniubo palei gatvę, — kulka pataikė tiesiai į galvą. Kažkoks jaunuolis visai atsitiktinai pasirinko jį auka. Įdomu kam? Ogi, kaip teigiama, norėjo prisidėti prie baltųjų  šovinistų gaujos ir už juodaodžio nužudymą pelnyti voratinklio tatuiruotę.

Nervus paralyžiuojančių dujų paleidimas Tokijo metro 1995-aisiais, masinė savižudybė Džonstaune (Gajanoje) ir Saulės šventyklos ordino 69 narių mirtis Šveicarijoje, Kanadoje bei Prancūzijoje — visa tai įvyko dėl sektų kaltės. Šie pavyzdžiai byloja, kaip stipriai mąstyseną gali paveikti tam tikri judėjimai ar draugijos. Įtaigūs lyderiai gundydami tariama nauda pastūmėja žmones daryti tai, kas šiaip nė į galvą neateitų.

Masinės komunikacijos priemonės ir smurtas

Manoma, kad šiuolaikinė komunikacija irgi skatina elgtis agresyviai. Sakoma, jog smurtas, nuolat matomas per televizorių, filmuose, kompiuteriniuose ar vaizdo žaidimuose, taip pat per internetą, atbukina sąžinę ir įkvepia daryti žiaurius nusikaltimus. Pasak Amerikos psichiatrų asociacijos prezidento daktaro Danieliaus Borenstaino, „daugiau kaip 1000 mokslo darbų, pagrįstų trisdešimties su viršum metų tyrimais, patvirtina, kad tarp smurto, propaguojamo per masinės komunikacijos priemones, ir agresyvaus kai kurių vaikų elgesio yra priežastinis ryšys“. Jungtinių Valstijų Senato komitetui daktaras Borenstainas pareiškė: „Esame įsitikinę, kad dažnas bet kokio pobūdžio pramoginis smurtas rimtai atsiliepia visuomenės sveikatai.“ (Žiūrėkite langą „Smurtas kompiuteriniuose žaidimuose: gydytojo nuomonė“.)

Neretai nurodoma tai patvirtinančių atvejų. Pavyzdžiui, kada žudikas paplūdimyje šaltakraujiškai nušovė besigėrinčią saulėtekiu sutuoktinių porą (apie tai rašėme pirmesniame straipsnyje), teismas nustatė, jog taip „papramogauti“ jis užsinorėjo dažnai žiūrėdamas vieną smurtinį filmą. Kitu atveju, kai mokykloje nuo kulkų krito 15 žmonių, buvo kalbama, jog kaltininkai, du mokiniai, kasdien ilgas valandas žaisdavę smurtinius vaizdo žaidimus, be to, žiūrėdavę filmus, liaupsinančius prievartą ir žudynes.

 Narkotikai

Jungtinėse Valstijose per aštuonerius metus paauglių įvykdomų žmogžudysčių padaugėjo trigubai. Kaip vieną iš faktorių pareigūnai nurodo gaujas — ypač kuriose vartojamas ir pardavinėjamas vadinamasis krekas. Visai neseniai iš daugiau kaip 500 žmogžudysčių Los Andžele, Kalifornijoje, „policijos duomenimis, 75 procentai buvo susiję su gaujomis“.

Viename FTB akademijos pranešime sakoma: „Narkotikai įpainioti į be galo daug žmogžudysčių.“ Jie iškreipia mąstymą ir kartais žmonės, apsisvaiginę jais, žudo. Be to, narkotikų prekiautojai gina savo verslą smurtu. Aišku, narkotikai yra galingas veiksnys, skatinantis daryti baisius nusikaltimus.

Lengvai įsigyjami ginklai

Pirmesniame straipsnyje jau pasakojome, kaip Australijai priklausančioje Tasmanijos saloje vienas žudikas nušovė 35 žmones. Dar 19 sužeidė. Tas vyras turėjo pusiau automatinių karinių ginklų. Peršasi išvada, jog smurtinių nusikaltimų daugėja dar ir todėl, kad tokie ginklai lengvai įsigyjami.

Vienos ataskaitos duomenimis, 1995 metais Japonijoje šaunamuoju ginklu įvykdytos tiktai 32 žmogžudystės — ir daugiausia gangsterių tarpe. O Jungtinėse Valstijose šitokiu būdu nužudyta daugiau kaip 15000 asmenų. Kodėl toks skirtumas? Kai kurie mano, jog tai paaiškinama griežtais Japonijos įstatymais dėl ginklų laikymo.

Kai nebesusidorojama su problemomis

Išgirdę apie baisų nusikaltimą galbūt sakome: „Kokia beprotybė!“ Anaiptol ne visi žiaurūs nusikaltėliai yra pamišę. Daugelis jų tiesiog nebesusidoroja su gyvenimiškomis problemomis. Specialistų teigimu, prie kraštutinių poelgių veda tam tikri asmenybės  defektai, kaip antai: nesugebėjimas mokytis ir bendrauti; seksualinio išnaudojimo arba prievartos emociniai randai; uždarumas; neapykanta kokioms nors grupėms, pavyzdžiui, moterims; sąžinės graužaties nejautimas darant bloga; noras manipuliuoti kitais.

Problema — nesvarbu, kokia — kartais taip užvaldo, kad net asmens mąstymas keičiasi ir jis gali pasielgti kuo netikėčiausiai. Štai pavyzdys: slaugė nesveikai troško dėmesio. Vaikams ji suleisdavo raumenis atpalaiduojančių vaistų ir tie nustodavo kvėpuoti, o tada mažylį „išgelbėdavo“ ir mėgaudavosi šlove. Deja, atgaivinti pavyko ne visus. Slaugė buvo apkaltinta žmogžudyste.

Tai, ką aptarėme, rodo, jog smurtavimo priežasčių yra daug. Bet sąrašo negalėtume užbaigti neapsvarstę dar vienos — labai svarbios.

Ką sako Biblija

Kas dabar vyksta ir kodėl žmonės puola į tokius kraštutinumus, padeda suprasti Biblija. Ji tiksliai aprašo šiandien vyraujančias nuostatas. Štai kad ir visuomenės charakteristika, pateikta 2 Timotiejui 3:3, 4. Čia sakoma, jog žmonės neturės „natūralaus prisirišimo“ (NW), bus „nesusivaldantys, šiurkštūs, ... nekenčiantys to, kas gera, ... pramuštgalviai“. Kitoje Biblijos vietoje užrašyti tokie Jėzaus žodžiai: „Daugelio meilė atšals.“ (Mato 24:12)

Biblija perspėja: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai.“ (2 Timotiejui 3:1) Tai, ką matome, tik patvirtina, jog ši pasaulio santvarka iš tiesų eina į pabaigą. Smunka moralė ir apskritai viskas ritasi žemyn. Ar galima tikėtis, kad reikalai nei iš šio, nei iš to pasitaisys? Biblija atsako: „Pikti žmonės, suvedžiotojai eis dar blogyn.“ (2 Timotiejui 3:13)

Tad nejaugi baisus smurtas ir didėjantis nusikalstamumas — lyg uždaras ratas, iš kurio žmonijai niekad nepavyks ištrūkti? Šį klausimą aptarsime tolesniame straipsnyje.

[Rėmelis 6 puslapyje]

AR SMURTININKU GIMSTAMA?

Kai kas įrodinėja, jog polinkis smurtauti arba žudyti — įgimtas. Evoliucijos šalininkai tvirtina, kad esame kilę iš laukinių gyvūnų ir paveldėję jų žvėriškumą. Remiantis tokiomis teorijomis, smurtas atrodytų lyg uždaras ratas, iš kurio niekaip neištrūksi.

Vis dėlto esama daug priešingų įrodymų. Minėtos teorijos nepaaiškina, kodėl skirtingose kultūrose nevienodai smurtaujama ir kodėl vienur smurtas toks įprastas, o kitur — retenybė ir žmogžudysčių beveik nepasitaiko. Psichoanalitikas Erichas Fromas štai į ką atkreipė dėmesį: kai kurie primatai jėgą panaudoja fiziniams poreikiams tenkinti arba savigynai, tačiau, kaip žinoma, tiktai žmogus žudo pramogai. Teorija, kad agresyvumą paveldėjome iš primatų, čia nepasitvirtina.

Knygoje The Will to Kill—Making Sense of Senseless Murder (Noras žudyti: kur beprasmiškų žmogžudysčių prasmė?) profesoriai Džeimsas Alanas Foksas ir Džekas Levinas rašo: „Vieni individai į smurtą linkę labiau nei kiti. Šiaip ar taip, jie turi laisvą valią. Noras žudyti priklauso ne tik nuo įvairių vidinių bei išorinių faktorių, bet ir nuo paties žmogaus apsisprendimo, taigi asmuo yra atsakingas už savo veiksmus ir pakaltinamas.“

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

SMURTAS KOMPIUTERINIUOSE ŽAIDIMUOSE: GYDYTOJO NUOMONĖ

Filadelfijoje (Pensilvanijos valstijoje, JAV) sakydamas grupei medicinos diplomantų kalbą buvęs Amerikos medikų asociacijos prezidentas dr. Ričardas F. Korlinas paminėjo ir smurtą propaguojančius kompiuterinius žaidimus. Kai kuriuose taškų pelnoma, jei kulka žmogų bent kliudo, dar daugiau — jei pataiko į kūną, o daugiausia — jei peršauna galvą. Tada trykšta kraujas, taškosi smegenys.

Pasak daktaro Korlino, vaikams neleidžiama vairuoti, gerti alkoholio, rūkyti, nes per maži, „tačiau be jokių suvaržymų jie mokosi šaudyti, nors tokiame amžiuje dar nevaldo savo impulsų ir nėra tiek brandūs bei drausmingi, kad saugiai naudotųsi ginklais, su kuriais žaidžia... Nuo pat mažens reikia aiškinti, kad smurtas nepraeina be rimtų padarinių“.

Deja, dažnai taip jau būna, kad niekas vaikui apie tokias pasekmes neaiškina ir dar, negana to, jis pats tampa smurtinio nusikaltimo auka. Statistikos duomenimis, Jungtinėse Valstijose nušaunama arba nusišauna kasdien po dešimt vaikų. Daktaras Korlinas sako: „Nuo šaunamųjų ginklų didžiausias procentas vaikų žūva Jungtinėse Valstijose.“ Kokią jis daro išvadą? „Ginkluotas smurtas visuomenės sveikatai kelia grėsmę. Tai neabejotina.“

[Rėmelis 9 puslapyje]

KAS PASTŪMĖJA Į SMURTĄ?

Daugelis specialistų mano, jog daryti beprasmius nusikaltimus skatina šie veiksniai:

Pakrikusi šeima

Rasizmas, ksenofobija, ekstremizmas

Pavojingos sektos

Smurtinės pramogos

Realiame gyvenime matomas smurtas

Narkotikai

Nesugebėjimas spręsti savo problemų

Lengvai įsigyjami ginklai

Tam tikros psichinės ligos

[Iliustracija 8 puslapyje]

Keson Sitis (Filipinai): vienas iš penkių sprogimų, per kuriuos bent 12 žmonių žuvo ir daugiau kaip 80 buvo sužeista

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/Aaron Favila 2000 m. gruodžio 30 d.

[Iliustracija 8 puslapyje]

Kolombaino mokykla (Kolorado valstija, JAV): du mokiniai nušovė mokytoją, 12 jaunuolių ir nusišovė patys

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/Jefferson County Sheriff’s Department 1999 m. balandžio 20 d.

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Naktinis klubas Balyje (Indonezija): automobilyje padėtas sprogmuo bent 182 žmones užmušė ir 132 sužeidė

[Šaltinio nuoroda]

Maldonado Roberto/GAMMA 2002 m. spalio 12 d.