Smurtiniai nusikaltimai. Ribų nėra

OREGONO valstijoje, JAV, aušo rytas. Frenkas su Gabriela vaikštinėjo jūros pakrante ir grožėjosi tekančia saule. Apie jokią grėsmę nebuvo nė minties. Po kelių minučių abu gulėjo negyvi. Užpuolikas šovė iš visai arti — pataikė tiesiai į galvą. Gal tai buvo kerštas? Pavydas? Nei viena, nei kita. Kažkoks nepažįstamasis norėjo pajusti, ką reiškia nužudyti žmogų, ir tiesiog įgyvendino savo fantazijas.

„1996 metų balandžio 28-ąją, sekmadienį, Martinas Brajantas linksminosi taip, jog atkreipė į save Vakarų pasaulio dėmesį. Klajodamas Port Artūro, Tasmanijos miestelio, gatvėmis jis šaudė į kiekvieną sutiktąjį ir patyrė nepaprastą euforiją, mėgavosi galia“ (Philip Atkinson, A Study of Our Decline [Mūsų nuopuolio apybraiža]). Jis nužudė 35 žmones!

Kanadoje vienas 65 metų pensininkas išvažiavo anksti rytą, kaip buvo įpratęs, pasivažinėti dviračiu. Jį minantį keliu iš už nugaros partrenkė automobilis. Vairuotojas manydamas, kad jis žuvo, nulėkė toliau ir dviratį vilko dar kokius 700 metrų. Iš pradžių pareigūnams atrodė, jog čia nelaimingas atsitikimas ir vairuotojas pabėgęs iš įvykio vietos. Bet tiriant štai kas išaiškėjo: kaltininkas vogtu automobiliu vėžinosi savo pramogai, o parblokšti dviratininką, matyt, irgi buvo „nuotykis“.

Naujos rūšies nusikaltimai?

Nusikaltimai daromi nuo seniausių laikų, bet tokie, apie kuriuos ką tik kalbėjome, verčia stebėtis: „Kam to reikia? Ir kaip išvis gali tokie dalykai ateiti į galvą?“ Įprastais nusižengimais, tarkim, vagyste arba sukčiavimu, mažai ką benustebinsi, tačiau kyla banga kitokių piktadarysčių, kurioms negaili dėmesio žiniasklaida ir kurios yra tikra beprotybė. „Kur pasaulis nusirito?“ — galbūt klausiame.

Šie nusikaltimai — ypatingi, šokiruojantys, žiaurūs. Kaip ir minėtais atvejais, dažniausiai aukomis tampa niekuo dėti žmonės, o ranką prieš juos pakelia nepažįstami. Reikia pridurti, jog dažniausiai toks smurtas neturi aiškių motyvų. Ir tokių beprasmių poelgių sąrašas — begalinis.

1999-ųjų balandžio mėnesį Kolorado valstijoje, JAV, du moksleiviai atėję į mokyklą  nušovė dvylika jaunuolių ir mokytoją, paskui nusišovė patys. 1982-aisiais vienas vyras Kalifornijoje mirė išgėręs parduodamų be recepto vaistų, nes į juos kažkas buvo įmaišęs strichnino. 1993-iaisiais Butlyje, Anglijos Mersisaido grafystėje, du dešimtmẽčiai prievarta išsivedė iš prekybos centro dvimetį Džeimsą Baldžerį (tuo tarpu jo motina pirko mėsą) ir nusitempę prie geležinkelio bėgių uždaužė negyvai.

Kai kuriuos išpuolius galima priskirti prie terorizmo. Pavyzdys — Tokijo metro apnuodijimas 1995 metais. Vienos sektos nariai čia paleido mirtinas dujas. Dvylika žmonių žuvo, tūkstančiai nukentėjo, ir tai sukrėtė visą Japoniją. Prisimename ir kaip Niujorke buvo sugriautas Pasaulio prekybos centras, o Vašingtone apgadintas Pentagonas. Tąkart žuvo apie 3000. Pernai sprogimai Balyje, Indonezijoje, nusinešė beveik 200 gyvybių.

Smurtiniai nusikaltimai iš tiesų plačiai paplitę. Tai pasaulinė problema, kamuojanti daugelį tautų ir įvairias visuomenės klases.

Kartais atrodo, jog nusikaltėliai net rungtyniauja tarpusavyje, kuris pikčiau pasielgs. Vis daugiau nusikaltimų daroma tiesiog iš neapykantos. Baisiausias žiaurumas išliejamas ant žmonių, kurių vienintelė „kaltė“ — kad jie kitos rasės, religijos arba tautybės. Šitaip nutiko 1994 metais, kai Ruandoje buvo išžudyta apie 800000 tutsių.

Tokie dalykai verčia susimąstyti. Kas dedasi? Nejaugi taip buvo ir anksčiau? Kas slypi už siaubingų nusikaltimų? Ar galima tikėtis, kad jų sumažės? O gal jie visai liausis? Šiuos ir kitus klausimus aptarsime tolesniuose straipsniuose.

[Anotacija 4 puslapyje]

Smurtiniai nusikaltimai paprastai daromi be aiškių motyvų, ir aukomis tampa atsitiktiniai žmonės