Stebime pasaulį

Daugėja nutukusių vaikų

„Vaikų nutukimas darosi pasaulinė problema, kurią įveikti galima tik pašalinus pagrindinę jos priežastį — menkavertį maistą, — pranešama laikraštyje The New York Times. — Tarptautinės darbo grupės kovai su nutukimu duomenimis, įvairiose šalyse antsvorio turi arba yra nutukę daugiau kaip 25 procentai dešimtmečių.“ Pirmoji sąraše — Malta (33 procentai), paskui eina Italija (29 procentai) ir Jungtinės Valstijos (27 procentai). Čilėje, Meksikoje ir Peru antsvorio turi arba yra nutukę ketvirtadalis 4—10 metų vaikų. Net kai kur Afrikoje yra daugiau per didelį svorį turinčių vaikų negu tokių, kurie sveria per mažai. Kokios priežastys? „[JAV] per metus vaikas vidutiniškai pamato 10000 maisto reklamų: 95 procentai jų — apie greit paruošiamą maistą, gaiviuosius gėrimus, saldumynus bei saldintus javainius — didelį pelną nešančius, bet mažai maistingus produktus, — atsako The Washington Post. — Per rinkodaros kampanijas greitas maistas bei gaivieji gėrimai reklamuojami kartu su žaislais, žaidimais, kolekcionuojamais dalykais, filmais bei įžymybėmis... Tad ar reikia stebėtis, kad vaikai 15 procentų visų kalorijų gauna iš beverčio maisto, 10 procentų — iš saldintų gaiviųjų gėrimų ir tik pusę rekomenduojamo kiekio iš vaisių bei daržovių?“

 Bitės atbaido dramblius

Dramblių populiacija Kenijoje didėja ir tai kelia sunkumų. Klajodami gyvūnai sulaužo medžius, nuniokoja pasėlius, maždaug kas dvi savaites sutrypia žmogų. Tačiau Oksfordo universiteto biologas Fricas Volratas rado išeitį. Pasak jo, užkliudę bičių avilį drambliai „iškart puola bėgti, o bitės gana ilgai juos vejasi“. Gelia į pažeidžiamas vietas — aplink akis, už ausų, po straubliu, į pilvą. Volratas į kai kuriuos medžius, augančius dramblių mėgstamoje dykynėje, įkėlė tuščių ir su bitėmis avilių. Kaip pranešama žurnale New Scientist, gyvūnai nepalietė nė vieno medžio, kuriuose buvo aviliai su bitėmis, ir trečdalio su tuščiais aviliais. Tačiau išvertė 9 iš 10 medžių be avilių. Dar Volratas nustatė, kad drambliai bijo įpykusios bitės zirzimo, net sklindančio iš garsiakalbių.

Greita reakcija į pavėluotą žinią

„Masajams, gyvenantiems pačiame Kenijos užkampyje [Enosaene], kur aukščiausias daiktas yra akacijos ir jomis mintančios žirafos, dangoraižiai — neregėtas dalykas, — rašoma The New York Times. — Tad į savo kaimelį po mokslų Jungtinėse Valstijose neseniai grįžęs Kimelis Naijoma pamatė, kad gentainiai turi miglotą supratimą apie rugsėjo 11-osios įvykius tolimoje vietoje, vadinamoje Niujorku. O kai kurie šios galvijus auginančios klajoklių bendruomenės nariai iš viso nieko nebuvo girdėję.“ Kada Naijoma, rugsėjo 11-ąją kaip tik buvęs Manhatane, papasakojo kaimiečiams, ką pats savo akimis matė prieš aštuonis mėnesius, susisieloję žmonės panoro kaip nors padėti. Nukentėjusiems nuo nelaimės nusprendė paaukoti 14 karvių — brangiausią savo turtą. Kadangi iškilo sunkumų dėl pergabenimo, kaimiečius priėmęs JAV ambasados darbuotojas pasakė, kad „tikriausiai karves parduos bei nupirks masajų papuošalų, kuriuos ir nuveš į Ameriką“, — pranešama laikraštyje.

Agresyvios merginos

„Vaikinų tarpe priekabiavimas pasireiškia fizine agresija“, — rašoma laikraštyje The Toronto Star, — o „merginos labiau taiko psichologinį ir emocinį spaudimą“. Manoma, kad į paauglystę įžengusios mergaitės labiau bijo ir nerimauja, pavyzdžiui, dėl to, kaip į jas žiūri priešingos lyties asmenys. Elgesį tyrinėjančių specialistų nuomone, „merginos gali varžytis, kuri patrauklesnė vyrams, ir tai daryti skatina erotiški vaizdai žiniasklaidoje“. Buvusi Nacionalinio moterų teisių gynimo komiteto pirmininkė Denisė Andrėja Kampbel sako: „Daugelis merginų nežino, kaip numaldyti pyktį ir pavydą.“ Todėl tie jausmai „pasireiškia kitokia forma, žeidžiančiu elgesiu“. Jos gali priešiškumą kitoms rodyti nebendraudamos, svaidydamos piktus žvilgsnius, skleisdamos paskalas ir apkalbas.

Įtampa darbe

„Kas penktas kanadietis prisipažįsta, jog patiria tokią įtampą, kad, nebepajėgdamas jos pakelti, net yra mąstęs apie savižudybę“, — pranešama laikraštyje The Globe and Mail. Kas įtampą sukelia? Darbas — nurodė 43 procentai iš 1002 apklaustųjų. „Darbovietėje žmones verčiame atiduoti visas jėgas, — sako Šimonas Dolanas, darbo psichologas bei Monrealio universiteto profesorius. — Spaudimas atlikti užduotis yra didelis, bet tuo pat metu slegia nežinia: ar rytoj būsiu reikalingas.“ Kaip kanadiečiai malšina įtampą? Pasak laikraščio, populiariausias būdas — mankšta, „dar žmonės skaito knygas, imasi mėgstamos veiklos, sportuoja, bendrauja su kitais bei leidžia laiką su šeima“.

Skaitymas ramina vaikus

„Tėvai, reguliariai skaitydami su neklusniais, muštis, vagiliauti ir meluoti linkusiais vaikais, gali labai pakeisti maištingą jų elgesį“, — teigiama Londono laikraštyje The Times. Psichiatrijos institutas surengė dešimt savaičių trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo per 100 senojoje Londono dalyje gyvenančių penkiamečių ir šešiamečių. Jų tėvai buvo paprašyti „prieš sėdantis skaityti su vaikais išjungti mobiliuosius telefonus, iš pradžių bendrais bruožais nupasakoti, kas bus skaitoma, neskubėti versti lapų, apžvelgti paveiksliukus“. Tyrimo rezultatai „aiškiai parodė, kad tokie paprasti, gerai suplanuoti užsiėmimai labai veiksmingai keičia net visai mažų vaikų elgesį“, — rašoma laikraštyje. „Vaikai trokšta dėmesio, — sako tyrimo vadovas dr. Stivenas Skotas. — Ir tą poreikį patenkins skaitydami su tėvais.“

Laimingi savanoriai

„Žmonėms, savanoriškai dirbantiems be atlyginimo, darbas, visuomeniniai santykiai bei dvasingumas teikia daugiau džiaugsmo nei kitiems“, — praneša laikraštis The Sydney Morning Herald. Australijos tyrinėtojų grupės atlikta apklausa parodė, kad savanoriai „labai patenkinti sveikata ir laisvalaikiu: kiek jo turi bei kaip praleidžia“, — rašoma pranešime. Pasak Dikino universiteto profesoriaus Bobo Kaminso, savanorių Australijoje daugybė — 32 procentai gyventojų dirba kokį nors nemokamą darbą. Be to, kaip skelbiama laikraštyje, žmonės, kurie per savaitę dirbo daugiau nei 60 valandų, — dažniausiai slaugytojos — „labiau džiaugėsi sveikata ir darbu, negu tie, kurie triūsė mažiau“.

Kelionė į šiaurryčius

Londono laikraštis The Independent praneša, kad vokiečių tyrinėtojų grupei iš ketvirto karto pavyko nelengva kelionė: 18 metrų burlaiviu išplaukę iš Šiaurės jūros jie leidosi Sibiro pakrantėmis ir pagaliau per Beringo jūrą pasiekė Ramųjį vandenyną. Šis jūrų kelias eina palei paprastai užšąlantį šiaurinį Rusijos krantą. Pirmą kartą 1879 metais šį maršrutą įveikė švedų tyrinėtojas Adolfas Nordenšioldas, keliavęs garu ir burėmis varomu laivu. „Dar nebuvo tekę matyti tokio švaraus, be ledų kelio kaip šią vasarą, — sakė grupės vadovas Arvedas Fuksas. — Tikriausiai lyčių nepasitaikė dėl visuotinio atšilimo bei neįprasto vėjo, neleidusio ledų sangrūdoms dreifuoti kranto link, todėl plaukti galėjome laisvai.“ Turėdami lengvą hidroplaną ir palydovo nuotraukas, rodančias ledų sangrūdų judėjimą, bet nesinaudodami ledlaužiu, keliautojai per 127 dienas įveikė 15000 kilometrų iš Hamburgo (Vokietija) į Provideniją prie Beringo jūros (Rusija). Maitinosi kosmonautų maistu. Vis dėlto, pasak vieno grupės nario, „sunkiausia buvo tai, kad mažoje patalpoje keturis mėnesius teko gyventi 11 žmonių“.