Pirtis — ir senoviška, ir šiuolaikiška

Į PIRTĮ žmonės vaikšto jau šimtmečius. Skirtinguose kraštuose ir pirtys įvairios: Šiaurės Amerikos indėnų inipi, rusų bania, turkų hamman, japonų mušiburo.

Senovės Romos maudyklėse taip pat būdavo karštoji ir prakaitinė pirtis. Vienos gražiausių ir prabangiausių iš atrastųjų Romoje — 11 hektarų Karakalos maudyklės. Jose galėdavo maudytis iš karto 1600 lankytojų.

O dabar kviečiame susipažinti su dviejų rūšių pirtimis, kurios mėgstamos ligi šiol. Tai meksikiečių temeskalis (temescal) ir suomių sauna. Paskaitęs, ko gero, užsinorėsi pats išbandyti!

Temeskalis

Dar prieš ispanams užgrobiant Meksiką, actekai, sapotekai, mištekai ir majai naudojo temeskalį gydymo tikslams ir apsivalymui — įšventinimo į suaugusius ritualams, gimdymo, giminaičio laidotuvių bei kitokioms genties apeigoms. Pirties pavadinimas kilęs iš indėnų nahuatlių žodžio temazcalli, reiškiančio „maudymosi namas“. Tai būdavo stačiakampis arba apskritas nedegtų plytų pastatas skliautuotu stogu. Viduje ant įkaitintų vulkaninių akmenų pilstydavo žolelių (rozmarinų, eukaliptų) nuovirą ir mėgaudavosi garais. Švelniai išsivanoję  apeiginiais arba gydomaisiais augalais, procedūrą užbaigdavo apsišlakstydami šaltu vandeniu.

Ispanų vienuoliai su šiuo papročiu kovojo, nes manė, kad vyrams ir moterims drauge maudytis nepadoru. Vis dėlto temeskalis išliko ir kai kur Meksikoje tebėra naudojamas — daugiausia kaip maudyklė arba sveikatai stiprinti, atsigauti po gimdymo. Tiesa, kaip kultūros paveldą stengiamasi išsaugoti ir temeskalio religinę paskirtį.

Suomiška sauna

Populiariausia turbūt suomiška pirtis, vadinama sauna. Pats žodis „sauna“ atėjęs iš suomių kalbos, ir šiai pirčiai jau kokie 2000 metų. Senų senovėje sauna tebuvo pridengta duobė su ugniakuru viduryje ar iš krašto. Paskui, XII amžiaus pradžioje, saunas imta statyti jau kaip trobeles.

Dabar Suomijoje beveik kiekvienuose namuose yra medžiu iškalta, elektra arba malkomis kaitinama sauna. Kaime ir vasarnamiuose labiausiai įprasta ją kūrenti malkomis. Ant krosnelės — nesvarbu, elektrinės ar malkinės, — dedama akmenų. Jei kaitindamasis užsinori daugiau drėgmės, tiesiog pasisemi kaušu vandens ir šliūkšteli ant jų. Suomiška sauna nuo turkiškos pirties arba romėnų maudyklės iš esmės tuo ir skiriasi, kad paprastai beveik visa yra iš medžio. O kadangi medis šilumai ne itin laidus, tavęs nenudegins nei suolelis, nei turėklas, nei siena.

Sauna nuo suomių kultūros neatskiriama. Apskaičiuota, jog viena sauna tenka trims suomiams. Dauguma joje kaitinasi maždaug kartą per savaitę, o vasarodami prie ežero eina į sauną beveik kasdien! Pasikaitina, tada atsivėsina ežere ir vėl kartoja viską iš naujo. Tokiais karščio ir šalčio seansais kai kas mėgaujasi ištisus metus. Jei pirtis stovi prie vandens, žiemą yra ir eketė, kur galima niurktelėti.

Pirtyje garintis sveika

Suomiai visada sako, kad į sauną vaikščioti sveika. Yra tokia suomių patarlė: „Sauna — varguolio vaistininkas.“ Iš tiesų iki XIX amžiaus tai buvo ne tik maudyklė, bet ir savotiška ligoninė bei gimdymo namai.

Iki 80—100 laipsnių įkaitusioje saunoje vienu kartu išbūnama 10—15 minučių. Daug kam patinka eiti po kelis sykius ir tarpais pailsėti, nusiprausti po dušu. Karštis sužadina kraujotaką, atsiveria poros ir pro odą pasišalina išskyros, tokios kaip pieno rūgštis. Organizmas apsivalo. Sauna padeda ir tam, kam pasimankštinus skauda raumenis, kas serga alergija, peršalo ar kenčia artrito skausmus. Tiesa, apie naudą sveikatai esama įvairių nuomonių, bet entuziastai sako, jog po saunos jautiesi tiesiog puikiai — lengvas ir švarus. Vieniems patinka eiti į sauną vakare — čia nusiramina ir atsipalaiduoja. Kiti mieliau tam pasirenka dieną: kaitaliodami karštį su šalčiu jie tik pažvalėja. *

Sauna visame pasaulyje populiarėja. Be jos neapsieina dažnas viešbutis ir sporto kompleksas. Tačiau atsargiai! Kai kuriose šalyse „sauna“ vadinamas viešnamis. Žiūrėk, kad nueitum į tikrą sauną, skirtą padoriems tikslams!

Ir dar — ne visada sauna tinkamai eksploatuojama. Kartais krosnelei trūksta akmenų. Tada šlakstant ją vandeniu, pernelyg staigiai pakyla garas. Be to, iki ugniavietės arba iki elektrinio gyvatuko prasiskverbęs vanduo gali sugadinti ir pačią krosnelę. Tad būtinai laikykis gamintojo instrukcijų. Sauna privalo būti švari, gerai vėdinama. Pasitaikius progai tikriausiai norėsi pats išmėginti šią senovišką ir kartu labai šiuolaikišką maudyklę.

[Išnaša]

 [Rėmelis/iliustracijos 23 puslapyje]

Jeigu eini į sauną...

● Prieš sauną negerk svaigiųjų gėrimų ir daug neprisivalgyk.

● Pirmiausia palįsk po dušu.

● Sėskis pasitiesęs rankšluostį.

● Nepamiršk: kuo žemiau, tuo vėsiau.

● Kad būtų daugiau drėgmės, pašlakstyk krosnelės akmenis vandeniu.

● Nerungtyniauk su kitais, kas pakęs didesnį karštį ar ilgiau ištvers.

● Galiausiai nusiprausk po vėsiu dušu.

[Iliustracija 21 puslapyje]

Karakalos maudyklės Romoje

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of James Grout/ Soprintendenza Archeologica di Roma

[Iliustracija 21 puslapyje]

Viena iš pirčių — temeskalis