Pornografija. Prieštaringi požiūriai

„Ji sukelia geismą, kurio neturėtų būti, sužadina aistras, kurioms neturėtume duoti valios“ (Tonis Parsonsas, apžvalgininkas).

KAD įjunks į internetinį seksą, Džonas niekada nebūtų pagalvojęs. * Bet kaip ir daugelis kitų vieną dieną naršydamas po internetą atsitiktinai pamatė tinklalapį, reklamuojantį pornografijos bei sekso pokalbių kambarius. Ilgai netruko ir kibernetinis seksas jį užvaldė. „Sulaukdavau, kol žmona išeis į darbą, — prisimena Džonas, — šokdavau iš lovos ir valandų valandas sėdėdavau prie kompiuterio.“ Net pavalgyti bei atsigerti užmiršdavo. „Nejaučiau alkio“, — sako jis. Sutuoktinei apie slaptą pomėgį nesisakė. Ilgainiui vis sunkiau ėjo susikaupti darbe, vis stipriau reiškėsi paranojos požymiai. Šeimos santykiai pašlijo. O kai galiausiai nutarė susitikti su viena kibernetinio sekso partnere, sužinojo žmona. Šiandien Džonas gydosi — stengiasi atsikratyti savo polinkio.

Tokias istorijas kaip ši nurodo prieš pornografiją pasisakantys žmonės kalbėdami apie jos žalą. Jie teigia, jog pornografija žlugdo santykius, žemina moteris, skatina vaikų išnaudojimą, formuoja iškreiptą, liguistą požiūrį į seksą. Tačiau pornografijos šalininkai vadina ją saviraiškos laisve, o priešininkus — puritonais. „Žmonės neturi gėdytis savo seksualinės orientacijos bei geismų, — rašo vienas jos šalininkas. — Pornografija gali paskatinti atvirai diskutuoti apie seksą.“ Kai kurių nuomone, jos populiarėjimas rodo, kad žmonės laisvi ir normalūs. „Visuomenė, pakankamai subrendusi priimti atvirai vaizduojamą suaugusių žmonių seksą, greičiausiai nebijos ir lytinės įvairovės bei moterų lygybės“, — sako rašytojas Braenas Makneiras.

Ar skirtingi požiūriai pornografiją daro priimtiną? Kodėl ji tokia paplitusi? Ir kiek pavojinga iš tikrųjų? Apie tai — kituose straipsniuose.

[Išnaša]