Stebime pasaulį

Amputuojami ryklių pelekai?

Verteivos naršydami po vandenynus ieško ryklių. Sumedžioję nupjauna pelekus, o kūną išmeta į vandenį. „Šių negailestingų amputacijų priežastis — brangios [ryklio pelekų] sriubos paklausa“, — rašoma žurnale Science News. 2002-ųjų rugpjūtį JAV pakrantės sargyba sulaikė netoli Meksikos krantų Havajų laivą, gabenantį 32 tonas ryklių pelekų. Jokios kitos ryklienos laive nerasta. „Keistas krovinys liudijo, kad sumedžiota bent 30000 ryklių ir už borto išmesta 1,28 milijono svarų [580000 kilogramų] jų mėsos, — teigiama žurnale. — Kasmet pagaunama iš viso apie 100 milijonų ryklių.“ Beje, kilogramas pelekų laisvojoje rinkoje kainuoja per 400 eurų, ir didėjanti paklausa viršija pasiūlą.

 Kaip paskirstyti laiką

Vienas naujas tyrimas rodo, kad „žmonės, skųsdamiesi neturį laiko, patys save apgaudinėja“, — tvirtina laikraštis The Australian. Šią analizę atliko Naujojo Pietų Velso ir Australijos nacionalinis universitetas. Remiantis analizės išvadomis rašoma: „Darbui ir namų ruošai laiko skiriame daugiau, negu iš tikrųjų reikia.“ Mokslininkai apskaičiavo, kiek bevaikė sutuoktinių pora turi dirbti, kad apsirūpintų būtiniausiais dalykais, ir palygino, kiek laiko dirba iš tikrųjų. Pasirodo, bevaikės poros, „abu paėmus, kas savaitę 79 valandas skiria darbui, 37 — namų ruošai ir 138 — sau, bet jiems užtektų per savaitę dirbti 20 valandų [kiekvienam po 10], namų ruošai skirti 18 ir sau [įskaitant valgį bei miegą] — 116 valandų“, — rašoma laikraštyje. Jeigu pora norėtų gyvenimą supaprastinti, kas savaitę laimėtų net po 100 valandų. Tyrimas rodo, kaip aiškina The Australian, kad dirbančios bevaikės poros „labiausiai skundžiasi laiko stoka, bet iš tikrųjų laikas juos mažiausiai spaudžia, nes tėvai užimti kur kas daugiau“.

Indijoje plinta diabetas

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje diabetu serga daugiau kaip 170 milijonų žmonių. Laikraštis Deccan Herald rašo, jog daugiausia jų — 32 milijonai — gyvena Indijoje, ir manoma, kad iki 2005 metų tas skaičius viršys 57 milijonus. Šri Lankoje surengtame tarptautiniame Azijos diabeto kongrese specialistai kalbėjo, kad esminė priežastis, kodėl liga taip sparčiai plinta, — pasikeitusi mityba ir gyvensena. Prisideda taip pat stresas, genetiniai veiksniai, naujagimių permaitinimas ir tai, jog kūdikiai gimsta nepakankamo svorio. Indijoje diabeto gydymas vienas pigiausių pasaulyje. Vis dėlto diabeto komplikacijų nemažėja ir mirštamumas tebėra didelis. Kodėl? Iš dalies todėl, kad žmonės apie ligą neišmano ir ji pavėluotai diagnozuojama. Didžiuosiuose šalies miestuose atlikus tyrimą paaiškėjo, kad diabetu serga 12 procentų suaugusiųjų ir dar 14 procentų nelabai įsisavina gliukozę, o taip būna prieš susergant.

Traumuojami karo korespondentai

„Tai, ką patys mato bei patiria, daugeliui karo korespondentų yra didelė trauma“, — rašo The New York Times. Kaip aiškinama šiame laikraštyje, „buvo apklausti šešiose didžiosiose naujienų agentūrose dirbantys užsienio žurnalistai, nuolat renkantys medžiagą apie karus bei kitus ginkluotus konfliktus [iš viso 140 asmenų]“. Straipsnyje pasakyta, jog „karo korespondentai daug daugiau kenčia nuo sunkios depresijos ir potrauminio streso negu kitų sričių reporteriai [kontrolinė 107 asmenų grupė]“. Juos vargina „skaudūs prisiminimai, košmarai, irzlumas, išsiblaškymas ir pernelyg didelis budrumas“. Be to, „korespondentai skundėsi turį visokių bendravimo problemų, ... pavyzdžiui, kad neprisitaiko prie normalios visuomenės, vengia draugų, praranda gerus santykius ir nenusiramina be alkoholio“. Apklaustieji, tiek vyrai, tiek moterys, „karo zonose — Bosnijoje, Ruandoje, Čečėnijoje, Somalyje, Afganistane — buvo praleidę vidutiniškai po 15 metų“.

Europiečiai sensta

„Senoji Europa vis labiau pateisina savo vardą“, — rašoma ispanų laikraštyje El País. Beveik visose Europos Sąjungos šalyse bent 20 procentų gyventojų vyresni kaip 60 metų. Demografai numato, kad iki 2050-ųjų kai kur, pavyzdžiui, Austrijoje, Italijoje ir Ispanijoje, tokį amžių bus perkopę net 4 iš 10 gyventojų. Madride, Ispanijoje, buvo surengta Antroji pasaulinė asamblėja visuomenės senėjimo klausimais. Ten buvo kalbama, jog visuomenei senstant reikės pakoreguoti ekonomiką ir socialinę apsaugą. Darysis vis sunkiau išmokėti pensijas ir sveikatos draudimą. Taigi teks priimti į darbą ir vyresnius žmones, nustatyti jiems patogesnes darbo valandas arba vieną etatą duoti dviem ir ne visus vienu metu išleisti į pensiją. O „kadangi bus mažiau jaunų žmonių, klestėti norinčios įmonės turės skirti savo paslaugas bei produkciją pagyvenusiems“, — priduria ispanas verslininkas Chosepas Marija Riera.

Lytinio švietimo reikia kaip niekad

Kaip praneša laikraštis Der Spiegel, Vokietijoje nuo 1996-ųjų iki 2001-ųjų, oficialiosios statistikos duomenimis, 15—17 metų amžiaus grupėje abortų padaugėjo maždaug 60 procentų, o tarp dar jaunesnių paauglių — net 90 procentų. Norbertas Klugė iš Koblenco-Landau universiteto sako, kad nors vaikai lytiškai subręsta vis greičiau, ‘nėra tinkamai mokomi apie lytinį gyvenimą, ir ypač blogai, kad nemokomi iš anksto’. Anot Klugės, vaikams intymius klausimus reikia išaiškinti dar nesulaukusiems dešimties metų, bet tėvai gėdijasi ir apie tai nekalba. Laikraštyje Berliner Morgenpost rašoma, jog Bonoje įsikūrusi Federalinė tėvų taryba ragina tėvus, kad mokydami savo atžalas apie lytinį gyvenimą labiau pabrėžtų ne patį biologinį procesą, o emocines temas, tokias kaip „meilė ir santykiai“.

Elektroninis paštas ir bendravimo įgūdžiai

Kanados laikraštis The Globe and Mail paskelbė dviejų analitikų išvadą: ar kolegos dirbtų tame pačiame aukšte, ar skirtinguose pasaulio kraštuose, vis tiek bendraus elektroniniu paštu. Apie šios ryšio priemonės įtaką bendravimo įgūdžiams Velso universiteto kalbotyros profesorius Deividas Kristalas sako: „Pokalbio pagrindas yra staigi atsakomoji reakcija“, o elektroninis paštas to nesuteikia, nes, kol asmuo atsiliepia į gautą žinutę, praeina kiek laiko. Be to, rašantysis elektroninį laišką gali pasidaryti absoliutus padėties šeimininkas — niekas jo nepertraukinėja. O „sugebėjimas kalbėti pakaitomis yra būtinas bendravimo įgūdis“, — rašoma The Globe and Mail.

Du nervų komplektai?

Vokietijos moksliniame žurnale Bild der Wissenschaft aiškinama, kad žmonės apdovanoti ypatinga meilę ir švelnumą juntančia nervų sistema. Švedų mokslininkai atrado štai ką: viena moteris, netekusi pagrindinių lytėjimo receptorių, nuo švelnaus teptuko prisilietimo vis tiek jautė malonumą. Pasirodo, jausmus jai žadino kitas odos nervų tinklas — lėto laidumo vadinamosios lytėjimo C skaidulos. Šie nervai reaguoja tik į švelnų prisilietimą ir suaktyvina emocines smegenų sritis. Kam žmonėms reikia dviejų nervų komplektų, rašo laikraštis International Herald Tribune: „Lėtosios skaidulos funkcionuoja nuo pat pirmųjų gyvenimo valandų, gal netgi įsčiose, o greitosios skaidulos pradeda po truputį formuotis tiktai gimus. Tėvų meilę naujagimiai pajunta dar nejausdami prisilietimo.“