Kas darosi su orais?

„Katastrofiški potvyniai bei smarkios audros, kokios siaučia dabar, bus vis dažnesnės“ (ORŲ PADARYTŲ NUOSTOLIŲ EKSPERTAS TOMAS LOSTERIS).

AR TIKRAI su orais darosi kažkas blogo? Baiminamasi, jog taip. Meteorologas dr. Peteris Verneris iš Potsdamo klimato poveikio tyrimo instituto tvirtina: „Visame pasaulyje stebėdami orus — nepaprastai pakitusį kritulių kiekį, padažnėjusius potvynius, sausras bei audras — ir matydami šių ekstremalių reiškinių raidą, galime tiksliai pasakyti, kad per pastaruosius 50 metų jų padaugėjo keturgubai.“

Daugelio nuomone, neįprasti orai yra visuotinio atšilimo — vadinamojo šiltnamio efekto — įrodymas. JAV aplinkos apsaugos valdyba aiškina: „Šiltnamio efektas — tai Žemės temperatūros kilimas dėl to, kad į atmosferą patekusios dujos (pavyzdžiui, vandens garai, anglies dvideginis, azoto oksidas bei metanas) sulaiko joje Saulės energiją. Nesant šių dujų, šiluma grįžtų į erdvę ir vidutinė Žemės temperatūra būtų žemesnė maždaug 33°C.“

Tačiau daug kas tvirtina, jog šiuos gamtos procesus nesąmoningai trikdo žmogus. Viename JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracijos elektroninio leidinio Earth Observatory straipsnyje rašoma: „Dešimtmečius gamyklos bei automobiliai į atmosferą išmeta milijardus tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų... Daugybė mokslininkų nuogąstauja, kad didėjanti jų koncentracija kliudo šilumai ištrūkti iš Žemės atmosferos. Kitaip sakant, šios dujos sulaiko šilumos perteklių Žemės atmosferoje labai panašiai kaip priekinis stiklas automobilio salone saulės įkaitintą orą.“

Skeptikai tvirtina, jog dėl žmogaus veiklos išsiskiria tik maža dalis šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tačiau Tarpvyriausybinė komisija klimato pokyčių klausimais (IPCC) — tyrinėtojų grupė, kurią remia Pasaulinė meteorologijos organizacija bei Jungtinių Tautų aplinkos programa, — praneša: „Rasta naujų, tikresnių įrodymų, kad dėl visuotinio atšilimo, stebimo jau daugiau kaip 50 metų, labiausiai kalta žmogaus veikla.“

 Klimatologas Piteris Tansas iš JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos sako: „Jei reikėtų apytikriai paskaičiuoti, sakyčiau, kad 60 procentų kalti mes patys... Likusius 40 galima priskirti natūralioms priežastims.“

Galimi visuotinio atšilimo padariniai

Kokie tad akivaizdūs dujų kaupimosi, dėl kurio kalti patys žmonės, padariniai? Dabar didžioji dalis mokslininkų sutinka, kad Žemė iš tikrųjų šyla. Kiek stipriai? IPCC 2001-ųjų pranešime sakoma: „Nuo XIX amžiaus pabaigos bendra Žemės paviršiaus temperatūra pakilo 0,4—0,8°C.“ Daugelio tyrinėtojų nuomone, ir toks nedidelis atšilimas gali sukelti dramatiškus orų pokyčius.

Tiesa, žemės orų sistema nepaprastai sudėtinga ir mokslininkai apie visuotinio atšilimo poveikį apskritai negali pasakyti nieko tikra. Tačiau daug kas įsitikinę, jog kritulių pagausėjimas šiaurės pusrutulyje, sausros Azijoje bei Afrikoje ir vis intensyvesnis El Ninjo pasireiškimas Ramiajame vandenyne yra visuotinio atšilimo padariniai.

Būtinas visuotinis sprendimas

Kadangi daugelis mano, jog ši problema atsirado dėl žmogaus veiklos, ar negalėtų žmogus ją ir išspręsti? Nemažai šalių jau priėmė įstatymus, kuriais apribojo automobilių bei gamyklų išmetamų teršalų leistiną kiekį. Tačiau tokių pastangų — nors ir pagirtinų — poveikis labai menkas. Tarša yra visuotinė problema, todėl ir spręsti reikia visuotinai! 1992-aisiais Rio de Žaneire buvo surengta aukščiausio lygio konferencija gamtosaugos klausimais. Po dešimties metų, 2002-aisiais, Johanesburge (Pietų Afrika) įvyko pasaulinė aukščiausio lygio konferencija subalansuotosios plėtros tema. Joje dalyvavo apie 40000 delegatų, tarp jų maždaug šimtas valstybių vadovų.

Tokios konferencijos mokslininkams labai padeda prieiti prie bendros nuomonės. Vokietijos laikraštis Der Tagesspiegel aiškina: „Nors tada [1992-aisiais] dauguma mokslininkų dėl šiltnamio efekto abejojo, dabar beveik visi jau pripažįsta, kad jis egzistuoja.“ Nepaisant to, Vokietijos aplinkosaugos ministras Jurgenas Tritinas primena, jog tikros išeities dar nesurasta. „Todėl Johanesburgo konferencijos aukščiausias lygis turi būti matomas ne vien iš kalbų, — pabrėžė jis, — bet ir iš veiksmų.“

Ar galima liautis žalojus aplinką?

Visuotinis atšilimas — tik vienas iš daugelio žalos gamtai padarinių, nuo kurių kenčia žmonija. Deja, kalbėti, kad reikia ryžtingai veikti, lengviau, negu tai padaryti. „Dabar, kai galų gale suvokėme, kaip smarkiai pakenkėme aplinkai, — rašo britų etologė Džeinė Gudal, — visomis išgalėmis stengiamės rasti technologinių sprendimų.“ Bet ji perspėja: „Vien technologijų nepakanka. Sprendimo turime ieškoti iš širdies.“

Pažvelkime į visuotinio atšilimo problemą ir kitu aspektu. Apsaugos priemonės užteršimui  mažinti brangios, vadinasi, ypač skurdesnės šalys dažnai tiesiog neišgali jų įsigyti. Kai kurie specialistai baiminasi, jog dėl energijos trūkumo pramonė persikels būtent į vargingesnes šalis, kur galima gauti didesnį pelną. Taigi net geriausių ketinimų turintys vadovai susiduria su dilema: ginant šalies ekonominius interesus kenčia aplinka, saugant aplinką — kyla grėsmė ekonomikai.

Todėl aukščiausiojo lygio konferencijos Johanesburge konsultantų tarybos narė Severn Kalis Suzuki įtikinėja, kad pasikeitimai turi prasidėti nuo atskirų asmenų veiksmų: „Realūs aplinkos pokyčiai priklauso nuo mūsų. Negalime laukti, kol ko nors imsis vadovai. Turime sutelkti dėmesį į tai, kaip privalome elgtis mes patys ir kaip galime ką nors pakeisti.“

Protinga tikėtis iš žmonių pagarbos aplinkai. Tačiau pasiekti, kad jie pakeistų gyvenseną, ne taip lengva. Pavyzdžiui, dauguma sutinka, jog dėl automobilių visuotinis atšilimas didėja. Tarkim, asmuo nori važinėti mažiau arba visai atsisakyti mašinos. Bet tai gali būti ne taip lengva. Kaip neseniai pastebėjo Volfgangas Zaksas iš Vupertalio klimato, aplinkos ir energijos instituto, „visa, ko mums kasdien reikia (darbovietė, vaikų darželis, mokykla ar prekybos centras) yra taip toli, kad apsieiti be automobilio neįmanoma... Noriu juo važinėt, ar ne, tai nieko nekeičia. Daugelis tiesiog neturi pasirinkimo“.

Kai kurie mokslininkai, kaip antai profesorius Robertas Dikinsonas iš Džordžijos valstijos Technologijos instituto Žemės ir atmosferos mokslų fakulteto, baiminasi, jog išgelbėti žemę nuo visuotinio atšilimo padarinių jau gali būti per vėlu. Dikinsonas įsitikinęs, kad net jeigu dabar būtų liautasi teršti, ankstesnės netinkamos veiklos padariniai atmosferai būtų jaučiami dar mažiausiai 100 metų!

Kaip matome, nei vyriausybės, nei atskiri asmenys aplinkos problemų išspręsti nepajėgia. Kas tuomet gali tai padaryti? Nuo seniausių laikų žmonių žvilgsniai dėl orų krypdavo į dangų. Kad ir kokios naivios būdavo tos pastangos, jos pasako esminę tiesą: išspręsti šias problemas žmonijai reikia Dievo pagalbos.

[Anotacija 7 puslapyje]

„Yra naujų, tikresnių įrodymų, kad dėl visuotinio atšilimo, kuris stebimas jau daugiau kaip 50 metų, labiausiai kalta žmogaus veikla“

[Rėmelis 6 puslapyje]

„Ar visuotinis atšilimas žalingas sveikatai?“

Šis daugeliui kylantis klausimas buvo nagrinėjamas viename leidinio Scientific American straipsnyje. Jame prognozuojama, kad dėl visuotinio atšilimo „padažnės daugybė sunkių sveikatos sutrikimų“. Pavyzdžiui, paskaičiuota, jog ligi 2020-ųjų kai kuriose vietovėse „padvigubės mirčių dėl karščio bangų“.

Gal ne tokia aiški visuotinio atšilimo įtaka užkrečiamųjų ligų plitimui. „Manoma, jog moskitų pernešamų ligų padaugės“, nes „esant šiltesniam orui jie greičiau dauginasi ir dažniau gelia... Kadangi klimatas šiltėja visur, moskitai užplūs anksčiau jų negyventas teritorijas, o kartu išplis ir ligos.“

Galiausiai potvynių ir sausrų padariniai: tiek viena, tiek kita užteršia vandens telkinius. Akivaizdu — į visuotinį atšilimą reikia žiūrėti rimtai.

[Iliustracija 7 puslapyje]

Dėl šiltnamio efekto, užuot išsisklaidžiusi erdvėje, šiluma susilaiko atmosferoje

[Šaltinio nuoroda]

NASA photo

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Žmogus išleidžia į orą milijardus tonų teršalų, kurie paspartina šiltnamio efektą