Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ondol — unikali namo šildymo sistema

Ondol — unikali namo šildymo sistema

Ondol — unikali namo šildymo sistema

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KORĖJOS RESPUBLIKOJE

MUS, šiurpstančius nuo Korėjos žiemos šalčio, į vidų pakviečia besišypsanti šeimininkė. Nors nesimato nei krosnies, nei radiatoriaus, visu kūnu pajuntame malonią šilumą. Priemenėje nusiavę batus, atsistojame ant grindų. Šiltos! Sėdamės čia pat ant grindų ir šildomės nuo šalčio sugrubusias rankas. Pamažu jos atsileidžia.

Korėjoje tokia grindų šildymo sistema — ondol — yra beveik kiekviename name. Kaip šis unikalus išradimas veikia? Kokios įtakos turi korėjiečių gyvensenai? Prieš atsakydami į šiuos klausimus, išsiaiškinkime, kaip tradicinė ondol atsirado.

Grindys šildomos nuo seno

Tai daryta jau prieš Jėzui Kristui ateinant į žemę. Remiantis archeologiniais radiniais bei istoriniais užrašais manoma, jog galbūt pirmieji grindis šildyti pradėjo romėnai. * Ketvirtame ar penktame m. e. a. tokia sistema paplito po visą Korėjos pusiasalį ir buvo pavadinta ondol. Pavadinimas kilo iš kinų hieroglifų, reiškiančių „šiltos ertmės“. Kinijos tangų dinastijos istorinėse knygose apie tai rašoma: „Žiemą [korėjiečiai] šilumą palaiko leisdami ugnį per ilgas tuštumas.“

Kaip veikė tradicinė ondol

Tradiciškai ondol šilumos šaltinis būdavo krosnis. Ji stovėdavo virtuvėje arba lauke prie kambario sienos. Aplinkui virtuvę su dviem arba trimis krosnimis būdavo atitinkamai du arba trys ondol šildomi kambariai. Senovinėje korėjiečių virtuvėje ant krosnies stovėdavo vienas arba du dideli geležies katilai. Todėl ant ugnies verdant ryžius ar sriubą šildavo ir šalia virtuvės esantis kambarys. Efektyvu, tiesa?

Paprastai virtuvė būdavo įrengiama apie metrą žemiau šildomo kambario. Dėl aukščio skirtumo dūmai ir įkaitęs oras lengvai tekėdavo po aukščiau iškelto kambario grindimis. Dūmai po grindimis? Čia ir slypi visa ondol esmė.

Horizontaliai ištiesti vamzdžiai arba ertmės, kuriomis srovendavo šiluma bei dūmai, būdavo po kambario grindimis ir jungdavo krosnį su kaminu. Liepsnos įkaitintas oras tekėdavo vamzdžiais ir šildydavo akmenis bei plūktines grindis. Tai ne taip paprasta, kaip atrodo. Konstrukcija privalėdavo atitikti du priešingus reikalavimus. Kad kuras gerai degtų, dūmai turėdavo greit praplaukti dūmtakiais ir nekliudomi išeiti pro dūmtraukį. Šiam tikslui geriausiai tiko trumpi ir tiesūs dūmtakiai. Tačiau, kad nuo liepsnos sklindantis karštis šildytų grindis, oras bei dūmai turėdavo likti dūmtakiuose kuo ilgiau. Todėl dūmtakiai būdavo išvedžiojami po visu grindų plotu; tai sulaikydavo karštą orą, kad per dūmtraukį neišeitų pernelyg greit. Jei oro judėjimas tinkamai sureguliuotas, pakūrenus krosnį porą valandų, kambarys būna šiltas visą naktį.

Pasakojama, jog vieno tokio šimtmečių senumo kambario šildymas buvęs neįtikėtinai efektyvus. Dėl dūmtakių konstrukcijos, iškūrenus krosnį, jo grindys išlaikydavo karštį 45 paras! Manoma, kad šiluma būdavo jaučiama 100 parų. Deja, per Korėjos karą praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje kambarį sugriovė. 1982-aisiais inžinieriai konstrukciją atkūrė; dabar tas kambarys lankomas turistų. Tačiau jo šiluminis efektyvumas toli gražu ne toks kaip ankstesnės konstrukcijos. Vis dėlto iškūrenus krosnį, rudenį ar pavasarį šiluma išsilaiko dešimt parų, o žiemą, esant žemesnei nei −10°C temperatūrai, — tris paras.

Kitas svarbus ondol sistemos savitumas — pačių grindų konstrukcija. Prieš klojant grindis nutiesiami ortakiai. Ant jų dedamas plokščių, plonų, 5—8 centimetrų storio akmenų sluoksnis. Kadangi prie krosnies grindys būna šiltesnės, sumažinti šilumos nuostoliams čia parenkami storesni akmenys. Paskui ant akmenų drebiamas geltonasis molis. Galiausiai, gerai jį išlyginus, grindys išklojamos keliais sluoksniais pergamentinio popieriaus.

Tradicine ondol šildomo kambario tolimiausiame gale grindys būna vėsesnės. Todėl pagyvenusieji, pavyzdžiui, seneliai arba tėvai, taip pat svečiai kviečiami sėstis kur šilčiau. Taip parodoma pagarba.

Įprasti ondol kambariai Korėjos pusiasalio šiaurėje ir pietuose šiek tiek skyrėsi. Šiaurėje tarp kambario ir virtuvės nebūdavo jokios pertvaros. Kambarys šildavo nuo krosnies ir grindų. Pietuose virtuvę nuo kambario skirdavo siena; ji apsaugodavo nuo dūmų patalpoje esančius žmones.

Nuo seno tokias krosnis korėjiečiai kūrendavo malkomis. Todėl šalia krosnies būdavo prikrauta sausų pliauskų. Kad ugnis įsidegtų, praversdavo popierius bei šiaudai. Kurui naudodavo ir medžio anglis. Tačiau XX amžiuje korėjiečiai pradėjo kūrenti medžio anglies briketais. Aišku, svarbu, kad ondol kambarys būtų gerai prižiūrimas. Jei dūmtakiuose atsirastų plyšių, per grindis į kambarį patekusiu anglies monoksidu žmonės gali mirtinai apsinuodyti.

Šiuolaikinė ondol

Dabar tradicinę ondol sistemą korėjiečių namuose retai bepamatysi. Modernių namų, įskaitant daugiaaukščius, grindys šildomos šiuolaikiškai — ne karštu oru, o karštu vandeniu. Įdomu, kad tokį būdą išrado ne korėjiečiai.

XX amžiaus pradžioje žymus amerikiečių architektas Frankas Loidas Raitas statė Japonijoje viešbutį. Vienam japonų didikui pasikvietus jį į namus, Raitas pamatė kambarį, kuris buvo kitoks nei šioje šalyje įprasta. Grindys buvo padengtos pergamentiniu popieriumi ir šiltos. Tai buvo korėjietiškas ondol kambarys. Pasirodo, šis ponas, Korėjoje patyręs, kas yra ondol, susižavėjo šia idėja. Grįžęs į Japoniją, pasidarė ondol kambarį savo name. „Tas neapsakomas jaukumas, kai iš apačios sklinda šiluma“, Raitui padarė įspūdį. Jis tuoj pat priėjo prie išvados, kad ondol — ideali šildymo sistema, ir pradėjo ją taikyti savo projektuojamuose pastatuose. Tik Raitas vietoje ortakių su karštu oru naudojo vamzdžius su karštu vandeniu.

Tuo metu ši supaprastinta grindų šildymo sistema korėjiečių gyvensenai tikrai tiko. Todėl netrukus labai paplito. Dabar taip šildomi beveik visi korėjiečių namai.

Ondol ir gyvensena

Ondol daro didelę įtaką korėjiečių gyvensenai. Kadangi grindys yra šiltesnės už patalpą, paprastai žmonės, užuot sėdę ant kėdžių, mieliau įsitaiso ant grindų. Korėjiečiai ant jų ir valgo, ir bendrauja, ir miega. Kad būtų dar šiltesnės, grindys kartais užklojamos stora antklode, vadinama ibul. Parėję iš lauko šeimynykščiai sukiša kojas po antklode ir drauge mėgaujasi malonia šiluma — nuostabus bendrumo pojūtis!

Korėjiečių gyvenimas įgauna vis daugiau vakarietiškų bruožų, tad jaunesnioji karta dažniausiai mieliau sėdi ant kėdžių prie stalo ir miega lovose. Nepaisant to, daug kas teikia pirmenybę karštu vandeniu šildomų grindų jaukumui. Jei lankysitės Korėjoje, jums, be abejo, patiks šis unikalus namo šildymo būdas — ondol.

[Išnaša]

^ pstr. 6 Romėnų išrasta centrinė šildymo sistema buvo vadinama hipokaustu. Ją sudarė krosnis po pastatu ir vamzdžiai, kuriais pasiskirstydavo šiluma.

[Schema/iliustracijos 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Dūmtakių schema žiūrint iš viršaus

1 Krosnis

2 Horizontalūs dūmtakiai

3 Dūmtraukis

→ → 2 → →

→ → 2 → →

→ → 2 → →

● 1 → → 2 → → ● 3

→ → 2 → →

→ → 2 → →

→ → 2 → →

[Iliustracijos]

Ant krosnies verdant valgį šildavo ir gretimas kambarys

„Ondol“ efektyvi, jei tinkamai įrengtas dūmtraukis ir dūmtakiai

[Šaltinio nuoroda]

Vietovė: Korean Folk Village

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

„Ondol“ kambaryje šilčiausia vieta skiriama vyresnio amžiaus žmonėms

[Šaltinio nuoroda]

Vietovė: Korean Folk Village