Pakrikę orai

KAIP sąmojingai pastebėjo garsus rašytojas Samuelis Džonsonas, „susitikę anglai šneką pradeda nuo oro“. Tačiau pastaraisiais metais tai jau ne tik tema pokalbiui užmegzti. Visame pasaulyje orai kelia žmonėms didžiulį susirūpinimą. Kodėl? Ogi todėl, kad nors juos nuspėti niekada nebuvo lengva, dabar, regis, yra dar sunkiau.

Pavyzdžiui, 2002-ųjų vasarą Europą nusiaubė nepaprastai stiprios liūtys su audromis. Centrinėje Europoje kilę potvyniai buvo apibūdinti kaip „didžiausi per visą šimtmetį“. Štai keletas pranešimų:

AUSTRIJA. „Nuo smarkių audrų ypač nukentėjo Zalcburgo, Karintijos bei Tirolio žemės. Daugelis gatvių virto klampyne su nuolaužų krūvomis, — kai kurios jų siekė iki 15 metrų aukščio. Víenos „Südbahnhof“ geležinkelio stotyje audra sukėlė traukinio avariją; buvo sužeista keletas žmonių.“

ČEKIJA. „Prahoje dedasi šiurpūs dalykai. Tačiau provincijoje dar baisiau. Net 200000 žmonių turėjo palikti savo namus. Potvynio vanduo užliejo ištisus miestus.“

PRANCŪZIJA. „Dvidešimt trys žmonės žuvo, 9 dingo be žinios, tūkstančiai smarkiai nukentėjo... Pirmadienį per audras tris užmušė žaibas... Vienas ugniagesys žuvo po to, kai išgelbėjo nelaimės ištiktą porą, nešamą vandens srauto su visu automobiliu.“

RUMUNIJA. „Nuo liepos vidurio per audras žuvo daugiau kaip dešimt žmonių.“

RUSIJA. „Juodosios jūros pakrantėje žuvo mažiausiai 58 žmonės... Apie 30 automobilių ir autobusų liko jūros dugne; jų ieškoti buvo neįmanoma, nes perspėta apie naujai kylančią audrą.“

VOKIETIJA. „Federacinės Respublikos istorijoje dar niekada nebuvo evakuota tiek daug miestų bei kaimų kaip per šį ‘amžiaus tvaną’. Iš miestų bėgo dešimtys tūkstančių gyventojų. Dauguma tokio atsargumo ėmėsi iš anksto. Kai kurie valtimi arba sraigtasparniu buvo išgelbėti paskutinę minutę.“

 Ne tik Europoje

2002-ųjų rugpjūtį Vokietijos dienraštis Süddeutsche Zeitung pranešė: „Vėl įsismarkavusios liūtys ir audros nusiaubė Aziją, Europą bei Pietų Ameriką. Trečiadienį Nepale po nuošliauža žuvo mažiausiai 50 žmonių. Pietų Kinijoje taifūnas nusinešė aštuonias gyvybes, o centrinėje šalies dalyje sukėlė liūtį. Dėl potvynių Kinijoje Mekongo upės vanduo pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 30 metų ir šiaurės rytų Tailande apsėmė daugiau kaip 100 namų... Argentinoje po liūčių nuskendo mažiausiai penki žmonės... Vasaros audros Kinijoje pasiglemžė daugiau nei tūkstantį gyvybių.“

Nors daugelyje pasaulio vietų kilo potvyniai, Jungtines Valstijas ištiko baisi sausra. Štai kas pranešama: „Visa šalis susirūpinusi dėl beveik arba visiškai išdžiūvusių šulinių, nusekusių upelių ir daugiau nei dvigubai dažnesnių negu įprasta tuo metų laiku gaisrų. Specialistai prognozuoja, jog dėl didelių plotų sunaikintų pasėlių ir ganyklų, geriamo vandens stygiaus, gaisrų bei dulkių audrų padarinių žala, kurią krašto ekonomikai atneš 2002-ųjų sausra, bus skaičiuojama milijardais dolerių.“

Nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio sausros niokoja ir kai kuriuos šiaurės Afrikos regionus. Anot pranešimų, „lyginant su XX amžiaus pirmąja puse, lietaus sumažėjo nuo dvidešimties iki keturiasdešimt devynių procentų; dėl to plinta badas ir miršta daugybė žmonių“.

Dėl El Ninjo sukeliamų atmosferos reiškinių — jų priežastis Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje šiltėjantis vanduo — Šiaurės bei Pietų Amerikoje periodiškai vyksta potvyniai ir pasireiškia kitokios orų anomalijos. * CNN žinių agentūra praneša, jog 1983—1984 metais per El Ninjo sukeltas „stichines nelaimes beveik visuose žemynuose žuvo daugiau kaip 1000 žmonių, o turto bei naminių gyvulių nuostoliai įvertinami 10 milijardų dolerių“. Nuo XIX amžiaus, kai El Ninjo fenomenas buvo atpažintas, jis kartojasi reguliariai (maždaug kas ketveri metai). Tačiau kai kurių specialistų nuomone, El Ninjo tvarkaraštis darosi įtemptas, todėl ateityje jis „pasireikš dažniau“.

Vienas JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo administracijos paskelbtas straipsnis ramina: „Dažniausiai tas ‘keistas’ oras — labai šiltas ruduo arba ypač drėgna žiema — priklauso nuo įprastų vietinių orų pokyčių.“ Tačiau yra ženklų, kad viskas gali būti daug sudėtingiau. Aplinkos apsaugos organizacija Greenpeace prognozuoja, jog „pavojingi orai, įskaitant galingesnius uraganus bei liūtis, ir toliau siaubs planetą. Dar smarkesnės sausros bei potvyniai pakeis Žemės veidą tiesiogine prasme: nušluos pakrantes, nuniokos miškus“. Ar tokie tvirtinimai pagrįsti? Jei taip, kas sukelia šiuos „pavojingus orus“?

[Išnaša]

 [Iliustracijos 2, 3 puslapiuose]

Potvynis Vokietijoje (viršuje) ir Čekijoje (kairėje)