Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jokių priekabių!

Jokių priekabių!

Jokių priekabių!

‘Priekabiauti išmokstama, o jeigu ką išmokai daryti, gali išmokti ir nedaryti’ (daktarė C. Sali Merfi).

PAGALBOS reikia ir priekabiautojui, ir tam, prie kurio kabinėjamasi. Priekabiautojas turi išmokti bendrauti nepiktnaudžiaudamas savo pranašumu, o ujamas žmogus — gerai apsiginkluoti šiai emocinei kovai.

Dažniausiai priekabiautojas bendrauti nemoka ir nesupranta, kaip kiti jaučiasi bauginami. Reikia, kad jį kas kontroliuotų ir mokytų bendrauti deramai. Knygoje Take Action Against Bullying rašoma: „Jei priekabiautojas neišmoksta ir neįpranta elgtis kitaip, toks ir lieka visą gyvenimą. Terorizuoja sutuoktinį, vaikus, galbūt pavaldinius.“

Kad neišmoktų priekabiauti

Kad vaikas nepasidarytų priekabiautoju, nuo mažens jį reikia mokyti suprasti aplinkinių jausmus. Kai kurių šalių pedagogai taiko specialią metodiką — penkiamečius pratina įsijausti į kitų žmonių padėtį, elgtis maloniai. Nors apie ilgalaikį šios programos poveikį statistinių duomenų nėra daug, pirminiai rezultatai rodo, jog ugdomi vaikai ne tokie agresyvūs.

Bet jūs, tėvai, neatiduokite visko į pedagogų rankas. Jeigu nenorite, kad vaikas taptų priekabiautoju, patys žodžiu ir pavyzdžiu diekite jam pagarbą, orumą. Ar yra tam kokia parankinė priemonė? Turbūt nesunkiai gautumėte puikų vadovėlį (jis, deja, dažnai nuvertinamas) — Dievo Žodį Bibliją. Kuo ši knyga naudinga?

Pirmiausia Biblija aiškiai pasako, kaip į priekabiavimą žiūri Dievas. Jam toks elgesys bjaurus! Parašyta: „Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies.“ (Psalmyno 11:5) Ir Dievas neužsimerkia prieš neteisybę. Biblijoje skaitome, kaip jis gailėdavosi izraelitų, „aimanuojančių dėl engėjų ir niokotojų“. (Teisėjų 2:18) O tuos, kurie naudodamiesi pranašumu skriausdavo silpnuosius, Dievas ne kartą baudė. (Išėjimo 22:21-23 [22:22-24, Brb])

Biblijoje užrašytas ir bene pats žinomiausias principas, kaip įsijausti į kito asmens padėtį. Tai Jėzaus žodžiai: „Visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“ (Mato 7:12) Išmokyti savo atžalą vertinti šią auksinę taisyklę ir ja vadovautis — nelengva. Mažas vaikas juk iš prigimties egocentriškas. Tad patiems būtina rodyti gerą pavyzdį, reikia atkaklumo ir daug pastangų. Bet stengtis tikrai verta. Jeigu vaikas išmoks elgtis maloniai ir atjausti, jam nekils nė minties ką nors engti.

Pagalba ujamiems

Tiems, prie kurių kabinėjasi, ypač jauniems, sunku susitvardyti. Priekabiautojas nori emociškai išmušti iš pusiausvyros — supykdyti, įbauginti. Jam tik to ir reikia, kad užsigavęs įnirštum arba persigandęs pultum į ašaras. Jeigu bent kartą pavyks tave išprovokuoti, skriaudikas nebeatstos.

Ką daryti? Toliau bus keletas patarimų. Visų pirma jie skirti jaunimui, bet iš esmės tie patys principai tinka ir ujamiems suaugusiesiems.

Nesikarščiuok, neužsiplieksk. Biblija gerai pataria: „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio.“ (Psalmyno 37:8) Nesitvardydamas tu pasiduodi priekabiautojo valiai ir gali padaryti ką nors, dėl ko paskui gailėsies. (Patarlių 25:28)

Negalvok apie kerštą. Atsimokėdamas piktu prisišauktum dar didesnę bėdą ir tikrai menkai teturėtum džiaugsmo. Viena mergina prisimena, kaip buvo, kada ją šešiolikmetę sumušė penkiese: „Nusprendžiau atsilyginti. Pasikviečiau draugių ir dviem užpuolikėms atkeršijom.“ O kas iš to? „Širdyje liko kažkokia tuštuma“, — sako ji. Paskui paauglė ėmė nederamai elgtis pati. Taigi klausyk išmintingų Biblijos žodžių: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta.“ (Romiečiams 12:17)

Jei atmosfera kaista, nedelsdamas pasišalink. Biblija sako: „Kol dar neišsiveržia ginčas, palik jį!“ (Patarlių 17:14, Jr) Apskritai venk priekabiautojų. Patarlių 22:3 rašoma: „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo, o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia.“

Jei priekabės nesiliauja, netylėk! Pasirink momentą, kai pats esi ramus, ir žiūrėdamas priekabiautojui tiesiai į akis tvirtu, nedrebančiu balsu pasakyk, kad tau nepatinka jo elgesys, kad tai visai nejuokinga ir tave žeidžia. Tik nepradėk užgaulioti ar provokuoti. (Patarlių 15:1)

Apie priekabiavimą pasišnekėk su atsakingu, patikimu suaugusiuoju. Viską smulkiai papasakok ir paprašyk pagalbos. To paties melsk Dievą. Iš jo tikrai gali susilaukti paramos ir paguodos. (1 Tesalonikiečiams 5:17)

Neužmiršk, jog tu, kaip žmogus, turi savo vertę. Priekabiautojas stengiasi įteigti, kad esi menkas ir nusipelnai paniekos. Bet jam neduota teisti. Dievas — tavo tikrasis Teisėjas — žiūri į gerąsias savybes. O priekabiaudamas asmuo tik save žemina.

Tėvai, saugokite vaikus

Tėvai, nuo pat mažumės ruoškite savo atžalas, kad žinotų, kaip reaguoti į priekabes. Suvaidinkite gyvenimiškų situacijų, kuriose vaikas turi parodyti tvirtybę.

Daug reiškia kūno laikysena. Jei nesigūži, nesikūprini, žiūri tiesiai į akis, rankas laikai atpalaidavęs ir kalbi tvirtu balsu, tai priekabiautoją atbaido. Tėvai, mokykite vaiką apskritai priekabiautojų vengti ir, jei kas kimba, pasišalinti. Be to, tegul kreipiasi pagalbos į patikimą suaugusįjį, pavyzdžiui, mokytoją.

Kad vaikas neišaugtų priekabiautoju, auklėkite! Skirkite pakankamai laiko, kantriai išklausykite, supraskite, ko nerimauja. Tada jis jausis reikalingas, vertinamas, mylimas. Daugelis pedagogikos specialistų ragina tėvus skiepyti vaikui savigarbą. Toks sveikas požiūris priekabiautojus irgi atstumia.

Bet vien šnekėti negana. Šeimoje elkitės vienas su kitu oriai ir pagarbiai. Supraskite, ką kitas jaučia. Tegul jūsų namuose viešpatauja pagarba ir meilė, tegul čia būna saugu, kad nieko nereikėtų bijoti.

Kai nė vienas nebebus ujamas

„Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai.“ (Mokytojo 8:9) Šitaip Biblija apibendrina žmonijos istoriją. Iš tikrųjų ramybės nėra jau tūkstančius metų. Vienas Biblijos rašytojas sakė: „Ėmiausi svarstyti visus smurto veiksmus, atliekamus po saule. Mačiau nuskriaustųjų ašaras. Nebuvo, kas juos paguostų! Iš jų engėjų rankos kyla smurtas, ir nėra kam juos paguosti!“ (Mokytojo 4:1)

O Dievas tikrai mato, kas ką engia, ir užjaučia nuskriaustuosius. Bet ar jis kada atitaisys neteisybę? Taip! Štai kas žadama Michėjo 4:4: „Visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti. Tai ištarė Galybių Viešpaties lūpos!“

Tik pagalvok, kaip pasikeis pasaulis, kai šie žodžiai išsipildys. Niekas nebegąsdins — nebebus priekabiautojų! Ar ne džiugu? Dievas daro daugiau, ne vien žada. Jau dabar visame pasaulyje organizuotai mokoma Biblijos tiesų. Rezultatai kuo puikiausi: žmonės tampa nebe agresyvūs, išmoksta sugyventi tarpusavyje, elgtis pagarbiai. (Efeziečiams 4:22-24) Netrukus tokie bus visi žemės gyventojai. Niekas nieko nebeengs. Išsipildys Biblijoje užrašyti Dievo pažadai. Pasaulyje nebeliks priekabiautojų!

[Iliustracija 8 puslapyje]

Nesigėdydamas pasitrauk nuo priekabiautojo

[Iliustracija 9 puslapyje]

Jaukioje šeimos aplinkoje vaikai mokomi, kaip reaguoti į bet kokį priekabiavimą

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Mokykite vaikus tvirtai, bet taktiškai apginti savo poziciją