Stebime pasaulį

Langustai randa kelią namo

„Dygliuotieji langustai turi paslaptingą gebėjimą rasti kelią namo net po to, kai buvo gabenami visiškoje tamsoje sukant ratus ir išmesti nežinomuose vandenyse“, — praneša Kanados laikraštis National Post. Tyrinėtojai pagavo keliasdešimt langustų Floridoje ties Kiso salomis, įdėjo juos į tamsius indus ir išleido už kokių 37 kilometrų. Net uždengtomis akimis langustai visada ropodavo link ten, kur buvo pagauti. Tyrinėtojų teigimu, jie geriausiai nustato kryptį iš visų lig šiol žinomų bestuburių. „Kad ir ką darėme, langustai surasdavo kelią namo, — sako tyrimui vadovavęs dr. Kenetas Loumanas. — Pagalvojus, tai reikšmingas atradimas — šie mažyčiai vėžiagyviai kažkaip sugeba nustatyti, kur jie yra. Žmonės tokiomis sąlygomis visiškai paklystų.“

 Ne nusikaltimas

„Pabėgimas iš kalėjimo Meksikoje nelaikomas nusikaltimu, — rašoma laikraštyje The Korea Herald. — Šalies teisinėje sistemoje pripažįstama, kad laisvė yra pagrindinis visų žmonių troškimas. Todėl jie nėra baudžiami už išsilaisvinimą.“ Įkalintieji patraukiami atsakomybėn tik jei bėgdami pažeidžia įstatymus: ką nors sužaloja, sugadina nuosavybę, duoda kyšį ar kartu su kitais kaliniais surengia sąmokslą. Vis dėlto yra vienas pavojus — kalėjimo sargybiniai įgalioti šaudyti į bėglius. Tad šie sugalvoja labai išradingų būdų pasprukti. Pavyzdžiui, įkalintas žmogžudys 1998 metais pusbadžiavo tol, kol svoris nukrito iki 50 kilogramų. Šito reikėjo tam, kad žmona galėtų išsigabenti jį didžiuliame lagamine, kuriuo paprastai parsinešdavo namo nešvarius jo skalbinius. Po devynių mėnesių pasprukėlis buvo suimtas, tačiau vėl pabėgo ir nuo tada jo niekas nebematė.

Europos Sąjungos plėtra

„Praėjus penkiasdešimčiai metų po to, kai šaltasis karas padalijo šį žemyną į dvi dalis, ... buvo susitarta suvienyti Vakarų ir Centrinę Europą“, — praneša Paryžiaus dienraštis International Herald Tribune. Dešimt šalių, priėmusių kvietimą įstoti į Europos Sąjungą 2004 metais, — Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija — papildys ES dar 75 milijonais žmonių. Taip „bendrosios rinkos, kuri apims 450 milijonų žmonių“, bendrąjį vidaus produktą (BVP) iš viso sudarys 9,3 trilijono eurų. Tai beveik atitinka Jungtinių Valstijų BVP, kuris yra 10,7 trilijono eurų. „Pirmąsyk istorijoje Europa susivienys“, — pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis. Išsiplėtusioje ES, be daugelio kitų sunkumų, bus nelengva tvarkyti verslo reikalus 21 oficialia kalba.

Vakarietiškos vestuvės Japonijoje

Kaip rašoma laikraštyje The Japan Times, nors Japonijoje krikščionimis save laiko vos 0,8 procento gyventojų, vis populiarėja vakarietiškoms vestuvėms būdingi dalykai — balta suknelė, gėlių puokštės ir žengimas prie altoriaus. Vienas žurnalas atliko susituokusių 2001 metais 4132 porų apklausą, kuri parodė, kad 61,2 procento jų rengė vakarietiško stiliaus jungtuves, 20,1 procento — pagal sintoizmo tradicijas, o 0,9 — budistų. Vakarietiškoms vestuvėms surengti firmos paprastai samdo „kaukazietiškų veido bruožų pasauliečius iš užsienio“, nes to pageidauja klientai. „Daugelis jaunavedžių mano, kad jei apeigas atlieka užsienietis, tai padaro tuoktuves įmantresnes ar net iškilmingesnes“, — teigia vestuvių firmos atstovė. Šie „savaitgalio pastoriai“ tiesiog vadovauja santuokos įžadų davimo ceremonijai ir paskaito susirinkusiesiems keletą Biblijos ištraukų.

Pavojingos vaistažolės

„Paplitusi nuomonė, kad augalai nedaro jokios žalos organizmui, nes jie natūralūs, yra klaidinga“, — pranešama Meksiko laikraštyje El Financiero. Anot Meksikos socialinės apsaugos instituto darbuotojos Abigailės Agilar Kontreiras, patiems gydytis vaistažolėmis pavojinga. „Kadangi vaistinguosiuose augaluose yra veikliųjų medžiagų ar narkotikų, netinkamai vartojami jie kenkia ir žmogus gali net mirti“, — tvirtinama laikraštyje. Vienas pavyzdys — geltonasis oleandras, vartojamas norint sulieknėti. Jis gali sukelti viduriavimą, vėmimą ir pakenkti širdžiai. Todėl prieš nusprendžiant vartoti vaistažoles gerai pasitarti su patyrusiu vaistingųjų augalų žinovu.

Prekybos vertybiniais popieriais manija

Hamburgo laikraščio Die Welt teigimu, vienas vokiečių gydytojas susirūpino žmonėmis, „pasinėrusiais į prekybą vertybiniais popieriais“. Pasak Joachimo Oto, konsultuojančio turinčiuosius priklausomybę, juos suviliojo „greito pasipelnymo euforija“. Šie asmenys ėmė prekiauti vertybiniais popieriais „baimindamiesi, kad pražiopsos unikalią galimybę“, tačiau neteko savitvardos ir buvo užvaldyti „didžiulio mainų greičio, rizikos, nuolatinio jaudulio“. Dabar daugelis turi milžiniškų skolų. Kai kurie slapčia nuo savo žmonų prarado visas santaupas ar užstatė namus. Dauguma kreipiasi į medikus tik tada, kai šeimos nariai nebegali viso to pakęsti.

Dvynės, gimusios skirtingais metais

„Dvynės Kali ir Emili Džonson turi daug ką bendra, tik ne gimimo datą — jos gimė skirtingais metais, — rašoma Niujorko laikraštyje Daily News. — Kali išvydo pasaulį gruodžio 31 dieną 23 val. 24 min., Emili — sausio 1-ąją 00 val. 19 min.“ Jų mama Don Džonson iš Barnegato miesto (Naujojo Džersio valstija, JAV) labai džiaugėsi tuo. „Nors jos dvynės, noriu, kad būtų skirtingos asmenybės, — sakė mama. — Jos pačios įrodė tai jau nuo pat pradžių.“ Buvo numatyta, kad dvynės gims vasario 2-ąją, tačiau tai įvyko mėnesiu anksčiau.

Interneto kalba — per pamokas

„Laužyta sutrumpinimų kalba, paplitusi interneto pokalbių kambariuose ir siuntinėjant žinutes, ima skverbtis į vidurinių mokyklų anglų kalbos pamokas“, — praneša laikraštis Toronto Star. Kai kurių pedagogų manymu, „naujos technologijos paveikia ne tik moksleivių rašybą, bet ir mąstyseną“. Jie išmoksta ir vartoja naują sutrumpinimų kalbą ne tik pagreitinti susirašinėjimą internetu ar mobiliuoju telefonu. Dabar ji tampa įprasta ir atliekant namų darbus.

Nauji duomenys apie kavą

„Kava be kofeino nėra sveikesnė už įprastą ir ją vartojantieji gali neužmigti visą naktį“, — tvirtinama Londono laikraštyje The Times. Ciuricho (Šveicarija) Universitetinėje ligoninėje mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad abiejų rūšių kava veikia kraujotaką ir nervų sistemą beveik vienodai, tad nepageidaujamą poveikį, matyt, sukelia ne kofeinas. Tyrimo vadovas dr. Robertas Kontis pažymėjo: „Lig šiol manėme, jog kraujotaką veikia kavoje esantis kofeinas, tačiau pastebėjome, kad žmonės, paprastai negeriantys kavos, išgėrę jos be kofeino patiria tokį pat poveikį. Tai parodo, kiek nedaug žinome apie vieną populiariausių pasaulyje gėrimų ir gausiausiai vartojamų stimuliatorių.“