Lazdelė, valanti dantis
Lazdelė, valanti dantis
IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ZAMBIJOJE
AFRIKOJE retai kas turi dantų šepetėlį, bet afrikiečių dantys tiesiog švyti baltumu! Kaip tai įmanoma? Visa paslaptis — paprasta medinė kramtomoji lazdelė!
Kramtomąsias lazdeles kadaise naudojo babiloniečiai, vėliau egiptiečiai, graikai ir romėnai. Šie maži mediniai „dantų šepetėliai“ buvo paplitę ir ikiislamiškojoje Arabijoje. Europiečiai kramtomųjų lazdelių atsisakė maždaug prieš 300 metų, bet jos vis dar populiarios kai kuriose Afrikos, Azijos bei Vidurio Rytų šalyse.
Vidurio Rytuose kramtomosios lazdelės dažniausiai daromos iš krūmo Salvadora persica, turinčio druskingus lapus, šakelių. Vakarų Afrikoje — iš rūgščiavaisio citrinmedžio ir apelsinmedžio, o Indijos pusiasalyje pagrindinis kramtomųjų lazdelių šaltinis yra braziliškasis cinamonmedis. Rytų Afrikoje šiai paskirčiai tinka apie 300 įvairių rūšių medžių ir krūmų. Tačiau kaip šie medžio gabalėliai išvalo dantis?
Nukramtyto lazdelės galo plaušai sudaro šiurkštų „šepetėlį“, kuris ir pašalina tarp dantų susikaupusias daleles. Kramtymas taip pat skatina kraujo apytaką dantenose, seilių išsiskyrimą, o seilės yra natūrali burnos skalavimo priemonė, išplaunanti bakterijas ir sudaranti joms nepalankią terpę. *
Bet kramtomoji lazdelė nėra vien šepetėlis. Kai kurių augalų vytelės ir šaknys turi cheminių junginių, trukdančių susidaryti dantų akmenims. Iš tam tikros rūšies lazdelių pagamintas ekstraktas naikina bakterijas ir grybelius. Jau minėto Salvadora persica šakelės saugoja nuo opaligės. Namibijoje lazdelės, padarytos iš vienos juodmedžio rūšies (Diospyros lycioides), slopina patogeninius mikrobus, sukeliančius dantų ėduonį, dantenų uždegimą ir gerklės skausmą. Ši natūrali priemonė neleidžia dantims gesti, stiprina šaknis ir dantenas. Kramtomųjų augalų skaidulų ir sakų dabar kai kurios bendrovės deda į dantų pastą.
Žinoma, kai kam labiau patinka tradicinis šepetėlis. Ar naudotumėtės juo, ar kramtomąja lazdele, kaip senovės laikais, aišku viena: dantų higiena yra svarbi mūsų sveikatai.
[Išnaša]
^ pstr. 6 Žinoma, mityba irgi svarbi. Afrikiečiai kaimo vietovėse daugiau nei gyvenantys miestuose valgo nesmulkintų grūdų ir daržovių. Kaimiečiai taip pat vartoja mažiau cukraus, rafinuoto maisto ir gaiviųjų gėrimų, kurie sukelia dantų ėduonį.
[Iliustracija 11 puslapyje]
Iš braziliškojo cinamonmedžio daromos kramtomosios lazdelės
[Šaltinio nuoroda]
William M. Ciesla, Forest Health Management International, www.forestryimages.org