Mada nuolat kinta

AR SUVOKIAME, ar ne, kasdien apsispręsdami, ką vilksimės, šiek tiek paisome mados. Tai, ką randame parduotuvėse, irgi daugiausia diktuoja mada.

Netgi tie aprangos dalykai, kuriuos šiandien laikome įprastais, kažkada buvo paskutinė mada. Pavyzdžiui, vyriški marškiniai ir kaklaraištis pasidarė ypač populiarūs daugiau kaip prieš šimtą metų. O moteriški megztiniai įėjo į madą pereito amžiaus trečiajame dešimtmetyje.

Madą skatina naujovių troškimas bei noras prisiderinti prie kitų. Beveik kiekvienas mėgsta apsivilkti ką nors nauja. Tad kartais įsigyjame drabužių vien dėl įvairumo, o ne todėl, kad senesnieji susinešiojo. Be to, nenorime atrodyti keistai, taigi pirkdami drabužius atsižvelgiame ir kaip rengiasi kiti. Aprangos pramonė šimtmečiais tenkino — kartais net savanaudiškai — naujovių poreikį bei norą prisitaikyti.

Truputis istorijos

Kurdami stilių dizaineriai kreipia dėmesį į penkis pagrindinius dalykus: spalvą, siluetą, audinio kritimą, jo faktūrą bei linijų balansą (drabužio kirpimą, detalių išdėstymą). Pasirinkimo galimybių dizaineriams ir siuvėjams šiose penkiose srityse laikui bėgant daugėjo. Pavyzdžiui, senovės Egipte vietinės gamybos permatoma lininė drobė buvo rinktinis audinys, idealiai tinkantis šiltam klimatui. Bet kadangi linas sunkiai dažosi, jis paprastai būdavo vienos spalvos — blyškiai baltas. Vis dėlto Egipto mados kūrėjai audeklą suklostydavo, kad drabužiai gražiai kristų ir išryškintų siluetą. Taip gimė vienas ilgiausiai pasaulyje gyvavusių stilių.

Pirmajame m. e. amžiuje jau buvo įvairesnių medžiagų ir spalvų. Iš Kinijos ar Indijos turtingi romėnai atsiveždavo austo šilko, dėl gabenimo išlaidų prilygstančio aukso vertei. Madinga buvo ir dažyta Tyro vilna, kurios kilogramas galėjo kainuoti 2000 denarų — šešerių metų darbininko atlyginimą. Nauji dažai ir audiniai leido turtingoms romėnėms dėvėti stolą — ilgą, platų viršutinį apdarą iš mėlynos indiškos medvilnės ar geltono kiniško šilko.

Nors atsirasdavo ir naujų stilių, brangus drabužis praėjusiais amžiais, regis, niekuomet nepasendavo. Mada keisdavosi retai ir jos paisė tiktai aukštuomenė. Bet prasidėjus pramonės revoliucijai madingai rengtis tapo įmanoma ir paprastiems žmonėms.

XIX amžiuje suklestėjusi pramonė leido gaminti aprangą tiek turtingiems, tiek  vargšams. Daugėjo mechanizuotų medvilnės bei vilnos fabrikų, todėl audinių kainos krito. Siuvimo mašinomis pasiūti drabužiai buvo pigesni, o ėmus naudoti naujus sintetinius dažus atsirado didesnis spalvų pasirinkimas.

Dar daugiau reikšmės aprangai turėjo socialiniai bei technologijos pokyčiai. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje žmonės buvo labiau pasiturintys. XIX amžiaus šeštajame dešimtmetyje pradėti leisti žurnalai moterims, ir netrukus universalinėse parduotuvėse atsirado gatavų standartinių dydžių drabužių. XIX amžiaus pradžioje Čarlzas Frederikas Vertas siekdamas patraukti būsimus klientus ėmė rengti madų demonstravimą su gyvais modeliais.

XX amžiuje nauji sintetiniai pluoštai, tokie kaip viskozė, nailonas ir poliesteris, leido fabrikantams gaminti įvairesnius audinius. Kompiuteriai dar palengvino naujų stilių kūrimą, o dėl globalizacijos nauja mada beveik vienu metu pasklinda Tokijuje, Niujorke, Paryžiuje ir San Paule. Dabar dizaineriai ir gamintojai randa įvairiausių būdų reklamuoti savo gaminius.

Šiandien didžiausi mados aistruoliai yra ne turtingi žmonės, o jaunimas. Milijonai jaunuolių drabužius perka kas mėnesį, todėl pramonės įmonės kasmet pagamina jų už šimtus milijardų dolerių. * Bet ar čia nėra pavojaus?

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

 Įvaizdžio kūrėjai

Per šimtmečius aprangos normas nustatydavo karaliai ir didžiūnai. XVII amžiuje Prancūzijos karalius Liudvikas XIII norėdamas paslėpti plikę nusprendė nešioti peruką. Netrukus galvas nusiskuto ir perukus užsidėjo kiti Europos didikai. Ši mada vyravo daugiau kaip šimtmetį.

XIX amžiuje madas ėmė propaguoti žurnalai moterims. Juose netgi būdavo nebrangių modelių pavyzdžių, kad moterys galėtų drabužius pasisiūti pačios. XX amžiuje, išpopuliarėjus kinui ir televizijai, ekrano žvaigždės tapo pasaulio dievukais ir diktavo mados tendencijas. Garsūs muzikantai irgi demonstravo kraštutinį stilių, kurį greit perimdavo daugelis jaunuolių. Panašiai tebėra šiandien. Reklamuotojai skatina drabužių paklausą pristatydami naujus jų modelius, reklamuodami juos žurnaluose, reklaminiuose skyduose, parduotuvių vitrinose bei televizijos laidose.

[Iliustracija]

Karalius Liudvikas XIII

[Šaltinio nuoroda]

From the book The Historian’s History of the World

[Iliustracija 4 puslapyje]

Tokie senovės egiptiečių dėvėti lininiai drabužiai buvo viena ilgiausiai gyvavusių pasaulio madų

[Šaltinio nuoroda]

Photograph taken by courtesy of the British Museum

[Iliustracija 4 puslapyje]

Senovės Romoje moterys nešiodavo stolą

[Šaltinio nuoroda]

From the book Historia del Traje, 1917

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Kimono gyvuoja maždaug nuo 650 m. e. m.

[Šaltinio nuoroda]

From the newspaper La Ilustración Artística, Volume X, 1891

[Iliustracija 5 puslapyje]

Seniau brangus drabužis, regis, niekuomet neišeidavo iš mados

[Šaltinio nuoroda]

EclectiCollections

[Iliustracija 5 puslapyje]

Pramonės revoliucija leido ir paprastiems žmonėms rengtis madingiau

[Šaltinio nuoroda]

EclectiCollections