Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Šokis su gervėmis

Šokis su gervėmis

Šokis su gervėmis

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

PIETŲ KORĖJOJE Pusano mieste galima išvysti neįprastą liaudies šokį. Vyrai su baltais apsiaustais ir aukštomis juodomis kepurėmis mojuoja rankomis, sukinėjasi, lankstosi, stoviniuoja ant vienos kojos.

Šią savitą improvizaciją galima paaiškinti labai paprastai. Tie žmonės mėgdžioja japonines gerves, kurios nuo seno žiemoja Pietų Korėjoje. Unikalus gervių šokis taip sužavėjo vietinius gyventojus, kad jie sukūrė savo šokį, pagrįstą šių paukščių judesiais.

Už pusantro tūkstančio kilometrų, Hokaido saloje (Japonija), gamtos mylėtojai suplaukia į Kukširo Šicugeno nacionalinį parką pamatyti jų savo akimis. Ten atšiaurios žiemos mėnesiais žmonės japonines gerves maitina, todėl dabar jų skaičius išaugęs iki kelių šimtų. Stebėti, kaip grupelė juodai baltų grakštuolių energingai stripinėja ant sniego, — nepaprastai įdomu. Žurnalo National Geographic korespondentė Dženifer Akerman savo susižavėjimą išreiškė japonišku žodžiu avare. Ji paaiškino, kad tai apibūdina „jaudulį, patiriamą grožintis trumpalaikiu dalyku“.

Gervės gyvena visuose žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką ir Antarktidą, tad jomis žmonės gėrisi nuo seno. Jų atvaizdų rasta uolų piešiniuose Afrikoje, Australijoje bei Europoje. Tolimuosiuose Rytuose, kur gervė simbolizuoja ilgaamžiškumą ir laimę, jos yra dažnas meno dirbinių motyvas. Galbūt dėl to, kad šie paukščiai lieka su tuo pačiu partneriu visą gyvenimą, jie taip pat yra santuokinės laimės simbolis, jų atvaizdais dažnai puošiamas nuotakų kimono. Dėl grožio ir retumo japonines gerves korėjiečiai vadina „gamtos paminklu“. Japonai pavaizdavę šokančias gerves ant 1000 jenų banknoto. Labai seniai, gal net prieš 2500 metų, kinai sukūrė „baltųjų gervių šokį“. Šie paukščiai tokie mieli žmonėms tikriausiai dėl jų unikalaus potraukio šokti.

Gervių šokis

Šoka visų 15 rūšių gervės. Tai daryti mėgina netgi dviejų dienų nesulaukę jaunikliai. „Kai kurie kiti paukščiai irgi šoka, — sakoma knygoje Handbook of the Birds of the World, — tačiau ne tiek daug ir... ne taip patraukia akį.“ Gervių šokiai gana įvairūs ir visuomet įspūdingi, turint omenyje tų paukščių dydį, jų grakščią laikyseną ir teatrališkus šuolius į orą išskėstais sparnais. Minėtoje knygoje dar priduriama, kad pasirodymas paprastai susideda iš „ilgų ir nesistemingai pasikartojančių darnių nusilenkimų, šuolių, bėgiojimo ir trumpų skrydžių“. Ir vos keletas gervių pradeda ritmiškai judėti, paprastai tuoj paseka visas būrys — visai kaip žmonės. Sykį Afrikoje buvo pastebėta vienu metu šokant 60 porų pilkųjų karūnuotųjų gervių.

Kodėl gervės šoka? Ar tai mankšta, bendravimo būdas, meilikavimas, perspėjimas, o gal tiesiog džiaugsmo išraiška? Gali būti bet kuri iš šių priežasčių, o gal net visos. Aišku, gervės mėgsta šokti poromis. Be šokių neapsieinama per tuoktuves. Tačiau šoka net jaunikliai — dažnai net mieliau už suaugusias. „Šiaip ar taip, jas stebėti vienas malonumas“, — galiausiai sakoma knygoje Handbook of the Birds of the World.

Gervių klajonės

Gerves paprastai pirmiau išgirsi nei pamatysi. Skardus kaip trimito balsas girdimas iš kažin kur. Tikriausiai klykavimas padeda būryje palaikyti ryšį per ilgas migracijos keliones. Daugumos rūšių gervės rudenį palieka perėjimo vietas šiaurinėje žemės rutulio dalyje — Kanadą, Skandinavijos šalis, Sibirą. Jos patraukia toli į šiltus kraštus — Kiniją, Indiją, Jungtines Valstijas (Teksasą) ar Viduržemio šalis. Šios kelionės varginančios ir pavojingos. Pastebėta, jog kai kurios į Indiją migruojančios pilkosios gervės kerta Himalajų kalnus beveik 10 kilometrų aukštyje. Jos išsidėsto įprasta „V“ raidės forma ir pasinaudoja kylančiomis šilto oro srovėmis — sklendžia jų nešamos. Tačiau skrisdamos virš jūrų gali pasikliauti vien savo sparnais. *

Ispanų ornitologas Chuanas Karlosas Alonsas beveik 20 metų tyrinėjo 70000 Ispanijoje žiemojančių pilkųjų gervių migraciją. „Vieni paukščiai žieduojami, kitiems pritvirtinami mažyčiai radijo siųstuvai, kad galėtume sekti jų kelius, — pasakoja jis. — Kai žiemą Ispanijoje aptinku paukštį, savo paties žieduotą, kada šis dar buvo jauniklis šiaurinėje Vokietijoje, patiriu neapsakomą džiaugsmą. Gervės migruoja ten pat jau daugelį amžių. Štai Suomijoje žieduota gervė žiemojo Etiopijoje, o kai kurios iš Sibiro nuskrenda į Meksiką.“

Išgyventi padeda žmogus

Šiuo metu devynioms iš 15 gervių rūšių gresia išnykimas. Didžiausiame pavojuje atsidūrė Šiaurės Amerikoje gyvenančios amerikinės gervės, kurių 1938-aisiais buvo likę vos 14. Tačiau pradėjus veisti jas nelaisvėje ir ėmus saugoti svarbiausias jų gyvenamąsias vietas, šių paukščių pamažu pagausėjo iki daugiau nei 300. Gamtininkai užaugintus jauniklius perkelia į rezervatus. Neseniai imta sėkmingai naudotis mažyčiu lėktuvėliu mokant amerikines gerves migruoti. Rusijos mokslininkai panašiai stengiasi apsaugoti nykstančias baltąsias gerves.

Vienas labai jaudinantis atsitikimas įvyko Japonijoje. Nedidelis būrys japoninių gervių pasilikdavo žiemoti Hokaido saloje, nes sugebėdavo prasimaitinti upeliuose netoli karštųjų versmių. Bet atšiaurią 1952-ųjų žiemą vanduo užšalo, tad 30 paukščių buvo pasmerkti žūti. Laimei, pagelbėjo vietiniai moksleiviai — ant ledo vis pribarstydavo grūdų ir taip gervės išliko. Nuo tada globojamos kasmet. Dabar jų padaugėję beveik iki 900 ir tai sudaro maždaug trečdalį šių gervių populiacijos.

Neaiški ateitis

Kaip ir daugybė kitų gyvūnų, gervės nukentėjo nuo pelkių sausinimo ir pievų nykimo. Jos buvo priverstos išmokti gyventi žmonių kaimynystėje. Paprastai gervės laikosi atstu per keletą kilometrų, tačiau niekieno netrikdomos gali prie žmonių priprasti. Štai Indijoje gervės antigonės — aukščiausios iš visų skraidančių paukščių — prisitaikė perėti kaimų kūdrose. Kitų rūšių gervės migruodamos ar nuskridusios į žiemojimo vietas įprato maitintis ūkininkų laukuose.

Viliamasi, kad bendromis daugelio šalių gamtosaugininkų pastangomis pavyks išsaugoti šiuos grakščius paukščius. Kaip būtų liūdna, jei ateities kartos nebegalėtų džiaugtis nuostabiu gervių šokiu, jei nebeišgirstų jų klyksmo, tolstančio pietų link rudeniniu dangumi!

[Išnaša]

^ pstr. 11 Tūkstančiai pilkųjų gervių pavasarį ir rudenį migruoja pro Izraelį, o dalis ten pasilieka žiemoti. Vėlyvą popietę Jordano aukštupyje galima grožėtis debesimis tų paukščių, sklandančių sniegu apkloto Hermono kalno fone. Šis trumpalaikis reginys palieka neužmirštamą įspūdį.

[Iliustracija 15 puslapyje]

Japoninės gervės (Azija)

[Iliustracija 16 puslapyje]

Korėjietiško porceliano fragmentas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Juodai baltos gervės su kuodeliais paausiuose

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Skrendančios pilkosios gervės

[Iliustracija 17 puslapyje]

Karūnuotosios gervės