Visa, kas gyva, bendrauja

TĖVAI nekantraudami laukė, kada jų mažylė Julija ištars pirmuosius žodžius. „Iš kūdikio lūpų išgirsti ‘mama’ ir ‘tėte’ neapsakomas džiaugsmas, — prisimena mergaitės motina. — Kai Julytė mane pirmąkart pavadino mama, pasijutau, lyg apsikabinusi mažom rankytėm tartų: ‘Esi mano mamytė. Aš tave myliu ir noriu su tavim šnekėti.’ Tų akimirkų niekad nepamiršiu.“ Taip, bendravimas iš tiesų brangi dovana!

Suprantama, bendrauti geba ne vien žmonės. Gyvūnai, nors labiau vadovaujasi instinktais, irgi savaip bendrauja. Štai kad ir ledinuotosios Antarktidos imperatoriškieji pingvinai. Kasmet prieš žiemą jie rengia tuoktuves — ūkauja vienas kitam. Bet tai ne pramoga. Nuo šio ritualo priklausys jauniklio gyvybė. Kaip?

Padėjusi kiaušinį patelė atiduoda jį partneriui, kad šildytų uždengęs papilvės odos raukšle, o pati išplaukia į jūrą ieškotis maisto. Sugrįžta maždaug po 65 dienų. Iki kolonijos kartais net 150 kilometrų tenka krypuoti ir šliuožti pilvu per ledą. Tikras stebuklas, kad nepasiklysta. O kaip tarp tūkstančių ūkaujančių pingvinų randa savo porą ir neseniai išsikalusį jauniklį? Du mėnesius nesimatę jie atpažįsta vienas kitą, nes per tuoktuves labai gerai įsiminė balsą!

Gyvūnai bendrauja ne tik visokiais garsais, bet ir gestais, signalus perduoda ryškiomis spalvomis, šviesos žybsniais, ypatingais kvapais. Pasirodo, net augalai dalijasi informacija vienas su kitu ir su kai kuriais gyvūnais. Apie tai dar pakalbėsim plačiau. Iš tikrųjų žemėje visa, kas gyva, yra tarpusavyje susiję ir susipynę į vieną gyvybės tinklą. Gyventi — reiškia bendrauti.

Ar nenorėtumėte daugiau sužinoti apie nepaprastą bendravimo būdų įvairovę ir dar labiau įvertinti savo paties gebėjimą bendrauti, o gal net kai ko pasimokyti? Siūlome paskaityti tolesnius straipsnius.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Kaip imperatoriškojo pingvino patelė randa savo porą?