Ūkininkai patiria krizę

RIČARDAS aria tą patį lauką, kurį maždaug prieš 100 metų dirbo jo prosenelis. Tačiau 2001-aisiais atsitiko taip, kad šis Kanados ūkininkas pirmas iš keturių savo giminės kartų nenuėmė jokio derliaus, — pasėlius nuniokojo sausra. Padėtį dar apsunkino žemos javų kainos ankstesniais metais ir didėjanti savikaina. Ričardas bėdojo: „Praraja vis gilėja, o išeities jokios.“

Jungtinių Valstijų regione, kur auginama daugiausia javų, Laris turėjo ūkį, jo giminei priklausiusį 115 metų. „Jaučiau pareigą jį išlaikyti ir padaryti pelningą..., bet nepajėgiau“, — sako žemdirbys. Juodu su žmona ūkį prarado.

Sunkumų patiria ne tik Laris ir Ričardas. Britanijoje didžiulę finansinę bei emocinę žalą padarė galvijų snukio ir nagų ligos protrūkis gyvulininkystės ūkiuose. Viename naujienų pranešime sakoma: „Britų ūkių — netgi tų, kurių nepasiekė liga, — kasdienybė yra nuolatinis nerimas, vienuma ir žūtbūtinės pastangos apsieiti be kreditorių.“ Kai kuriose besivystančiose šalyse ūkininkų triūsą žlugdo karas, sausra, spartus gyventojų augimas bei daugybė kitų veiksnių. Valdžia priversta importuoti maisto produktus, kurių daugelis šeimų neįperka.

Ūkius užgriuvusių bėdų poveikis juntamas labai plačiai. Vis dėlto tik nedaugelis miestiečių  atkreipia dėmesį į žemės ūkyje patiriamus sunkumus. Beveik prieš 50 metų JAV prezidentas Dvaitas D. Eizenhaueris taikliai pareiškė: „Jei tavo plūgas — pieštukas ir tu sėdi už tūkstančio mylių nuo javų lauko, ūkininkauti atrodo labai lengva.“ Šiandieną ūkininkai irgi jaučia, kad apskritai menkai teišmanoma apie žemės ūkį ir ūkininkų vaidmuo deramai neįvertinamas. „Žmonėms visai nesvarbu, iš kur tas maistas, — kremtasi vienas Kanados ūkininkas. — O juk kol supakuotas produktas patenka į parduotuvės lentyną, prie jo būna pasidarbavę daugybė rankų.“

Kadangi nuo žemės ūkio esame priklausomi visi, čia patiriamų sunkumų ignoruoti nevalia. Sociologai Donas A. Dilmanas ir Darilas Dž. Hobsas perspėja: „Mūsų visuomenėje, kur labai priklausome vienas nuo kito, kaimo problemos tuoj pat virsta miesto problemomis ir atvirkščiai. Nei miestas, nei kaimas ilgai negali vienas klestėti, jei kitas vargsta.“ Be to, pasaulyje, kuris dabar yra kaip didelis kaimas, vienos šalies ekonominis nuosmukis gali smarkiai apsunkinti derliaus realizavimą bei padidinti produkcijos kainas kitose šalyse.

Todėl nenuostabu, kad Niujorke įsikūręs ūkininkų medicinos centras konstatavo: „Jungtinėse Valstijose ūkininkavimas yra viena iš 10 profesijų, labiausiai sukeliančių stresą.“ Tad kokios ūkininkavimo krizės priežastys? Kaip ūkininkams įveikti sunkumus? Ar yra pagrindo tikėtis, kad iš visų bėdų galiausiai bus išbrista?

[Anotacija 4 puslapyje]

„Jei tavo plūgas — pieštukas ir tu sėdi už tūkstančio mylių nuo javų lauko, ūkininkauti atrodo labai lengva“