Kokios krizės priežastys?

„Pagalbos telefono ūkininkams personalas apmokytas padėti jums įveikti įtampą, kurią patiriate savo darbe. Kaip ir jūs, esame arba anksčiau buvome ūkininkai, todėl suprantame, kokios bėdos kamuoja šeimas, gyvenančias kaime. Sujungsime jus su žmonėmis, kurie gali pagelbėti... Visi pokalbiai konfidencialūs“ (ištrauka iš Kanados vyriausybinio tinklalapio).

MEDIKAI pripažįsta, jog ūkininką įtampa lydi visą gyvenimą. Todėl ūkininkų bendrijoms į pagalbą ateina psichologai, specialiai užsiimantys su ūkininkavimo sunkumų patiriančiais žmonėmis. Jie organizuoja paramos grupes ir steigia pagalbos telefonus.

Ūkininko žmona Džein ketvirtadienio vakarais lanko užsiėmimus, kur teikiamos psichologinės konsultacijos. „Čia atėjau, nes mano vyras nusižudė, — aiškina Džein. — Jis troško visą gyvenimą darbuotis šeimos ūkyje. Manau, jog negalėdamas to daryti jis nenorėjo veikti nieko kita.“

Daug kas pastebi, jog nepaprastai padaugėjo ūkininkų, ieškančių išeičių iš įtemptos padėties. Tad  kokios daugelio jų patiriamos krizės priežastys?

Stichinės nelaimės ir ligos

Pradžioje cituotame vyriausybiniame tinklalapyje sakoma: „Pats ūkio darbų pobūdis reiškia, kad kasdieniame gyvenime daug kas — orai, rinkos kainos, palūkanų norma, įrengimų gedimas — nuo jūsų nepriklauso. Net pasirinkimas iš dviejų galimybių, tai yra kokius javus auginti arba kaip mokėti skolą kreditoriui — grynais ar atsiskaityti žeme — sukelia įtampą, nes ir vienu, ir kitu atveju viskas gali pakrypti tiek į gera, tiek į bloga.“ Kai prie šių veiksnių prisideda didžiulės sausros grėsmė, užpuola liga ar prarandi ūkį, įtampa darosi nepakeliama.

Pavyzdžiui, sausra gali kirsti lyg dviašmenis kalavijas. Ūkininkas Hovardas Polsenas pasakojo, jog 2001-ųjų sausra, viena didžiausių Kanados istorijoje, pridarė žalos ne tik jo javams, bet ir gyvuliams. Kai nėra nei ganiavos, nei derliaus, pašarą gyvuliams tenka pirkti. „Jau išleidau 10000 dolerių, o dabar šeriu gyvulius tuo, kas paruošta žiemai, — sako jis. — Kai taip atsitinka, gyvulių auginimas neduoda jokio pelno.“ Kitur daugybę ūkių nusiaubė potvynis — ten sunaikintas visas derlius.

Britanijoje 2001-aisiais snukio ir nagų liga buvo paskutinis smūgis po visų nesėkmių, kurias ūkininkai patyrė; prieš tai nuostolių pridarė galvijų kempinligė bei kiaulių maras. Šios ligos ir baimė, kilusi visuomenėje, padarė ne tik ekonominę žalą. Naujienų agentūra France-Presse pranešė: „Tvirti kaimiečiai — ne iš tų, kurie greit puola į ašaras, — raudojo matydami, kaip valdžios pasiųsti veterinarai verčia į krūvą ir degina jų bandų gyvulius — viso gyvenimo triūsą.“ Po snukio ir nagų ligos protrūkio policija net ėmėsi konfiskuoti šratinius šautuvus iš kai kurių ūkininkų, nes buvo baiminamasi savižudybių. Konsultacines tarnybas užplūdo sutrikusių ūkininkų skambučiai.

Ekonominis nestabilumas

Dramatiškai keičiasi ir ekonominė padėtis. „Nuo 1940-ųjų iki devintojo dešimtmečio vidurio, — rašoma knygos Broken Heartland galiniame viršelyje, — Amerikos centrinėje dalyje ūkininkavimo išlaidos patrigubėjo, įrengimai pabrango keturis kartus, palūkanų norma išaugo dešimteriopai, pajamos sumažėjo 10 procentų, ūkininkų beliko trečdalis, beveik visos kaimo bendruomenės neteko dalies gyventojų, susiaurėjo verslas, neliko ekonominio stabilumo.“

Kodėl augant išlaidoms pajamos nedidėjo? Pasaulio bendruomenėje ūkininkai priklausomi nuo tarptautinių rinkų. Jie konkuruoja su kitais maisto gamintojais, gyvenančiais už tūkstančių kilometrų. Tiesa, tarptautinė prekyba taip pat atveria naujų rinkų žemės ūkio produkcijai, bet pasaulinė rinka itin nestabili. Pavyzdžiui, 1998-aisiais Kanadoje ne vienas grūdų bei kiaulių augintojas bankrutavo dėl to, kad Azijoje jų klientai patyrė ekonomikos nuosmukį.

Kaimas nyksta

Žemės ūkio klausimų specialistas Ajovos universiteto profesorius Maikas Džekobsenas tvirtina, jog ūkininkavimo krizė yra ir kaimo bendruomenės krizė. Jis sako: „Čia švaru, vaikams geriau nė būti negali — tik tuokis ir juos augink. Mokyklos gan geros. Saugu. Juk žmonės taip įsivaizduoja kaimą?  Tačiau tokių gyvenviečių ekonominė padėtis labai priklauso nuo to, kiek smulkių ūkių jas sudaro.“ Apie krizę aiškiai byloja uždarytos ligoninės, mokyklos, restoranai, parduotuvės ir bažnyčios. Tai, kas žemdirbių gyvenime žavi labiausiai, — glaudi bendruomenė — nyksta.

Todėl nenuostabu, kad, pasak žurnalo Newsweek, beveik 16 procentų kaimuose gyvenančių amerikiečių yra žemiau skurdo ribos. Pranešime „Žemės ūkio krizė Australijoje“ Džefris Lorensas tvirtina, jog šalyje „nedarbo, nevisiško užimtumo bei skurdo rodikliai kaimuose daug aukštesni nei miestuose“. Dėl ekonomikos nestabilumo daugybė šeimų — ypač jaunesnių žmonių — priversti keltis į miestą. Šila, kartu su šeima dirbanti ūkyje, sako: „Ar daug trūksta — greit nebeliks nė vieno, norinčio dirbti žemę.“

Jaunesnei kartai traukiantis į didmiesčius daugelyje miestelių gyventojų amžiaus vidurkis pastebimai padidėjo. Šios bendrijos prarado ne tik jaunystės veržlumą, bet ir galimybę padėti senimui — dažniausiai tuomet, kai tokios pagalbos labiausiai reikia. Suprantama, šie spartūs pokyčiai daugelį vyresnio amžiaus žmonių baugina ir trikdo.

Taigi žemės ūkio krizė yra didžiulė problema, jos padariniai pasireiškia labai plačiai. Krizė veikia kiekvieną iš mūsų. Tačiau, kaip matysime kitame straipsnyje, yra pagrindo tikėti, kad ji pasibaigs.

[Anotacija 6 puslapyje]

Pasaulio bendruomenėje ūkininkai priklausomi nuo tarptautinių rinkų

[Anotacija 6 puslapyje]

„Ar daug trūksta — greit nebeliks nė vieno, norinčio dirbti žemę“

 [Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS

Ekologiškas maistas vis labiau pripažįstamas. Kanadoje jo mažmeninės prekybos rinka kasmet padidėja maždaug 15 procentų.

O koks gi tas ekologiškas maistas? Albertos provincijos žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros departamento pranešime duodamas apibrėžimas: „Maistas, išaugintas tokiu metodu, kai nenaudojama sintetinių cheminių medžiagų, kartu gerinama dirva, palaikoma rūšių įvairovė, gyvuliai saugomi nuo streso, nekenkiama aplinkai.“

Pasak ekologišką maistą auginančių ūkininkų, tai daroma visiškai kitaip nei didžiuliuose komerciniuose ūkiuose. „Stambūs ūkiai dažniausiai augina daug vienarūšių javų, kurių geri derliai gaunami dėl intensyvios mechanizacijos ir gausiai naudojamų dirbtinių pesticidų bei trąšų, — rašo Katrin Vansitart žurnale Canadian Geographic. — Bėda ne vien ta, kad maiste kaupiasi chemikalų nuosėdos, bet ir kad krinta jo vertė, nes toli eksportuojamą derlių, savaime aišku, nuima dar nesubrendusį. Kad kelionėje nesugestų, galbūt apdoroja dujomis, vašku arba švitina.“

Kas ekologišką maistą perka? Pranešime iš Albertos sakoma, jog pirkėjai patys įvairiausi: „sveikuoliai paaugliai, rūpestingos mamos, senstanti pokario karta... Ne vien stereotipiški septintojo dešimtmečio ‘gėlių vaikai’“.

Tačiau kad ekologiškas maistas vertingesnis, įsitikinę ne visi. Žurnale Canadian Geographic rašoma: „Dažniausiai, nesant tvirtų mokslinių ekologiškai išauginto maisto pranašumo įrodymų, jo aukštesnė kaina verčia skeptikus abejoti produkto verte. Kitiems dviejų kategorijų maisto sistema kelia nerimą, nes neturtingieji negali pasirinkti.“ Ekologiško maisto šalininkai atsako, kad mitybos, rinkodaros bei produktų gabenimo pokyčiai šį maistą gali padaryti prieinamą kiekvienam, nepaisant ekonominės padėties. Kadangi nuomonių bei mokslinių duomenų esama įvairių, debatai apie ekologišką maistą, regis, greit nesiliaus.

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

PESTICIDAI — ŪKININKŲ DILEMA

Kenkėjai bei augalų ligos kai kuriose pasaulio šalyse sugadina net iki 75 procentų galimo derliaus. Išeitis akivaizdi — javų reikia auginti daugiau. Laikraštyje Globe and Mail rašoma: „Kanados ūkininkai stengiasi užimti palankesnę padėtį konkurencinėje kovoje. Kad būtų daugiau ką parduoti, jie taiko gamybos metodus, užtikrinančius didesnius derlius.“ Tačiau Terencas Makrėjus iš Kanados aplinkosaugos biuro perspėja: „Daugelis šių permainų daro žemės ūkį vis kenksmingesnį aplinkai.“

O ką galima pasakyti apie pesticidų naudojimą? Tai irgi — dilema ūkininkams, nes apie jų veiksmingumą ir pavojų sveikatai tebediskutuojama. Viename Pasaulinės sveikatos organizacijos pranešime pripažįstama, jog apie daugelio pesticidų nuodingumą ir keliamus pavojus dar ne viskas žinoma. Potencialūs pavojai gali padidėti pesticidams perėjus per mitybos grandinę. Gyvuliai ėda pesticidais apipurkštus augalus, — žmonės valgo gyvulių mėsą.

[Šaltinio nuoroda]

USDA Photo by Doug Wilson