Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Devyndarbiai rizikuoja

Mėgindamas vienu metu daryti daug darbų, „dirbsi lėčiau, klysi dažniau, — rašoma laikraštyje The Wall Street Journal. — Tuo pat metu arba greitai vieną po kito dirbdamas du ar tris darbus, užtruksi ilgiau, nei darydamas juos pavieniui. Be to, kaskart labiau seks protinis pajėgumas“. Devyndarbiui susirūpinti vertėtų, jei sušlubuoja trumpoji atmintis (pamiršta, ką neseniai padaręs ar pasakęs), nelengva išlaikyti dėmesį, susikaupti, atsiranda įtampos požymių (pavyzdžiui, dusulys) ir sunku bendrauti su kitais. Labiausiai nukenčia darbų kokybė, ypač kai juos atlieka ta pati smegenų dalis, tarkim, kalbant telefonu ir stengiantis suprasti, ką iš kito kambario šaukia vaikas. Itin pavojinga kelis darbus daryti vairuojant. Jei valgai ar geri, bandai ką nors paimti, karštai diskutuoji telefonu arba su keleiviu, dažaisi, stengiesi sureguliuoti radiją arba kokį kitą įtaisą, gali trumpam prarasti budrumą ir padaryti avariją.

Nepurtykite kūdikio!

Smarkiai purtant kūdikį, galva taip staigiai kresteli, jog „gali prasidėti vidinis kraujavimas ir padidėti kraujospūdis, plėšiantis smegenis“, — pranešama laikraštyje Toronto Star. Kūdikio raumenys nėra visiškai išsivystę, o smegenų audiniai nepaprastai gležni, todėl, „vos keliskart jį pakračius, žalos pridaroma visam gyvenimui. Gali pabrinkti smegenys arba dėl jų pažeidimo ištikti paralyžius, vaikas gali augti protiškai ir fiziškai atsilikęs, apakti, apkursti. Kartais net miršta“. Gydytojas pediatras Džeimsas Kingas iš rytų Ontarijo vaikų ligoninės tyrė, kaip kūdikius veikia purtymas. Pasak jo, visuomenę būtina šviesti, nes dažnai žala pasimato vėliau, o kūdikiui diagnozuojamas gripas arba virusinė liga. „Visiems reikia garsiai ir aiškiai paskelbti: nepurtykite kūdikio, — sako dr. Kingas. — Pirmagimio susilaukę tėvai privalo tai žinoti.“

Religija nedomina

„Atrodo, kad atsakymų, kaip išgyventi šiomis slogiomis dienomis, [japonai] ieško ne religijoje“, — rašoma laikraštyje IHT Asahi Shimbun. Į klausimą „Ar esate tikintis, ar domitės religija arba kokiu nors tikėjimu?“ teigiamai atsakė tik 13 procentų vyrų ir moterų. Devyni procentai vyrų ir 10 procentų moterų prisipažino, jog religija domisi „šiek tiek“. „Ypač menkai tuo domisi moterys, įkopusios į trečią dešimtį, — vos 6 procentai“, — priduria laikraštis. Kasmetinis tyrimas parodė, kad religijai arba kokiam nors tikėjimui visiškai abejingi 77 procentai japonų ir 76 procentai japonių. Palyginus 1978-aisiais atliktos panašios apklausos duomenis paaiškėjo, jog tikinčiųjų sumažėjo kone perpus. Apskritai religija kiek domisi vyresnio amžiaus žmonės — daugiausia perkopę 60.

Depresija veikia kitas ligas

„Pasaulinė sveikatos organizacija spėja, kad visame pasaulyje iki 2020-ųjų depresija taps pagrindine žmonių nedarbingumo priežastimi po širdies ligų“, — teigiama žurnale U.S.News & World Report. Vis labiau linkstama manyti, kad visuotinai paplitusi depresija nėra „vien psichikos liga“. Pasak Filipo Goldo, JAV nacionalinio psichiatrijos instituto Neurologijos ir endokrinologijos klinikos vadovo, „depresija — tikrai vienintelė organizmo negalia, veikianti ir pasunkinanti beveik visas kitas ligas“. Ji net gali sukelti širdies ligą bei diabetą. Pavyzdžiui, tyrimas rodo, kad depresijos kamuojamų žmonių „širdis ne tokia elastinga ir sunkiau reaguoja į pasikeitusius organizmo kraujo bei deguonies poreikius“, — rašoma straipsnyje. Be to, tokių žmonių „smegenys duoda signalus, kad joms reikia daugiau energijos, o tai skatina kortizono gamybą. Deja, pastarasis didina cukraus kiekį kraujyje“. Depresija taip pat susijusi su osteoporoze bei vėžiu. Dabar tyrimais mėginama išsiaiškinti, ar įmanoma kaip nors paveikti šių ligų eigą gydant depresiją.

Santuoka ir širdis

„Tyrimas parodė, kad pagal tai, kokia asmens santuoka, galima spėti, kaip jam seksis atsigauti po širdies operacijos“, — praneša Londono laikraštis The Daily Telegraph. Pasak Pensilvanijos universiteto profesoriaus dr. Džeimso Koino, laiminga santuoka skatina ligonį sveikti, bet „nelaimingai susituokusiems blogiau nei viengungiams“. Dr. Koinas su pagalbininkais įrašė į vaizdajuostę porų ginčus namuose ir taip nustatė, jog širdininkams, besipykstantiems su sutuoktiniu, tikimybė mirti per ketverius metus po operacijos beveik dvigubai didesnė nei tiems, kurių tarpusavio santykiai geri. Čikagos universiteto sociologijos profesorės dr. Lindos Veit išvada tokia: laiminga santuoka „prilygsta sveikai mitybai, mankštai bei nerūkymui“.

„Smuiko medžiai“ pavojuje

„Norint padaryti kokybišką smuiko stryką, reikia specialios medienos. Deja, jos mažėja“, — apgailestaujama Vokietijos moksliniame žurnale natur & kosmos. Tokią medieną teikia Caesalpinia echinata (dygliuotoji cezalpinija). Ji auga Brazilijos pakrantės miškuose. Tačiau pastarieji sparčiai kertami žemdirbystei. Dabar cezalpinija užima tik 4 procentus buvusios teritorijos ir yra įtraukta į nykstančių augalų rūšių sąrašą. Be to, strykui tinka tik 20 metų ar dar senesni medžiai, nes šie subrandina geltoną arba raudonai rudą šerdį. Straipsnyje cituojamas nagingas strykų meistras Tomas Gerbetas. Anot jo, kol kas neišrasta jokio gero pakaitalo, nes „sintetinės medžiagos nėra pakankamai kokybiškos“. Tad tiek strykų meistrai, tiek muzikantai ragina išsaugoti šiuos „smuiko medžius“.

Senoji liga neišnyko

„Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 2002-aisiais pasaulyje raupsais susirgo per 700000 žmonių“, — pranešama Ispanijos laikraštyje El País. Nuo Biblijos laikų tai baisi liga. Šiais laikais ją išgydyti įmanoma. Per pastaruosius 20 metų pasveiko apie 12 milijonų žmonių. Tačiau „pasakyti, jog raupsai — praeities dalykas, dar negalime“, — prisipažįsta tyrinėtoja Džaneta Farel. Sveikatos apsaugos specialistams nepavyko visiškai įveikti ligos, todėl ja vis dar susergama. Raupsai kamuoja daugiausia Brazilijos, Indijos, Madagaskaro, Mianmaro, Mozambiko ir Nepalo gyventojus. Turėdami omenyje naujausius žmogaus genomo tyrimus, mokslininkai viliasi rasti veiksmingą vakciną.

Kinijoje „sutrikusi lyčių pusiausvyra“

„Penktojo Kinijos gyventojų surašymo duomenimis, dabar berniukų gimsta dar daugiau nei mergaičių: santykis yra 116,9 ir 100, palyginus su 113,8 ir 100 1990-aisiais, — pranešama žurnale China Today. — Šie skaičiai gerokai lenkia tarptautinę normą 105 ir 100 bei rodo, kaip blogėja ir taip jau pavojingai sutrikusi lyčių pusiausvyra Kinijoje.“ Manoma, kad ateityje maždaug 50 milijonų santuokinį amžių pasiekusių kinų neras sutuoktinės. Straipsnyje toliau rašoma: „Sociologijos ir demografijos instituto Guangdongo provincijoje vadovas Dženg Dzidženas yra pasakęs, jog šis užsitęsęs nenormalus gimstamumo santykis turės neigiamą poveikį Kinijos gyventojų skaičiui, visuomenei bei moralei.“