Trinidado ir Tobago Asfalto ežeras

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO TRINIDADE

KAS bendra tarp Honkongo uosto tunelio, Austrijos Transalpinio plento ir Anglijos Jubiliejinio viaduko? Visi jie padengti ypatinga danga, turinčia Trinidado ir Tobago asfalto *.

Trinidade yra gamtinio asfalto šaltinis. 1814 metais vienas geografijos žodynas pavadino jį „nuostabiausiu fenomenu“. Tuo pats įsitikinsi, kai nukeliausime prie šio pietvakarinėje Trinidado pakrantėje esančio ežero.

 Vaikštome ežero paviršiumi

Atvykę į La Brea (ispaniškai „derva“) kaimelį, stebimės šaligatviais — atrodo, jie smenga į žemę. Net kai kurie namai keistai sukrypę, lyg sulinkę nuo savo svorio. Bet spėlioti, kas čia dedasi, nėra kada, nes išvystame kažką panašaus į apleistą mašinų stovėjimo aikštelę. Tai Asfalto ežeras. Pasak gido, jis užima maždaug 47 hektarus, o didžiausias gylis — 80 metrų. „Prieikime arčiau“, — pasiūlo gidas.

Nedrąsiai žengiame pirmuosius žingsnius ežero paviršiumi ir nustembame, jog šis gana tvirtas, nors ir nelygus. Ežeras lengvai išlaiko net sunkvežimį ir kitas sunkias mašinas! (Tiesa, palikta technika ilgainiui nugrimztų.) Bet eiti reikia atsargiai. Šioje sausumoje kai kur sublizga lipnaus bitumo lopinėliai — nemaloni staigmena nieko neįtariančiam lankytojui.

Retkarčiais nosį pasiekia aitrus kvapas. „Vandenilio sulfidas“, — išgirstame. Čia jo šiek tiek susidaro kaip ir metano, etano bei anglies dioksido. Gidas atlaužia asfalto gabalą — atrodo kaip šveicariškas sūris, visas skylėtas dėl dujų burbuliukų.

Asfalto ežeras — laukinės gyvūnijos namai. Keliuose ant paviršiaus susikaupusio vandens telkiniuose bei žolėmis apžėlusiuose ežero pakraščiuose veisiasi antis Oxyura dominica. Greičiausiai šiandien nepavyks pamatyti šio reto paukščio, nes išgirdęs ką artinantis paprastai jis sustingsta ar tyliai paneria. Kai einame pro aukštas žoles, iš jų purpteli kitas paukštukas, priklausantis žakanų šeimai (Jacana jacana). Jo blyškiai geltonos apatinės sparnų plunksnos aiškiai išsiskiria iš tamsaus apdaro. Šioje vietovėje dar veisiasi sultonvištė (Porphyrula martinica) bei kiti pelkiniai gyvūnai. Gyvena smulkios gėlavandenės žuvys, kartais galima išvysti kaimanų.

 Eksploatuojamas jau 400 metų

Rodydamas į krantą gidas aiškina, jog toje vietoje 1595-aisiais inkarą išmetė anglų keliautojas seras Volteris Rolis. Tuo metu ežeras, dabar telkšantis gilioje įduboje, buvo lyguma, iš kurios į pakrantę tekėjo asfalto upeliai. Rolis asfaltu užtaisė laivų skyles ir pareiškė, jog tai „puikiausias dalykas“, nes „nesilydo kepinant saulei, kaip Norvegijos sakai, todėl puikiai tinka į pietų kraštus plaukiantiems prekybiniams laivams“. *

1846 metais kanadietis daktaras Abrahamas Gesneris, pramintas Naftos pramonės tėvu, iš Trinidado asfalto išgavo naują degų skystį ir pavadino žibalu. Deja, dėl šiame asfalte esančios sieros žibalas skleidė nemalonų kvapą. Vėliau Gesneris aptiko kitą, galima sakyti, bekvapio asfalto šaltinį.

Kad Trinidado asfaltas tikrai vertingas, paaiškėjo pamačius, kaip puikiai jis tinka keliams dengti. 1876-aisiais inžinieriai pasiūlė juo padengti Pensilvanijos aveniu Vašingtone (Kolumbijos federacinė apygarda). Nors eismas čia intensyvus, kelio danga kuo puikiausiai išlaikė 11 metų. Taip Trinidado asfaltas įgijo vardą.

Pastaraisiais metais naftos bendrovės gamina pigesnį bitumą, kaip šalutinį naftos apdirbimo produktą. Vis dėlto inžinieriai ir toliau naudoja gamtinį Trinidado asfaltą greitkeliams, tiltams, oro bei jūros uostų takams dengti. Kodėl?

Ypatingas mišinys

Sumaišytas su kelio dangos medžiagomis, šis asfaltas kelio dangai suteikia stiprumo, ilgaamžiškumo, tvirtumo bei šiurkštumo, jau nekalbant apie neblizgų paviršių, pagerinantį matomumą naktį. Trinidado asfaltas sėkmingai naudojamas vietovėse, kur temperatūra vasarą aukštesnė nei 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą nukrinta žemiau minus 25. Oro uosto takai, nutiesti su šiuo asfaltu, lėčiau dyla, nors yra nuolat spaudžiami kylančių bei nusileidžiančių sunkių lėktuvų. Tokia danga atspari  ledą tirpdantiems skysčiams, ištekėjusiems degalams ar naftai. Daugelis tokių paviršių beveik netaisyti išlaikė daugiau kaip 20 metų.

Šios Trinidado asfalto ypatybės priklauso nuo unikalios sudėties. Asfalto bitumą sudaro 63—67 procentai maltenų ir 33—37 procentai asfaltenų. Maltenai — lipnių naftos cheminių medžiagų, suteikiančių bitumui rišamųjų savybių, grupė. Sakoma, kad šitame asfalte tos medžiagos „nepaprastai kibios ir rišlios, o ne aliejingos, kaip kai kurių dirbtinių bitumų“. Asfaltenai yra kita angliavandenilių grupė, paverčianti bitumą termoplastiku, kuris kaitinamas suminkštėja ir pasidaro tąsus, o ataušęs sukietėja. Dėl visų komponentų savybių bei proporcijų Trinidado asfaltas turi ypatybių, kokių neturi rafinavimo fabrikuose gaminamas asfaltas.

Asfalto gavyba ir apdirbimas

Pasigirsta ūžimas ir pasisukę išvystame, kaip ežeru rieda kasimo mašina. Tai didžiulis traktorius su stipriais metaliniais kapliais priekyje. Jais atskelia asfaltą nuo ežero paviršiaus. Gabalai sukraunami į trosais traukiamas drezinas ir gabenami į fabriką netoliese. Nuo XIX amžiaus pabaigos iškasta gerokai per devynis milijonus tonų asfalto! Paskaičiuota, jog kasant dabartiniais tempais likusių dešimties milijonų tonų turėtų užtekti dar 400 metų.

Iškasus kelias tonas skylė užsitraukia ir per kelias savaites nelieka nė ženklo. Atrodo, kad ežeras pats pasipildo atsargas. O iš tikrųjų „tvirtas“ asfaltas tėra tiršta masė, kuri paprasčiausiai suteka į susidariusią skylę. Taip visas ežeras nuolat, bet nepastebimai juda.

Ar prisimeni pradžioje minėtus sukrypusius namus? Tokie jie pasidarė iš dalies dėl to, kad iš ežero po žeme teka asfalto gyslos. Tad žmonės turi ypač rūpestingai rinktis vietą būstui.

„Eime į fabriką“, — pasiūlo gidas. Rafinavimas gana paprastas. Žaliavinis asfaltas suverčiamas į didžiulius kubilus (kiekviename iš jų telpa per 100 tonų). Čia, gyvatuku paleidus iki 165 laipsnių Celsijaus įkaitintus garus, asfaltas išlydomas. Taip išsiskiria dujos ir išgaruoja vanduo, sudarantis apie 30 procentų neapdoroto asfalto masės. Paskui jis perfiltruojamas: pašalinami medienos gabaliukai, augalų liekanos. Galiausiai karšta masė išliejama į medines, silikoniniu popieriumi išklotas statines. Pastarosios padarytos pačiame fabrike; kiekvienos talpa — 240 kilogramų. Visas rafinavimo procesas trunka maždaug 18 valandų.

„Išvalytas asfaltas vadinamas epuré“, — aiškina gidas. Jis gerai susimaišo su rafinavimo fabrike gaminamu bitumu ir kitomis medžiagomis, todėl kelio dangos mišiniai labai kokybiški. Pastaraisiais metais iš šio asfalto daromi įvairūs dažai, taip pat cementavimo, izoliavimo ir hermetinimo medžiagos. Taip jis pasiekė daugelį namų ir statinių visame pasaulyje.

Vienas rašytojas taikliai parašė: „Šis nuostabus Dievo kūrinys kelia ypatingą... susidomėjimą, žavi gamtos mylėtojus ir įkvepia jiems pagarbią baimę.“ Aplankyti Trinidado ir Tobago Asfalto ežerą išties verta!

[Išnašos]

Išgarinus perdirbtą arba neperdirbtą naftą lieka nuosėdos, susidedančios beveik vien iš bitumo. Šis naftos bitumas dar vadinamas asfaltu. Tačiau daug kur, kalbant apie asfaltą, omenyje turimas bitumo ir mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, smėlio ar žvyro, mišinys, dažnai naudojamas keliams dengti. Šiame straipsnyje papasakosime apie apdirbtą ir žaliavinį Trinidado asfaltą.

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Gamtinio asfalto ežeras

[Iliustracija 26 puslapyje]

Asfalto rafinavimo fabrikas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Taip ežere kasamas asfaltas