Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip nebūti tėvų šešėlyje?

Kaip nebūti tėvų šešėlyje?

Jaunimas klausia:

Kaip nebūti tėvų šešėlyje?

„Mano tėtis — susirinkime gerai visiems pažįstamas vyresnysis. Aš jį gerbiu, bet kartais būna skaudu, kad esu vadinamas Bilo sūnumi“ (Laris). *

„Mano tėtis žinomas vyresnysis, todėl visi daug tikisi iš manęs. Buvo nepaprastai sunku išlikti savimi“ (Aleksandras).

SUPRANTAMA, kad augdamas trokšti šiek tiek nepriklausomybės — galimybės pelnyti sau vardą, arba reputaciją. Kai gimei, tėvai tau davė jiems patikusį vardą. Dabar bręsdamas nori pats pelnyti sau „vardą“.

Karalius Saliamonas rašė: „Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus; malonė vertesnė už sidabrą ar auksą.“ (Patarlių 22:1) Nors esi jaunas, tikriausiai jau stengiesi, kad apie tave susidarytų tam tikrą nuomonę.

Gyvenimas tėvų šešėlyje

Kai kurie jaunuoliai, lygiai kaip Laris su Aleksandru, mano, jog tėvų vardas arba laimėjimai kliudo jiems būti savimi. Galbūt jų tėvai žinomi visuomenėje dėl užimamų pareigų ar išsilavinimo. O gal juos gerai pažįsta krikščionių susirinkime. Jei taip yra su tavo tėvais, turbūt kartais jautiesi esąs dėmesio centre, nuolatos tyrinėjamas. Gal net piktiniesi, jog dėl tėvų privalai vienaip ar kitaip elgtis.

Štai Ivano tėvas yra vieno Jehovos liudytojų susirinkimo vyresnysis. Vaikinas prisipažįsta: „Kadangi tėtį visi puikiai pažįsta ir gerbia, visuomet maniau turįs gerai elgtis mokykloje bei namie. Žinojau, kad kiti tėvai kelia mane pavyzdžiu savo vaikams. Aišku, tai glostė savimeilę, bet drauge jutau nuolatinę įtampą, kad tik nepasielgčiau kaip nors netinkamai. Todėl kartais pristigdavau kuklumo, nepripažindavau savo ydų.“ Aleksandras sako: „Visų akys buvo nukreiptos į mane ir jeigu suklysdavau, tai nelikdavo nepastebėta.“

Įžangoje pacituotas Laris dėmesio išvengti bandydavo nesakydamas pavardės. Jis prisimena: „Vakarėliuose nepažįstamiems prisistatydavau: ‘Sveiki, aš — Laris’ ir viskas — pavardės neminėdavau. Kartais, jei įmanoma, net blankus pasirašydavau vardu. Bijojau, kad žmonės mane vertins kitaip, jei žinos, kas mano tėvas. Nenorėjau išsiskirti iš bendraamžių.“

Jeigu tavo tėtis vyresnysis arba tarnybinis padėjėjas, normalu, kad kiti iš tavęs daug laukia. Juk tokias pareigas turintis vyras privalo ‘gerai tvarkyti savo vaikus ir namus’. (1 Timotiejui 3:5, 12) Tad nesistebėk, kad žmonės tikisi, jog būsi pavyzdingas. Ar tai blogai? Visai ne. Prisimink jaunąjį krikščionį Timotiejų: jį, galbūt dar paauglį, Paulius pakvietė keliauti drauge ir dalyvauti svarbioje tarnyboje. (1 Tesalonikiečiams 3:1-3) Vadinasi, turi stengtis būti pavyzdžiu, nesvarbu, ar tėtis vyresnysis, ar ne.

Maištauti neišmintinga

Kai kurie jaunuoliai tėvų šešėlyje nelikti stengiasi maištaudami. Ivanas pasakoja: „Kartais erzindavo tai, jog turiu būti pavyzdingas. Tuomet maištaudavau — augindavausi plaukus ir laukdavau, kol kas nors papriekaištaus.“

Panašiai elgėsi vienas karaliaus Dovydo sūnus — Abšalomas. Jo tėvas buvo atsidavęs Jehovai ir mylimas daugelio izraelitų. Iš Abšalomo, kaip Dovydo sūnaus, buvo laukiama to paties. Bet užuot pateisinęs protingus lūkesčius, Abšalomas nusprendė pelnyti vardą sukildamas prieš tėvą. Kadangi Dovydas buvo pateptas Jehovos atstovas, Abšalomas iš tikrųjų maištavo prieš Jehovą. Jo elgesys užtraukė gėdą šeimai bei pražudė patį. (2 Samuelio 15:1-15; 16:20-22; 18:9-15)

Maištaudamas ir tu pateksi į bėdą. Apmąstyk Biblijos pasakojimą apie Nehemiją. Kai kurie jo priešai mėgino apgaule priversti jį bedieviškai pasielgti. Kodėl? „Tada... jie būtų galėję mane apšmeižti“, — sakė Nehemijas. (Nehemijo 6:13) Maištaudamas pelnysi prastą reputaciją — to žmonės greitai nepamirš.

Be to, turėk omeny, jog maištingas elgesys veikia kitus. Aišku, nuliūdinsi tėvus. (Patarlių 10:1) Taip pat padarysi blogą įtaką kitiems jaunuoliams. Ivanas prisipažįsta: „Mano elgesys paveikė brolį. Jis kurį laiką visiškai nelankė krikščionių sueigų, išbandė viską, kas nesiderina su Biblijos normomis. Laimei, atsitokėjo ir dabar laimingas vėl tarnauja Jehovai.“

Geresnis kelias

Abšalomo netikras brolis Saliamonas elgėsi kitaip. Jis nuolankiai mokėsi iš savo tėvo Dovydo. (1 Karalių 2:1-4) Užuot aukštinęsis, Saliamonas stengėsi pelnyti gerą vardą Dievo akyse. Kol tokios nuostatos laikėsi, žmonės jį gerbė ir laikė vienu didžiausiu Izraelio karalių. (1 Karalių 3:4-14)

Geras Saliamono pavyzdys atskleidžia du svarbius dalykus. Pirma, kaip asmenybė augsi ne atsiribodamas nuo šeimos, o perimdamas jos vertybes. Žurnale Adolescence rašoma: „Paaugliai jokiu būdu neturi atsiskirti nuo tėvų, kad pasijustų esą asmenybės.“ Ugdytis asmenybę „su tėvų parama bus ne sunkiau, o lengviau“, — tęsiama žurnale.

Įdomu, kad Saliamonas pats skatino: „Klausyk tėvo, iš kurio gimei, ir neniekink motinos, kai ji pasens.“ (Patarlių 23:22) Akivaizdu, šie Saliamono žodžiai skirti ne vaikams, nes kai tėvai „pasens“, šie greičiausiai bus suaugę. Tad kokia patarlės esmė? Net suaugus ir sukūrus šeimą, tėvų išmintis vis tiek naudinga. Ivanas pats tai pajuto. Jis sako: „Bręsdamas iš tėvų stengiuosi semtis stiprybės ir vengti jų klaidų.“

Antra, Saliamonui labiausiai rūpėjo įtikti Jehovai, o ne iškelti savo „asmenybę“. Tiesa, iš jo, kaip Dovydo sūnaus, buvo nemažai reikalaujama. Tačiau pasitikėdamas Jehova Saliamonas pajėgė atlikti savo pareigas. Aleksandras irgi išsiugdė panašų požiūrį. Jis pasakoja: „Susitaikiau su mintimi, kad iš vyresniojo vaikų paprastai reikalaujama daugiau. Nusprendžiau pateisinti tuos lūkesčius ir tai mane apsaugojo. Supratau, jog svarbiausia Jehovos požiūris. Jis pažįsta mane kaip asmenybę, ne kaip kieno nors sūnų.“

Darinas, kurio tėtis baigė Sargybos bokšto biblinę Gileado mokyklą * (joje rengiami misionieriai), irgi išmoko gyventi šalia žymių tėvų. Jis aiškina: „Krikštydamasis pasiaukojau Jehovai ir niekam kitam. Iš visų jėgų stengdamasis gyventi pagal savo pasiaukojimą, džiaugiuosi vidine ramybe, nes žinau, kad Jehova yra patenkintas, nors ir nepajėgiu padaryti tiek, kiek padarė tėvai.“

Karalius Saliamonas pareiškė: „Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras.“ (Patarlių 20:11) Galiausiai žmonių atmintyje liksi dėl savo žodžių ir darbų. Tad būk „pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu“. Jei taip darysi, žmonės mylės ir gerbs tave tokį, koks esi. (1 Timotiejui 4:12)

Bet yra jaunuolių, kurie mato kitokią problemą: kaip nelikti pirmaujančių brolių arba seserų šešėlyje. Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

^ pstr. 3 Kai kurie vardai pakeisti.

^ pstr. 22 Gileado mokyklą įkūrė Jehovos liudytojai.

[Anotacija 26 puslapyje]

Maištaudamas tik įskaudinsi tėvus ir susigadinsi gerą vardą

[Iliustracija 26 puslapyje]

Geras tavo pavyzdys naudingas kitiems