Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Parazitinė, tačiau naudinga vapsva

Parazitinė, tačiau naudinga vapsva

Parazitinė, tačiau naudinga vapsva

PLĖVIASPARNIS ichneumonidas atrodo gana keistai, net bauginančiai. O kodėl jis priskiriamas prie parazitų? Dėl to, kad paprastai dauginasi dėdamas kiaušinėlius ant kitų vabzdžių arba vorų lervų ar net į jų kūną.

Šiaurės Amerikoje veisiasi daugiau kaip 3000 rūšių plėviasparnių ichneumonidų. Šios vapsvos priklauso didžiulei parazitinių vapsvų šeimai. Mokslininkai apskaičiavo, kad pasaulyje yra daugiau kaip 40000 tos šeimos vapsvų rūšių.

Plėviasparnių ichneumonidų būna įvairaus ilgio: nuo trijų milimetrų iki penkių centimetrų. Jų plonas lenktas pilvelis ilgesnis už galvą ir krūtinės ląstą paėmus kartu. Plėviasparniai ichneumonidai nuo geliančiųjų vapsvų skiriasi tuo, kad turi ilgesnius čiuptuvėlius.

Svarbiausias šių vabzdžių skiriamasis bruožas — panašus į spyglį vamzdelis pilvelio gale. Tai kiaušdėtis, kuris dažnai būna ilgesnis už patį vabzdžio kūną. Jis ne storesnis už ašutą ir turi tris siūliškas gijas, kurios slankiodamos pirmyn bei atgal stumia kiaušinėlį žemyn.

Kaip ichneumonas aptinka potencialų šeimininką? Pastebėta, jog ichneumonų genties Megarhyssa patelė čiuptuvėliais bildena į medį, kad pajaustų už dviejų ar daugiau centimetrų po medžio žieve tūnančios lervos virpesius. Ją aptikusi bildena dar intensyviau. Galiausiai pradeda gręžti žievę vamzdeliu.

Tyrinėtojai pastebėjo štai ką: „Kai tik kiaušdėtis prisiliečia prie pasmerktos žūti lervos, vapsva šalia arba ant jos vamzdeliu išstumia vienintelį kiaušinėlį ir gerai jį pritvirtina.“ Išsiperėjusi lerva minta šeimininko riebalais bei skysčiais. Paskui susisuka šilkinį kokoną, kuriame tūnos, iki subręs ir taps suaugusia vapsva. Išropojusi ant medžio ji būna jau pasirengusi veisti naują savo padermės kartą.

Nors kai kas šiuos vabzdžius laiko nuožmiais parazitais, plėviasparniai ichneumonidai atlieka naudingą darbą. Jų lervos minta maistinių augalų kenkėjais, pavyzdžiui, blakėmis (Blissus leucopterus), medvilniniais straubliukais, obuoliniais vaisėdžiais bei smidriniais lapgraužiais, taigi neleidžia jiems plisti.

Nors ichneumonų gausu, juos pamatyti pasitaiko nedažnai, nes šios vapsvos maitinasi, dauginasi ir deda kiaušinėlius dažniausiai ten, kur žmonės reti svečiai. Ichneumonai — tai dar vienas pavyzdys, liudijantis apie gyvūnijos įvairovę ir pusiausvyrą gamtoje — dalykus, kurių dar gerai nesuvokiame.

[Iliustracija 24 puslapyje]

Plėviasparnis ichneumonidas rengiasi dėti kiaušinėlį

[Šaltinio nuoroda]

Scott Bauer/Agricultural Research Service, USDA