Stebime pasaulį

Atrandama naujų paukščių rūšių

„Nuo 1998-ųjų moksliniuose žurnaluose aprašytos 28 naujos [paukščių] rūšys; jau žinomų maždaug 9700 rūšių sąrašas gali būti ir dar papildytas“, — informuoja Londono laikraštis The Independent. Pasak žurnalo Birding World redaktoriaus Stivo Gantleto, „šie atradimai pasidarė įmanomi dėl gerokai lengvesnio susisiekimo — dabar ornitologai nukeliauja į tokias nuošalias vietoves, kurių nebuvo galima pasiekti prieš kelis dešimtmečius“. Be to, tie atradimai „rodo, jog patobulėjo rūšių nustatymo pagal giesmes technika — tai bene vienintelis būdas aptikti paukštį tankiame atogrąžų miške“. Mokslininkų nuomone, ateityje bus atrasta dar daugiau rūšių. Tačiau daugeliui jų gresia išnykimas, nes naikinama natūrali gyvenamoji aplinka, o „jų populiacijos negausios ir susitelkusios mažose teritorijose“, — aiškinama The Independent.

 Triukšmingos žuvys

Australijos jūrų mokslo instituto (AIMS) tyrinėtojai išaiškino, jog žuvys, „pavyzdžiui, rifiniai ešeriukai, voveržuvės, kardinolai, ... susikalba kriuksėdamos, cypsėdamos ir švilpaudamos“, — informuoja laikraštis The West Australian. Dabar suprantama, kaip nuo rifų nuneštos jaunos žuvys randa kelią atgal. AIMS mokslininkai įrašė rifų gyventojų garsus ir paleido įrašą žvejybos tinkluose. Dr. Markas Mykanas laikraščio korespondentui pasakė, kad „tinkluose, kuriuose buvo leidžiamas įrašas, susirinko daugiau jaunų žuvų nei kituose. Vadinasi, jas pritraukė tam tikri garsai“. Tyrinėtojai nustatė, jog kai kurių suaugusių žuvų skleidžiamus garsus galima išgirsti net už 15 kilometrų. Pasak Mykano, „temstant ir švintant žuvų ‘dainavimas’ taip sustiprėja, kad prilygsta tūkstantinės minios gausmui futbolo stadione“. Tačiau žmogaus ausiai jis negirdimas.

Tirpsta riebalai ar pinigai?

„2002 metais Europos Sąjungos šalyse dietos laikėsi maždaug 231 milijonas žmonių“, — rašoma Paryžiaus laikraštyje International Herald Tribune. Rinkos tyrimų kompanijos „Datamonitor“ duomenimis, pernai Europoje svorį metantys asmenys liekninantiems preparatams išleido 80 milijardų eurų — sumą, „lygią Maroko bendrajam nacionaliniam produktui“. Tačiau „norimas formas išlaikyti daugiau kaip metus pavyks tik 4 milijonams“, o „ilgą laiką nepriaugti svorio pasiseks vos kas 50-am dietos besilaikančiam europiečiui“, — teigiama laikraštyje. Daugiausiai pinigų liekninantiems preparatams išleidžiama Vokietijoje — beveik 18 milijardų eurų, britai tam skiria 14 milijardų. Italijos ir Prancūzijos gyventojai — atitinkamai 13 milijardų ir 12 milijardų eurų. Laikraštyje pateikta kompanijos „Datamonitor“ išvada: „Svorį metantys žmonės turi suprasti, jog vien dieta ilgai negelbės.“

„Ketvirčio amžiaus krizė“

„Auksinė trečia žmogaus gyvenimo dešimtis“, kaip rašoma Vokietijos laikraštyje Gießener Allgemeine, turėtų būti „laimingas, be įtampos amžius. Lytinio brendimo laikotarpis pasibaigęs, vidutinio amžiaus krizė dar toli“. Bet užuot gyvenę laimingai ir be rūpesčių, vis daugiau į trečią dešimtį įžengusių jaunuolių išgyvena vadinamąją ketvirčio amžiaus krizę. Šiuo terminu „įvardijama asmenybės krizė, kurią patiria mokslus baigiantis ir dėl savo ateities apsispręsti turintis jaunimas“, — aiškinama laikraštyje. Anot Manheime dirbančios psichologės Kristianos Papastefanou, nerimą didina ir pastarųjų metų socialiniai pokyčiai. Be to, turėdami platų profesijos bei gyvensenos pasirinkimą, kai kurie jaunuoliai apsispręsdami bijo suklysti. Tačiau Vokietijos laikraštyje cituotos Papastefanou nuomone, jų sprendimai nėra neatšaukiami, be to, nieko bloga „gyvenime išbandyti įvairias galimybes“.

Nauja technika prieš dykinėtojus

„Nauja technika leidžia pedagogams informuoti tėvus, kai jų atžalos nelanko pamokų“, — rašoma angliškajame Ispanijos laikraščio El País numeryje. Šios šalies 200 mokyklų įrengta speciali kompiuterių sistema, tad pranešti apie vaikų egzaminų rezultatus, pravaikštas bei skirtas nuobaudas nesudėtinga. Kas rytą mokytojas rankiniu aparatu (kišeninio skaičiuotuvo dydžio) sužymi, ko nėra klasėje. Paskui jį prijungia prie pagrindinio kompiuterio, apdorojančio duomenis. „Kartais žinutės nusiunčiamos tėvams į mobiliuosius telefonus“, — aiškinama laikraštyje. Tokia technika padeda fiksuoti anksčiau praslysdavusį pro akis pamokų praleidinėjimą. Kaip pranešama ispaniškajame El País numeryje, šia kompiuterių sistema susidomėjo dar 400 mokyklų.

Remontas gali pakenkti kūdikiui

„Jeigu laukdami vaiko arba netrukus po jo gimimo tėvai pradeda remontuotis namus, pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius kūdikiui gali būti sudirgę kvėpavimo takai ar net atsirasti kvėpavimo sutrikimų. O neseniai nustatyta, jog žala padaroma ir kūdikio imuninei sistemai, net dar negimusio, todėl jis lengviau užsikrečia infekcinėmis ligomis, yra alergiškas“, — įspėjama Vokietijos informaciniame biuletenyje Medi-Netz. Kelių Vokietijos klinikų bei institutų tyrinėtojai išsiaiškino, jog kenksmingos yra klijų, kilimų, šviežių dažų bei naujų baldų skleidžiamos cheminės medžiagos. „Lakūs chemikalai susilpnina svarbias imuninės sistemos ląsteles, saugančias nuo alerginių reakcijų“, — teigiama Medi-Netz. Panašiame žurnalo GEO pranešime tėvams patariama atidėti remontą, „kol vaikui sueis dveji“ ir imuninė sistema sustiprės.

Sporto klubai ir žalingi įpročiai

„Sporto klubus lankantys jaunuoliai išgėrinėja ir nusigeria dažniau nei kiti“, — sakoma vienos Suomijos televizijos kompanijos naujienų tinklalapyje. Sveikatingumo tyrimo centro prie Juveskiulės universiteto duomenimis, „dėl reklamos bei rėmėjų įtakos likeris, alus ir cigaretės per dažnai siejami su sportu“, — rašoma Helsinkio laikraštyje Helsingin Sanomat. „Jaunimas seka vyresnių gerbiamų ir mėgdžiojamų atletų pavyzdžiu. Pro jų akis neprasprūsta šampano upės bei cigarų dūmai švenčiant pergales čempionate.“ Dar viena bėda — uostomasis tabakas. „Kas savaitę tabaką uosto bemaž 4 procentai penkiolikamečių, nesilankančių sporto klubuose, o sportuojančių — kone 10 procentų“, — pranešama laikraštyje.

Akies mirksnis

„Kad galėtume mirksėti, reikia tūkstančių neuronų, priklausančių 30 skirtingų grupių“, — aiškinama Ispanijos laikraštyje El País. Ispanų neurologų vadovaujami mokslininkai atliko bandymus su gyvūnais ir gavo daugiau žinių apie neuronų grupes, jungiančias „akies voką su galvos smegenų žieve“. Kodėl vokuose tokia daugybė įvairiausių neuronų? Todėl, kad jie užsimerkia dėl įvairių priežasčių ir ne visada vienodai. Akių vokai nusileidžia automatiškai, maždaug 15 kartų per minutę, kad sudrėkintų rageną, taip pat refleksiškai sumirksi, kai kas nors priartėja prie akies. Prisimerkia išreikšdami kokį nors jausmą arba visiškai užsimerkia ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui.

Kokią žalą daro kompiuteriai

„Per šiuolaikinio kompiuterio spindesį nepastebima jo žala aplinkai“, — rašoma žurnale New Scientist. Vien bazinės atminties lustui pagaminti bei naudoti jį visą įprastą ketverių metų eksploatacijos laikotarpį „reikia 800 kartų daugiau gamtinio kuro, nei sveria pats lustas“, — aiškinama žurnale. Japonijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų analitikai paskaičiavo, jog 32 megabaitų ir vos dviejų gramų atminties lustui pagaminti ir naudoti reikia mažiausiai 1,6 kilogramo gamtinio kuro, mažiausiai 32 kilogramų vandens bei 72 gramų nuodingų chemikalų: amoniako ir vandenilio chlorido. Analitikai priėjo tokią išvadą: „Puslaidininkių žala gamtai daug didesnė nei jie patys.“