Nafta: jos nauda ir žala

KIEK nafta svarbi pramoninėms šalims? Šio gamtos turto reikšmė — neišmatuojama. Atsirado net „angliavandenilinė visuomenė“, kaip sako Danielis Jergenas knygoje The Prize. Kuras šildymui, įvairiausi tepalai, asfaltas — viskas iš naftos. Iš jos gauti chemijos produktai naudojami gaminant lėktuvus, automobilius, valtis, klijus, dažus, drabužius, sportbačius, darant žaislus, pigmentus, aspiriną, dezodorantus, kosmetiką, įrašų plokšteles, kompiuterius, televizorius, telefonus. Žmonės kasdien naudojasi daugiau nei 4000 iš naftos pagamintų daiktų, kurie neatsiejami nuo šiuolaikinio gyvenimo. Bet kaip dėl žalos gamtai, kuri akivaizdi jau nuo pat naftos pramonės atsiradimo?

Karalius, kuris „valdo ne iš geros valios“

1940 metų pabaigoje, kai tarp Rumunijos ir Vengrijos karas atrodė neišvengiamas, nacių diktatorius Adolfas Hitleris panoro imtis arbitro vaidmens. Ar tai darė vedamas gerų ketinimų? Hitleriui terūpėjo, kad Rumunijos naftos gręžiniai nepatektų į Sovietų Sąjungos rankas. 1990-aisiais Irakas įsiveržė į Kuveitą, o kitos šalys surengė kontrpuolimą — irgi pirmiausiai dėl naftos. Be abejo, šie atvejai nėra vieninteliai. Troškimas kontroliuoti naftą jau daugybę kartų privedė prie konfliktų ir sukėlė begales kančių.

Nafta ne tik nebeatsiejama nuo dabartinio gyvenimo — ji tapo didžiausių politinių aistrų objektu bei išskirtiniu kai kurių įtakingų žmonių interesu. Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) neseniai pareiškė, kad nafta — ne paprasta, o „strateginė prekė“. Valstybės naudojasi nafta daryti įtaką politikai, įvesdamos embargus ir sankcijas. Be to, naftos gręžiniai, tanklaiviai, perdirbimo įmonės tampa teroristų taikiniais — taip padaroma baisi žala aplinkai.

Naftos pramonė kaltinama prisidedanti prie gamtos teršimo anglies dioksidu, turinčiu įtakos pasaulio klimato kitimui. Vienos iš didžiausių naftos kompanijų, „PEMEX“ (Meksikos nafta), pranešime sakoma, kad teršalai išsiskiria ir per įvairius naftos perdirbimo etapus. Dabar benzinas, tiesa, gaminamas švaresnis: beveik prieš šešerius metus buvo pasirašytas Kioto protokolas, kuriame 161 šalis sutiko imtis priemonių sumažinti pasaulinio klimato atšilimo grėsmę. Tačiau, daugelio manymu, šiaip mažai kas tepasikeitė. Kita vertus, OPEC teigimu, „turtus ir klestėjimą, kuriais mėgaujamasi šiandien, teikia nafta“. Bet ar visada?

Kai kas paprieštarautų, nes darant gręžinius ir tiesiant naftotiekius neišvengiama žalos. Kiti galbūt paminėtų augantį nedarbą Saudo Arabijoje, turinčioje gausiausius naftos išteklius. OPEC prezidentas Ali Rodrigesas Arakė tvirtina: „Pramoninių šalių vyriausybės turi didžiulę naudą iš aukojimosi, kurio jos reikalauja iš gamintojų, perdirbėjų ir vartotojų.“

Organizacija „CorpWatch“, kuri rūpinasi, kad įmonės laikytųsi aplinkosaugos ir kitokių įstatymų, teigia: „Nafta tebekaraliauja. Tačiau valdo ji ne iš geros valios.“

Kokia naftos ateitis?