Nafta: jos svarba jums
Nafta: jos svarba jums
AR KADA susimąstėte, kaip daug kas pasikeistų be naftos ir to, kas iš jos pagaminama. * Iš naftos daroma alyva, kuria sutepamos automobilių, dviračių, vežimėlių ir kitų mechanizmų judančios dalys. Alyva mažina trintį, detalių dilimą. Bet tai toli gražu ne viskas.
Iš naftos gaminami lėktuvų, automobilių degalai, šildymo sistemų kuras. Jos produktai įeina į kosmetikos, dažų, rašalo, vaistų, trąšų, plastiko ir aibės kitų dalykų sudėtį. Be jos gyvenimas būtų visiškai kitoks. Todėl nieko nuostabaus, kad vienas šaltinis tvirtina, jog nafta ir jos produktai „naudojami taip plačiai, kaip tikriausiai jokia kita medžiaga“. O iš kur gauname naftą ir kaip? Kada žmonės pradėjo ją naudoti?
Biblijoje pasakojama, jog daugiau nei du tūkstančius metų prieš Kristų Nojus pagal Dievo nurodymus pastatė didžiulį laivą, o kad nepraleistų vandens, ištepė derva, galbūt pagaminta iš naftos. (Pradžios 6:14) Naftos produktus naudojo ir babiloniečiai mūrydami degtas plytas, egiptiečiai — mumifikacijos procese, kiti senųjų laikų žmonės — medicinoje.
Kas galėjo įsivaizduoti, jog ši medžiaga pasidarys tokia svarbi šiuolaikiniame pasaulyje? Niekas nepaneigs, kad mūsų dienų pramoninė civilizacija yra priklausoma nuo naftos.
Ėmus naudoti naftos alyvą apšvietimui, prasidėjo jos „karjera“. Žemės paviršiuje rastą naftą jau XV amžiuje pylė į žibintus Baku — dabartinėje Azerbaidžano sostinėje. 1650 metais Rumunijoje buvo iškasti negilūs naftos telkiniai ir iš jos gautą žibalą taip pat naudojo apšvietimui. XIX amžiaus viduryje Rumunijoje ir kitose Rytų Europos šalyse jau klestėjo naftos pramonė.
Jungtinėse Valstijose XIX šimtmetyje grupė vyrų, irgi norėdami rasti aukštos kokybės degaus skysčio, sutelkė pastangas ieškoti naftos. Jie neklydo manydami, kad, norint pagaminti pakankamai žibalo rinkai, teks daryti gręžinius. Tad 1859 metais Pensilvanijos valstijoje toks gręžinys ir buvo sėkmingai padarytas. Prasidėjo naftos karštligė. Kas dėjosi vėliau?
[Išnaša]
^ pstr. 2 Nafta ir gamtinės dujos kartais prasiskverbia į paviršių per įtrūkimus žemėje. Nafta paprastai skysta, tačiau jos sudėtyje gali būti asfalto, dervos, bitumo, deguto.
[Rėmelis 3 puslapyje]
NAFTA. KAS TAI?
Naftos apibūdinimas toks: „Paprastai po žeme randamas tirštas nuo geltonos iki juodos spalvos degus mišinys, kuriame yra ištirpusių dujų, taip pat skystų ir kietų angliavandenilių.“ Ji „skaidoma į frakcijas: gamtines dujas, benziną, ligroiną, žibalą, krosnių kurą, tepalinę alyvą, parafiną ir asfaltą. Iš šios žaliavos gaunama gausybė kitų produktų“. (Šaltinis: žodynas The American Heritage Dictionary of the English Language.)