Praha. Pasigrožėkime šiuo istoriniu perlu

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ČEKIJOJE

AR NORĖTUMĖTE paviešėti mieste, kuriam jau per tūkstantį metų, didmiestyje, kurio architektūra aprėpia X amžiaus romaniką, gotiką, renesansą, baroką, rokoką, klasicizmą ir neoklasicizmą, XX amžiaus art nouveau stilių? Tad keliaukime drauge pasigėrėti Centrinės Europos brangakmeniu — Praha.

Per Prahą teka Vltavos upė. Kad geriau orientuotumės, padalykime Prahos centrą į penkias dalis. (Žiūrėkite miesto planą 23 puslapyje.) Pirmasis rajonas įsikūręs vakariniame upės krante, aukštai ant kalvos. Tai Prahos pilis ir Hradčanai, apie 1320-uosius metus jos pašonėje išaugęs miestelis. Viename iš pilies kiemų stūkso milžiniška gotikinė Šv. Vito katedra, pradėta statyti 1344-aisiais, bet užbaigta tik 1929-aisiais. Katedroje saugomos karališkosios regalijos, čia palaidotas kunigaikštis Vaclovas. Į pilį galima atvažiuoti viešuoju transportu arba tiesiog ateiti pėsčiomis. Reikės kopti į stačią įkalnę, tad apsiaukite patogius batus! Prie pilies būtinai pasivaikščiokite Auksine gatvele (čekiškai vadinama Zlatá Ulička). Joje rikiuojasi neįprasti miniatiūriniai namukai, dovanų krautuvėlės. XVI amžiaus pabaigoje šiuos namelius pastatė rūmų sargybiniams. Vėliau, XVII šimtmetyje, juose gyveno auksakaliai, todėl ir gatvelę praminė Auksine.

Į pietus nuo pilies yra Mažasis miestas, Malá Strana. Vienas turisto vadovas informuoja: „Šiame kvartale daug prašmatnių baroko stiliaus rūmų ir senų namų dailiomis iškabomis.“ Praha vadinama šimto bokštų miestu, bet, tiesą sakant, jų kur kas daugiau. Kyšančios smailės mena laikus, kai daugelis čekų dar buvo religingi. Mažajame mieste bažnyčių irgi nestinga, tik dabar, komunizmo  epochai praėjus, retas kuris tuose šventnamiuose lankosi. Viena žymiausių — Šv. Mikalojaus bažnyčia, kurios statyba truko nuo 1703-iųjų iki 1761-ųjų. Ją projektavę architektai, tėvas ir sūnus, nei vienas, nei antras nebesulaukė užsitęsusių darbų pabaigos.

Per Vltavos upę

Į rytinę Prahos pusę per Vltavos upę nutiesti bent septyni tiltai. Žymiausias — 520 metrų Karolio pėsčiųjų tiltas (Karlu̇v Most). Neperėjęs jo, galima sakyti, nepamatysi tikrojo Prahos veido. Geriausias laikas pasivaikščiojimui čia — ankstyvas rytas ar pavakarė. Šviesos bei šešėlių žaismas jus tikrai sužavės.

Karolio tiltas jungia Mažąjį miestą kairiajame upės krante su Senamiesčiu rytiniame, arba dešiniajame. Ant tilto visada pilna linksmai klegančių turistų, gatvės muzikantų, prekeivių. Turbūt išgirsite ir kokią gerą čekų džiazo grupę grojant populiarias Naujojo Orleano melodijas. Panorėjęs net galėsite čia pat nusipirkti kompaktinę plokštelę ar kasetę su nuotaikingai atliekamų kūrinių įrašais. Dar sutiksite studentų, kurie uždarbiauja prekiaudami žinomiausių Senamiesčio aikštės statinių miniatiūromis. Namie iš tų dailių porceliano dirbinių galėsite atkurti bemaž visą aikštę su žymiuoju astronominiu laikrodžiu!

Dabar įsižiūrėkite į katalikų šventųjų skulptūras, kuriomis tiltas nustatytas iš abiejų pusių. Jos mena čekų religijos istoriją, pradedant Jonu Nepomuku (paskelbtas šventuoju 1683 m.) ir baigiant Kirilu bei Metodijumi (1938 m.). O studijuojantiems Bibliją pati įspūdingiausia — nuo 1629 metų išsilaikiusi paauksuota Kristaus statula. Kuo ji ypatinga?

Statulą supa paauksuotas hebrajiškas tekstas su tetragrama, Dievo vardo Jehova keturraidžiu, Hebrajiškuosiuose raštuose pavartotu beveik 7000 kartų.

Senamiesčiu neatsistebėsite

Karolio tiltas ir Senamiesčio tilto bokštas (kurio rytinį fasadą puošia karaliaus Vaclovo IV mėgtas asmeninis simbolis — paukštis tulžys) parodys kelią į patį Senamiestį, o ten tik ir spragsėsite fotoaparatu! Nuo architektūros šedevrų negalėsite atitraukti akių. Jei perėjęs tiltą nesuksite niekur į šalį, atsidursite Karolio gatvėje (Karlova), nuo kurios atsišakoja raizgalynė siaurų skersgatvių su mažom krautuvėlėm ir begale pirkėjų. Bet pasižvalgykite aplink, įsižiūrėkite į renesanso, baroko stiliaus namus.

Dairydamasis ir gėrėdamasis nejučiomis įžengsite į Senamiesčio aikštę, kur turbūt iš karto pamatysite būrius smalsuolių, spoksančių į laikrodį, ypač jei tuojau muš valandas. Tai nuostabus astronominis rotušės laikrodis. Bet astronominio tikslumo iš jo nelaukite. Mat sukonstruotas buvo, kai žmonės dar tikėjo, kad Žemė visatos centras ir kad Saulė bei žvaigždės sukasi aplink ją. Vis dėlto — tai laikrodininkystės ir inžinerijos šedevras. * (Žiūrėkite langą šiame puslapyje.)

Dabar pereikime per Senamiesčio aikštę. Pastatų puikumas, architektūros įvairovė net kvapą gniaužia. Aikštė milžiniška. Minios žmonių joje, rodos, ištirpsta. Ir tikrai čia yra į ką pažiūrėti. Neskubėkite. Pasiskaitykite  turisto vadovą. Tada žinosite, kokie statiniai jus supa. Antai kiek tolėliau matyti didinga Tyno bažnyčia su dviem vienodais bokštais ir daugybe smailių. Ji iškilo 1365 metais. O kur dar rokoko stiliaus Golz-Kinskių rūmai ir kitos grožybės. Visko neaprašysi.

Aikštės viduryje stovi masyvus paminklas čekų religijos reformatoriui Janui Husui (1372—1415). Nors buvo katalikų kunigas, jis išdrįso demaskuoti dvasininkijos nedorumą, smerkė prekybą indulgencijomis ir, be abejo, užsitraukė hierarchijos rūstybę. Husui pažadėjo neliečiamumą, jeigu tik atvyks į Konstanco susirinkimą išaiškinti savo pažiūrų, bet galiausiai pasmerkė kaip eretiką ir sudegino prie stulpo.

Prahos žydiškoji praeitis

Ketvirtoji miesto centro dalis, kurios irgi nevalia aplenkti, — Žydų kvartalas, čekiškai vadinamas Josefov. Šitaip Juozapo II garbei jį pavadino 1784 metais, kai aprimo žydų persekiojimas. Čia į akis krenta apie 1270 metus statyta seniausia Europoje sinagoga, kuri vis dar veikia. Be to, ji — vienas iš pirmųjų gotikinių Prahos pastatų. Galite užeiti į vidų ir atidžiai įsižiūrėjęs rasite hebrajiškai užrašytą Dievo vardą. Tik nebandykite fotografuoti! Jei nepaisysite šio draudimo, apsauginis greitai išlydės jus laukan.

Šalimais per vartus dirstelėjęs į senas žydų kapines pamatysite tūkstančius antkapių, išraižytų hebrajiškais rašmenimis. Netoliese ir žydų rotušė su dviem  laikrodžiais: vienas romėniškais skaitmenimis, kitas — hebrajiškomis raidėmis.

Dar kita šio rajono šventovė, Pinko sinagoga, „dabar yra memorialas tiems 77297 Bohemijos ir Moravijos žydams, kuriuos naciai užtroškino dujų kamerose“. Jų pavardės, įskaitant ir 36000 Prahos žydų, surašytos sinagogos viduje ant sienų (Prague Art and History).

Senasis „Naujamiestis“

Paskiausiai užsukime į Naujamiestį. Nors ir vadinamas nauju, iš tiesų buvo įkurtas kaip arklių turgus 1348 metais dar Karolio IV. Jo ryškiausias orientyras — Vaclovo aikštė, laikoma „šiuolaikinės Prahos vartotojų centru“. Čia yra keletas art nouveau stiliaus fasadų, pavyzdžiui, gražaus „Europos“ viešbučio, bet labiausiai dėmesį patraukia 1912 metais pastatyta Vaclovo, raito ant žirgo, skulptūra.

Viešnagės Prahoje negalime užbaigti neprisiminę jos kultūros paveldo, ypač muzikinio. Todėl nepraleiskime progos apsilankyti Nacionaliniame teatre ir Valstybiniame operos teatre. Milijonai klasikos mėgėjų yra klausęsi Antonyno Dvoržako simfonijos „Iš Naujojo pasaulio“. Galite užsukti ir į Dvoržako muziejų, įsikūrusį baroko stiliaus raudonos ir geltonos spalvos viloje. Kitas, anot Ferenco Listo, „jautrios čekiškos sielos kompozitorius“ — Bedržichas Smetana, laikomas „čekų muzikos tėvu“. Ypač jį išgarsino simfoninių poemų ciklas „Má Vlast“ (Mano tėvynė) ir dalis, pavadinta „Vltava“, kurioje perteikiami šios per Prahą tekančios upės vaizdai. Ant jos kranto, Senamiestyje, veikia Smetanos muziejus.

Prahoje verta dar daug ką apžiūrėti ir daug kuo pasigėrėti! Geriausia visa pamatyti savo akimis, pačiam prisiliesti prie tūkstantmetės istorijos bei kultūros!

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 23 puslapyje]

Astronominis laikrodis

Šis laikrodis trijų dalių. Viršutinėje kas valandą atsiveria du langai ir pasirodo dvylikos apaštalų procesija. Įdomu, kad vietoje Judo Iskarioto ir Alfėjaus sūnaus Jokūbo pavaizduoti Paulius ir Barnabas, kurie Biblijoje prie 12 apaštalų nepriskiriami. Kiek žemiau jų visų stovi Mirties simbolis — giltinė. Ji ir pradeda eitynes. Kairėje rankoje laiko iškėlusi smėlio laikrodį, kurį paskui apverčia. Kitos judančios figūros — giedantis gaidys, kratantis galvą turkas, žvelgianti į veidrodį Tuštybė ir Godumas, kurį vaizduoja šykštus lupikautojas.

Be kita ko, astronominis laikrodis rodo trejopą laiką: senovinį Bohemijos — arabiškaisiais skaitmenimis, dabartinį — romėniškaisiais skaitmenimis ir pagal Babilonijos sistemą į 12 dalių suskirstyto šviesiojo paros meto. Žinoma, detaliau susipažinti su šiuo įmantriu laikrodžiu prireiktų nemažai laiko!

[Žemėlapis 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Prahos centras

Prahos pilis ir Hradčanai

Mažasis miestas

Vltavos upė

Žydų kvartalas

Senamiestis

Naujamiestis

[Iliustracija 22 puslapyje]

Hebrajiškame tekste yra tetragrama

[Iliustracija 24 puslapyje]

Art nouveau stilius su baroko elementais

 [Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Karolio tiltas

[Iliustracija 25 puslapyje]

Senamiesčio rotušės bokštas su laikrodžiu ir Šv. Mikalojaus bažnyčia

[Iliustracija 25 puslapyje]

Šv. Vito katedros vidus

[Iliustracija 25 puslapyje]

Vaclovo aikštė