Rašo mūsų skaitytojai

Nuostabiosios juslės. Man 15 metų. Jūsų žurnalus skaitau nuo pat tada, kai išmokau skaityti. Dėkoju už straipsnių seriją „Nuostabiosios juslės. Ar jas vertinate?“ (2003 m. kovo 8 d.) Sužinojau nepaprastai įdomių dalykų. Ačiū už uolias pastangas ir tiriamąjį darbą, kurį atliekate rengdami Atsibuskite! žurnalą. Nekantriai laukiu kito numerio!

H. S., Jungtinės Valstijos

Ši straipsnių serija tikrai atvėrė man akis, koks sudėtingas žmogaus organizmas. Nustebau sužinojusi, kad pirštų galiukais įmanoma apčiuopti vos trijų mikrometrų iškilimą! Jei Jehovai svarbi buvo net tokia smulkmena, jis tikriausia rūpinasi savo kūrinija.

E. R., Australija

Ispanų kankinys. Nuoširdžiai dėkoju už straipsnį „Jis nusprendė paklusti Dievui“ (2003 m. kovo 8 d.). Buvau sujaudinta skaitydama, kaip Antonijus Gargajus, neseniai pasikrikštijęs devyniolikmetis, išliko principingas, kada nelauktai jam teko priimti tokį rimtą sprendimą. Tai padėjo suprasti, kiek stiprybės ir vidinio ramumo duoda Jehova, jeigu esame pasiryžę vykdyti jo valią.

M. T., Italija

Labai ačiū už šį trumpą, bet jaudinantį pasakojimą. Negalėjau sulaikyti ašarų. Ypač kai skaičiau apie Antonijaus Gargajaus laišką motinai bei seseriai, rašytą prieš egzekuciją. Prašau ir toliau pasakoti apie krikščionis, kurie liko ištikimi Jehovai mirties akivaizdoje, — tai stiprina mūsų tikėjimą.

R. O., Nigerija

Batai. Ačiū už straipsnį „Ar tavo batai išties patogūs?“ (2003 m. kovo 8 d.) Dėl kojų vargstu jau ilgus metus, teko patirti keletą kojų pirštų nedidelių operacijų. Galiausiai paaiškėjo, kad viena pėda truputėlį didesnė už kitą. Kadangi daug metų dėvėjau netinkamo dydžio apavą, dabar turiu nešioti ortopedinius batus.

R. Dž., Jungtinės Valstijos

Straipsnis labai informatyvus. Tačiau jūs nepaminėjote, kad paprastai batus geriausia pirkti vėlyvą popietę, kai kojos šiek tiek pabrinksta.

A. V., Kanada

„Atsibuskite!“ atsakymas. Ačiū už pastabą. Prašom skaityti straipsnelį „Sveikata ir batai“, išspausdintą 1999 m. rugpjūčio 8 d. numerio rubrikoje „Stebime pasaulį“.

Nusirašinėjimas. Norėčiau išreikšti dėkingumą už straipsnį „Jaunimas klausia: kodėl nedera nusirašinėti?“ (2003 m. sausio 22 d.) Esu universiteto studentė. Nusirašinėti įpratau nuo penktos klasės. Visada abejojau, ar gerai darau, bet negalėjau rasti atsakymo. Todėl šis straipsnis — tikra dovana. Dabar keičiu savo elgesį. Kai ateis išmokto kurso patikrinimas, nebenusirašinėsiu.

S. J., Ukraina

Vaikų prostitucija. Ačiū už straipsnių seriją „Vaikų prostitucija — siaubinga tikrovė“ (2003 m. vasario 8 d.). Ypač mane sujaudino tai, kad nors ši problema tikrai skaudi, nukentėjusiesiems duodama viltis. Jūsų aprašytos istorijos, kaip ir panaši mano pačios patirtis, rodo, kad su Jehovos pagalba net šioje senoje santvarkoje galima užgydyti didumą baisios traumos padarytų žaizdų.

P. R., Vokietija