Stebime pasaulį

Atliekomis varomas automobilis

Suomijoje vienas ūkininkas turi automobilį, varomą dujomis, kurios išsiskiria pūvant atliekoms. „Šitokios biologinės dujos gaunamos iš atliekų, išvalytų ir suslėgtų bioreaktoriuje jo paties ūkyje“, — rašoma Suomijos žurnale Suomen luonto. Biologinės dujos yra patys švariausi automobilių degalai; juos gaminti net nauda aplinkai — perdirbamos atliekos. Vienas iš to proceso šalutinių produktų — vertinga trąša. Automobiliams, kurie varomi gamtinėmis dujomis — tokių pasaulyje apie du milijonai — tinka ir biologinės dujos. Švedijoje jas naudoja daug miesto autobusų, todėl kai kuriose degalinėse galima nusipirkti kaip ir kitų degalų. Straipsnyje pažymima, jog galiausiai biodujų pranašumas tas, kad „jos pigesnės tiek už benziną, tiek už dyzeliną“.

 Kaip skruzdės išlieka per potvynį

Ką daro skruzdės lyjant? Kaip rašo laikraštis The New York Times, nors ne visų rūšių skruzdėlės gyvena po žeme, tačiau tos, kurios ten lindi, per potvynį gelbstisi labai sumaniai. Specialistai dr. Edvardas O. Vilsonas ir Bertas Holdobleris aiškina, jog tam tikros atogrąžų miškų skruzdės „reaguoja į menkiausią lašą [vandens], nukritusį į skruzdėlyno angą, ir praneša apie pavojų perbėgdamos per visas jo landas iki atsarginių išeigų... Skleisdamos kvapą jos nurodo kitoms šeimynykštėms kelią į tuščius požeminius koridorius, o kartais iš skruzdėlyno laukan“. Mobilizuoti didumai kolonijos pakanka 30 sekundžių. O Jungtinių Valstijų pietvakariuose bei Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, pasak laikraščio, yra net tokių, kurios „skruzdėlyno koridoriais išlenda į žemės paviršių — čia susirenka daugybė suaugėlių, motinėlė su savo vada — ir plūduriuoja kylančiame vandenyje. Daugelis išgyvena... Begalė prisitvirtina prie žolių arba krūmų. Vandeniui nuslūgus išlikusios grįžta atgal į skruzdėlyną“.

Girtuokliavimo pasekmės

„Britanijoje dėl besaikio moterų ir jaunimo girtavimo nepaprastai padaugėjo su svaigalais susijusių mirčių, — praneša Londono laikraštis The Independent. — Per 20 metų jų padvigubėjo; dažniausia priežastis — chroniškos kepenų ligos bei kepenų cirozė.“ Žmonės miršta vis jaunesni. „Prieš dešimtmetį dėl šios priežasties mirę vyriausi vyrai bei moterys jau buvo įkopę į aštuntą dešimtį. Vėlesni duomenys, 1998—2000 metų, rodo, kad dabar vyriausio amžiaus — bebaigią šeštą dešimtį“, — sakoma pranešime. Tačiau girtuokliavimo sukeliamos ligos — dar ne viskas. Prancūzijoje, kaip rašo laikraštis Le Monde, „būtent dėl svaigalų vartojimo įvyksta nuo 10 iki 20 procentų visų nelaimingų atsitikimų darbe“. Be to, šioje šalyje išgėrusiųjų sukeltose avarijose kasmet žūsta 2700, sužeidžiama 24000 žmonių. Apsisvaiginus padaroma apie 30 procentų visų smurtinių nusikaltimų. Girtuokliavimas taip pat reikalauja milžiniškos finansinės duoklės. Le Monde pateiktais skaičiavimais, 1996-aisiais Prancūzijoje dėl piktnaudžiavimo svaigalais patirti finansiniai nuostoliai prilygsta 17,6 milijardo eurų.

Įtampa ir ligos

Kaip pranešė Nyderlandų mokslinių tyrimų organizacija, remdamasi vienu olandų atliktu daugiau kaip 8000 darbuotojų tyrimu, „įtampa darbe ir nuovargis padidina tikimybę susirgti tokiomis ligomis kaip sloga, gripas bei gastroenteritas... Paaiškėjo, kad žmonės, dirbantys daug pastangų reikalaujantį darbą, sloga serga 20 procentų dažniau nei tie, kurių darbas lengvesnis“. Kiti didesnės užkrato rizikos veiksniai — naktinis darbas ir netikrumas, atsirandantis dėl kompanijos reorganizavimo. „Dirbantiems pamainomis užkrečiamųjų ligų tikimybė irgi didesnė nei tiems, kurie dirba tik dienine pamaina“, — sakoma pranešime.

Vaikai ir dainavimas

Kaip rašo Leipcigo universiteto ausų, nosies, gerklės specialistas dr. Michaelis Fuksas Vokietijos sveikatos žurnale Gesundheit, dainavimas yra „svarbi emocinė išraiška, skatinanti vaiko asmenybės vystymąsi“. Tačiau Fuksas apgailestauja, kad „per pastaruosius 20 metų vaikų balso diapazonas neabejotinai susiaurėjo. Pasikeitė ir balso skambesys“. Nurodomos dvi tokių pakitimų priežastys. Pirma, „vaikai mažiau dainuoja namuose. Anksčiau šeimos laisvalaikiu dainuodavo ir grodavo, o dabar sėdi priešais televizorių ir pasyviai klausosi muzikos“. Antra, kada vaikai vis dėlto dainuoja, jie stengiasi imituoti kimius popdainininkų balsus. „Bandymas mėgdžioti tokias žvaigždes — per sunki užduotis vaiko balso padargams“, — rašo Fuksas. Taip dainuojant gerklų ir kaklo raumenys įsitempia. Dėl papildomo krūvio ant balso stygų gali atsirasti mazgelių, kurie vėliau pablogina balso kokybę.

Saugus židinys

„Židinyje arba krosnyje kūrenama ugnis gali būti tiek patalpos, tiek lauko taršos šaltinis ir sukelti gaisrą“, — pabrėžiama biuletenyje UC Berkeley Wellness Letter. Kad žmonės išvengtų gaisro bei sveikatos sutrikimų, kurie dažnai atsiranda dėl krosnies skleidžiamų teršalų, jame patariama:

● „Tinkamai prižiūrėkite dūmtraukį..., jis turi būti išvalytas ir suremontuotas.“

● „Įsirenkite anglies monoksido indikatorių..., ypač jei namas sandarus.“

● „Nedidelė kaitri ugnelė geriau nei didelė krūva smilkstančių malkų.“

● „Krosnį kūrenkite malkomis, kurios sukrautos džiūvo bent pusmetį. Kietmedis dega geriau ir ilgiau.“

● „Kad patalpa vėdintųsi, porą centimetrų praverkite langą.“

● „Patikrinkite, ar jūsų krosnis įrengta tinkamai, bent per metrą nuo lengvai užsiliepsnojančių sienų ir baldų. Grindis dėl saugumo užklokite skydu.“

● „Nedeginkite klijuotos faneros, pjuvenų plokščių, dažytos ar kuo nors padengtos medienos, dažyto popieriaus arba plastiko. Jų dūmai gali būti nuodingi.“

● „Židiniui ar krosniai, kur dega atvira liepsna, įtaisykite groteles.“

Žiema ir vitaminas D

„Vitaminas D reikalingas kalciui absorbuoti, kad šis patektų į kaulus ir apsaugotų skeletą nuo lūžių, — aiškinama informaciniame biuletenyje Tufts University Health & Nutrition Letter. — Paprastai, būnant saulėje, 90 procentų mums reikalingo vitamino D pasigamina odoje. Tačiau šiaurinėse platumose žiemos mėnesiais saulės spinduliai sužadinti vitamino D sintezės nepajėgia. Padėtį blogina ir tai, kad beveik niekas iš vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonių su maistu negauna, kaip kad turėtų, 10 procentų reikalingo vitamino D kiekio.“ Kad žiemą šio vitamino organizmui nepritrūktų, JAV nacionaliniai sveikatos institutai rekomenduoja šiaurinių platumų gyventojams, ypač kuriems per 50, vartoti riebią žuvį, menkės kepenų aliejų arba vitamino D papildus, tik ne daugiau kaip 2000 tarptautinių vienetų, 50 mikrogramų, per parą.

Nepilnamečiai girtuokliai Pietų Afrikoje

„Pietų Afrika gali prasigerti, nes svaigintis pradeda dar visai vaikai“, — perspėja Johanesburgo laikraštis The Star. Sakoma, jog į kai kurias mokyklas net devynmečiai ateina sunkiai pagiringi, ir piktnaudžiavimas svaigalais sparčiai plinta. Kodėl taip yra? Policija kaltina „reklamos kampanijas, propaguojančias gyvenseną, kuri paaugliams patraukli“. Kitos laikraštyje nurodytos priežastys — lengvai gaunami svaigalai, jų visuotinis pripažinimas, tėvų nuolaidžiavimas bei laisvė ir pinigai, kurių vaikai dabar turi. „Taip pat tėvų kontrolės bei pagarbos valdžiai stoka — iš esmės visiškas socialinės struktūros suirimas“, — teigia viena klinikų psichologė.