Stebime pasaulį

Senovės egiptiečių dantų pastos receptas

„Vi̇́enoje esančio muziejaus rūsyje dulkėtame papiruse rastas seniausias žinomas dantų pastos receptas. Vartota ji daugiau kaip 1500 metų prieš tai, kai 1873-iaisiais rinkoje pirmą kartą pasirodė „Colgate“ prekybinis ženklas, — pranešama Electronic Telegraph. — Dabar jau išblukusiu juodu rašalu, pagamintu sumaišius suodžius ir gumiarabiką su vandeniu, senovės egiptiečių raštininkas kruopščiai aprašė, kaip pats pavadino, ‘miltelius, kad dantys būtų balti ir sveiki’. Burnoje susimaišę su seilėmis šie tampa ‘gryna dantų pasta’.“ Ketvirto m. e. amžiaus dokumente išvardyta pastos sudėtis: akmens druska, mėtos, džiovinti vilkdalgių žiedai bei juodieji pipirai — viskas sutrinama ir sumaišoma. Atradimas sukėlė didelį susidomėjimą stomatologų kongrese Vienoje. „Nė vienas dantistas neturėjo supratimo, jog senovėje būta tokios kokybiškos pastos“, — sakė dr. Haincas Noimanas, kuris, ją išbandęs, pajuto, kad „burnoje gaivu ir švaru“. Straipsnyje teigiama: „Tik neseniai stomatologai pastebėjo gydomąjį vilkdalgio poveikį pažeistoms dantenoms ir dabar jis panaudojamas.“

 Vaisiai išsilaiko ilgiau

„Netrukus vaisius galėsime išlaikyti šviežius vazoje kur kas ilgiau — atrasta apsauganti medžiaga, kuri yra, kaip manoma, viena iš sveikatai naudingų raudonojo vyno komponentų, — rašoma New Scientist. — Panardinus obuolius į transresveratrolio (vynuogėse randamo antioksidanto) tirpalą, jų laikymo trukmė pailgėjo nuo dviejų savaičių iki trijų mėnesių. Nors pačioms vynuogėms tai nebuvo tiek veiksminga, jos šviežios išliko dvigubai ilgiau nei paprastai — porą savaičių.“ Nustatyta, jog vaisių audiniams apsaugoti nuo gedimo, mielių grybelių bei pelėsių reikia visiškai nedaug antioksidanto. „Paskui tyrėjai šį apsaugos būdą išbandė su pomidorais, avokadomis, žaliaisiais pipirais bei kitais žemės ūkio produktais, — tęsiama žurnale. — Dabar mėgina rasti, kaip to antioksidanto išgauti pigiau.“

Videožaidimai gadina sveikatą

Kaip rašė Meksiko laikraštis El Universal, tėvai tikriausiai nesuvokia, kokie pavojingi videožaidimai jų vaikų sveikatai. Pasak Meksikos kardiologų asociacijos pirmininko Antonijo Gonsaleso Hermosiljo, apie 40 procentų juos mėgstančių vaikų vėliau susirgs hipertonija. Kodėl? Nes ne tik mažai juda, bet dar ir patiria įtampą būdami nuolat įsijautę į pavojų — tariamai puldami bei kaudamiesi. „Vienas specialistas įspėjo, kad dėl to Meksikoje pagausės žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios čia nusineša daugiausia gyvybių“, — rašoma laikraštyje.

‘Iš esmės neteisingai’

„Pasaulis iš esmės tvarkomas neteisingai“, — sako dr. Žakas Džiufas, JT maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius. Sakydamas kalbą JAV Harvardo universiteto Kenedžio vardo valstybinėje mokykloje Ž. Džiufas pareiškė: „Vienas didžiausių XX amžiaus laimėjimų — išaugusi maisto produktų gamyba; ji gerokai pralenkė neregėtą žemės gyventojų prieaugį... Pagaminame užtektinai maisto kiekvienam.“ Tačiau vien besivystančiose šalyse neturi ko valgyti 800 milijonų žmonių, o kasmet alkanavimas ir badas nusineša maždaug 6 milijonų vaikų iki penkerių metų gyvybes. „Daugelis jų miršta nuo viduriavimo, maliarijos ar tymų, tačiau viso to galima išvengti pagerinus mitybą“, — kalbėjo Džiufas. „Maisto trūkumas yra politinė, ne techninė problema.“ Dar jis pridūrė: „Jei politikai nesiims veiksmų, abejoju, ar reikalai pasitaisys.“

Nesantuokiniai vaikai

Ispanijos laikraštis La Vanguardia rašė, kad Europos Sąjungoje „ne santuokoje gimsta 25 procentai visų naujagimių“. Kintant žmonių vertybėms, „visoje Europoje daugėja nesantuokinių vaikų“. Europos šalių statistikos departamento duomenimis, sąrašo pradžioje — Švedija, Danija ir Prancūzija, kuriose toks gimstamumas sudaro atitinkamai 54, 46 ir 39 procentus. Paskui eina Suomija ir Didžioji Britanija (po 37 procentus). Ta pati tendencija pastebima Viduržemio šalyse, anksčiau garsėjusiose tvirtomis šeimomis. Ispanijoje, kaip parodė naujausi duomenys, nesusituokusios motinos pagimdė 19 procentų vaikų, o kai kuriuose regionuose, kaip antai Katalonijoje, — net 22 procentus — dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.

Pusė Žemės — laukinė teritorija

„Nors per praėjusį šimtmetį aplinkai padaryta didelė žala, 46 procentai Žemės teritorijos iš esmės nepaliesta“, — pranešama leidinyje World Watch. Tyrimo, kuriame dalyvavo 200 viso pasaulio mokslininkų, rezultatai „parodė, kad mūsų planetoje 68 milijonus kvadratinių kilometrų sausumos galima vadinti ‘laukiniu kraštu’, nes ten išlikę bent 70 procentų pirmykštės augmenijos, viename kvadratiniame kilometre, neskaitant miestų, gyvena mažiau nei penki žmonės ir kiekviena tokia laukinė teritorija yra ne mažesnė nei 10000 kvadratinių kilometrų“. 37-iuose neliestos gamtos rajonuose įsikūrę vos 2,4 procento visų pasaulio gyventojų — tai yra 144 milijonai, neskaitant miestų gyventojų, nors bendra jų teritorija lygi šešių didžiausių šalių — Australijos, Brazilijos, Jungtinių Valstijų, Kanados, Kinijos ir Rusijos — plotui kartu paėmus. Bet, kaip aiškinama World Watch, „daugiau kaip trečdalį šios nepaliestos žemės dengia Antarkties ledas arba Arkties tundra ir tik 5 iš 37 zonų saugomos, nes kiekvienoje yra per 1500 augalų rūšių bei didelė biologinė įvairovė“.

Vakarų Europos kalėjimų „sostinė“

„Didžioji Britanija pasidarė vakarų Europos kalėjimų ‘sostine’: 100000 Anglijos ir Velso gyventojų tenka 139 kaliniai, — sakoma laikraštyje Guardian Weekly. — Įkalintųjų padaugėjo nuo 42000 1991-aisiais iki 72000.“ Britų teismai ne tik daugiau žmonių nuteisia, bet ir skiria ilgesnį bausmės laiką. Pavyzdžiui, 1992 metais į kalėjimą uždaryti 45 procentai nuteistų suaugusiųjų, o 2001-aisiais — jau 64 procentai. Tačiau šiaip kalinių skaičius kai kuriose kitose šalyse gerokai didesnis. Beveik pusė iš maždaug 8,75 milijono visų įkalintųjų sėdi vien trijų šalių kalėjimuose: Jungtinėse Valstijose (1,96 milijono), Kinijoje (1,4 milijono) ir Rusijoje (900000).

Antsvoris pavojingas

„Antsvorio turintys keturiasdešimtmečiai greičiausiai gyvens bent trejus metus trumpiau nei liekni. Vadinasi, vidutiniame amžiuje per didelis svoris toks pat pavojingas gyvenimo trukmei kaip ir rūkymas“, — tvirtinama laikraštyje The New York Times. „Tyrimas parodė, kad jeigu 35—45 metų žmogus sveria per daug, bet vėliau numeta šiek tiek svorio, pavojus numirti anksčiau vis tiek išlieka“, — pasakė lieknėjimo klinikos direktorius dr. Seržas Žaburas. „Tad svoriu susirūpinti turėtume kuo anksčiau. Ilgiau palaukę žalos atitaisyti negalėsime.“ Be to, numetę nereikalingų kilogramų galbūt išvengsime mirties nuo vėžio. Amerikos vėžio draugija, 16 metų stebėjusi 900000 žmonių, padarė išvadą, jog „dėl 14 procentų vyrų ir 20 procentų moterų mirties nuo vėžio gali būti kaltas antsvoris“, — teigiama laikraštyje. Tyrimo duomenimis, antsvoris didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu.