Mokesčiai — „civilizuotos visuomenės“ kaina?

„Už civilizuotą visuomenę tenka mokėti mokesčiais“ (užrašas ant Vidaus pajamų tarnybos pastato Vašingtone).

VALDŽIOS tvirtina, jog mokesčiai yra neišvengiama blogybė — kaina už „civilizuotą visuomenę“. Sutinkate su tuo ar ne, neginčijama viena: kaina gana aukšta.

Mokesčiai yra dvejopi: tiesioginiai ir netiesioginiai. Prie tiesioginių priskiriami pajamų mokesčiai, bendrovių, turto mokestis. Dėl pajamų mokesčio turbūt piktinamasi labiausiai. Ypač šalyse, kur jis progresinis — daugiau uždirbi, daugiau moki. Nepritariantys tokiai sistemai teigia, jog šitokie atskaitymai slopina norą sunkiai dirbti ir siekti gerovės.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos leidinyje OECD Observer primenama, kad, be kitų mokesčių šalies valdžiai, „dirbantys asmenys turi mokėti jai pajamų mokestį, — o kai kur dar ir vietos, regiono, provincijos ar valstijos valdžiai. Šitaip yra Belgijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Japonijoje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Korėjoje, Skandinavijoje ir Šveicarijoje“.

Netiesioginiai mokesčiai — tai, pavyzdžiui, apyvartos mokestis, akcizai alkoholiniams gėrimams bei cigaretėms, muitai. Jie ne tokie akivaizdūs kaip tiesioginiai, bet vis tiek gerokai pakrato kišenes, ypač varguolių. Indijos žurnale Frontline straipsnio apie mokesčius autorė Džejali Goš įrodinėja, jog netiesa, kad didžiąją mokesčių dalį šioje šalyje sumoka viduriniosios klasės atstovai ir turtuoliai. Goš sako: „Kiekvienoje valstijoje daugiau kaip 95 procentus surinktos mokesčių sumos sudaro netiesioginiai mokesčiai... Greičiausiai didesnę jų dalį įneša ne turtingieji, o skurdžiau gyvenantys žmonės.“ Šis skirtumas atsiranda, matyt, dėl to, kad dideliais mokesčiais apdedamos masinio vartojimo prekės, pavyzdžiui, muilas ir maistas.

O kaip valdžia panaudoja surinktas lėšas?

 Kam pinigai išleidžiami

Aišku, nemažų lėšų reikia valdžiai išlaikyti ir apmokėti visuomenei būtinas paslaugas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje valstybiniame sektoriuje dirba kas ketvirtas šalies gyventojas. Tai mokytojai, ryšių darbuotojai, muziejų bei ligoninių personalas, policininkai ir kiti valstybės tarnautojai. Iš surinktų mokesčių jie gauna atlyginimus. Be to, reikia taisyti kelius, išlaikyti mokyklas, ligonines, padengti išlaidas už kitokias paslaugas, kaip antai šiukšlių išvežimą, pašto pristatymą.

Kariuomenės išlaikymas irgi pasiima savo duoklę. Turtingi britai pirmieji buvo apdėti pajamų mokesčiu: valstybei reikėjo lėšų 1799-ųjų karui su Prancūzija finansuoti. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą britų valdžia pajamų mokesčio pareikalavo ir iš darbininkų. Šiandien, net taikos metu, armijos taip pat atsieina brangiai. Stokholmo Tarptautinis taikos tyrimų institutas paskaičiavo, jog 2000 metais visame pasaulyje tam išleista maždaug 798 milijardai JAV dolerių.

Socialinis stabdys

Mokesčiai yra ir savotiškas „socialinis stabdys“. Pavyzdžiui, apmokestindamos alkoholį valdžios siekia sumažinti girtuokliavimą. Todėl daugelyje šalių mokesčiai sudaro apie 35 procentus mažmeninės alaus kainos.

Tabako gaminiai irgi apdedami dideliais mokesčiais. Štai Pietų Afrikoje jie sudaro 45—50 procentų cigarečių pakelio kainos. Tačiau kartais šiuos mokesčius valdžios įveda turėdamos savanaudiškus motyvus. Kenetas Varneris žurnale Foreign Policy rašė, kad tabakas yra „galingas ekonominis svertas, kasmet biudžetui atnešantis šimtus milijardų dolerių pajamų iš pardavimų ir dar milijardus iš mokesčių“.

Vienas įsidėmėtinas pavyzdys, kaip veikia šis „socialinis stabdys“ — palikimo mokestis. XX amžiaus pradžioje JAV įstatymų kūrėjai pabandė apriboti turtingų šeimų dinastijų augimą. Kaip? Įvesdami palikimo mokestį. Kai turtuolis miršta, mokesčiai atriekia didžiulę jo sukauptų gėrybių dalį. Šalininkai įrodinėja, kad šitaip „turtas nelieka atskirų šeimų rankose, o panaudojamas ir visuomenės labui“. Šiaip ar taip, pinigingi paveldėtojai randa įvairių būdų, kaip mokestį sumažinti.

Mokesčiai skiriami ir kitiems socialiniams tikslams, pavyzdžiui, aplinkosaugai. Žurnale The Environmental Magazine pranešama: „Devynios Vakarų Europos šalys, stengdamosi sumažinti oro teršimą, neseniai įgyvendino aplinkos taršos mokesčio perkėlimo idėją.“ Minėtieji progresiniai pajamų mokesčiai yra dar viena „stabdomoji“ priemonė. Jos tikslas — sumažinti prarają tarp turtuolių ir vargšų. Kai kuriose šalyse aukojantiems labdarai arba vaikų turinčioms poroms taikomos mokesčių lengvatos.

Kodėl tokie painūs įstatymai?

Kai tik pasiūlomas koks naujas mokestis, įstatymų leidėjai tuoj pasistengia užkaišyti visas įstatymo spragas. Juk tai didžiulių sumų klausimas. Kokie rezultatai? Painūs ir grynai formalūs įstatymai. Žurnalo Time straipsnyje aiškinama, jog JAV mokesčių įstatymą apsunkina „bandymai apibrėžti pajamas“ — nusakyti, kas apmokestinama. Taip pat aibė „įvairių lengvatų ir išimčių“. Tačiau tokia padėtis ne tik Jungtinėse Valstijose. Naujausią Jungtinės Karalystės mokesčių įstatymą sudaro dešimt tomų — iš viso 9521 puslapis.

Mokesčių politikos tyrimo tarnyba prie Mičigano universiteto teigia: „Kiekvienais metais JAV mokesčių mokėtojai praleidžia daugiau kaip tris milijardus valandų pildydami mokesčių deklaracijas... Tam skiriamas laikas ir pinigai kasmet atsieina 100 milijardų JAV dolerių, arba maždaug 10% surinkto mokesčio. Didžioji dalis šios sumos susidaro dėl be galo sudėtingo pajamų mokesčio įstatymo.“ Pirmojo straipsnio pradžioje minėtas Rubenas sako: „Iš pradžių mėginau pats pildyti deklaracijas, bet tai atimdavo daug laiko  ir dažnai atrodydavo, kad moku daugiau, nei turėčiau. Todėl dabar už šį darbą geriau sumoku buhalteriui.“ (Žiūrėkite rėmelį „Kaip laikytis mokesčių įstatymų“ 8 puslapyje.)

Mokėtojai, vengėjai ir laužytojai

Dauguma žmonių, kad ir nenoriai, sutinka, jog mokesčiai visuomenei naudingi. Didžiosios Britanijos vidaus mokesčių skyriaus vadovas sakė: „Niekam nepatinka pajamų mokestis, bet vargu ar kas ginčytųsi, kad jo nereikia.“ Kai kuriais paskaičiavimais, mokesčių įstatymo laikosi 90 procentų JAV gyventojų, privalančių mokėti mokesčius. Vienas specialistas tvirtina: „Jei pažeidimų ir pasitaiko, tai dažniausiai padaromų ne tyčia, o dėl įstatymo bei procedūrų sudėtingumo.“

Vis dėlto daug kas ieško teisėtų būdų išvengti mokesčių. Viename U.S.News & World Report straipsnyje apie bendrovių mokesčius rašoma: „Daug įmonių teisėtai nemoka didelės dalies, o kartais net visų mokesčių, pasinaudodamos lengvatomis bei imdamosi apskaitos gudrybių.“ Toliau aprašomas vienas suktas ėjimas: „Sakykime, kokia nors JAV bendrovė įkuria įmonę užsienio valstybėje, teikiančioje daug mokesčio lengvatų. Tada naujoji įmonė padaro ją įsteigusią  bendrovę savo filialu JAV.“ Taip JAV bendrovė išvengia mokesčių savo šalyje, kurie gali siekti net 35 procentus, nors tas užsienio įmonės „biuras paprastai tėra dokumentų spinta bei pašto dėžutė“.

Kai kas mokesčių nemoka visiškai. Viena Europos tauta išsisukinėjimą nuo mokesčių laiko „nacionaliniu sportu“. Jungtinėse Valstijose atliktos apklausos duomenimis, tik 58 procentai 25—29 metų vyrų manė, jog nedeklaruoti visų pajamų yra blogai. Apklausos iniciatoriai prisipažįsta: „Šie duomenys liudija apie nekokią visuomenės etiką ir moralę.“ Meksikoje mokesčių išvengia maždaug 35 procentai žmonių.

Bet apskritai dauguma suvokia, kad mokesčiai reikalingi, tad yra nusiteikę juos mokėti. Vis dėlto teisingas yra garsus Tiberijaus Cezario posakis: „Geras piemuo avis kerpa, o ne diria.“ Jeigu jaučiatės esąs apsunkinančios, neteisingos, pernelyg sudėtingos sistemos auka, ar vis tiek turite mokėti mokesčius?

[Rėmelis 7 puslapyje]

Prieš persikeldami — apmąstykite!

Apmokestinimo sistemos skiriasi — nelygu šalis. Pajamų mokesčiai gali nepaprastai skirtis net toje pačioje šalyje. Ar vertėtų keltis ten, kur mokesčiai mažesni? Galbūt, bet prieš tai pamąstykite.

OECD Observer straipsnyje skaitytojams primenama, jog žemiausia pajamų mokesčio norma — dar ne viskas. Ten rašoma: „Tai, kiek mokesčių mokėtojui iš tikrųjų atskaičiuos, priklauso ir nuo įvairių lengvatų.“ Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse pajamų mokestis nedidelis. Tačiau „beveik nedaroma nuolaidų, išimčių ir nesiūloma lengvatų“. Todėl tokiose valstybėse žmogus gali sumokėti daugiau nei ten, kur pajamų mokesčiai didesni, bet „išimčių ir lengvatų taikoma daugiau“.

Kai kas JAV nusprendžia apsigyventi tose valstijose, kuriose nėra valstijos pajamų mokesčio. Bet ar taip sutaupoma? Kaip tvirtina leidinys Kiplinger’s Personal Finance, — ne. Jame rašoma: „Mūsų tyrimų duomenys rodo, jog kartais pajamų mokesčio neimančios valstijos biudžetą papildo lėšomis iš didesnių turto, apyvartos ir kitokių mokesčių.“

[Rėmelis 8 puslapyje]

Kaip laikytis mokesčių įstatymų

Daugeliui iš mūsų mokesčių mokėjimas — sunki ir varginanti priedermė. Atsibuskite! bendradarbis patarimų kreipėsi į mokesčių žinovą.

„Klausk. Tai labai svarbu, nes mokesčių įstatymas sudėtingas, o jo nežinojimas nepateisina pažeidimo. Nors mokesčių inspektoriai dažniausiai laikomi priešais, jie gali suprantamai ir paprastai išaiškinti, ką daryti. Šie tarnautojai nori, kad iš pirmo karto teisingai užpildytume mokesčių deklaraciją. Jie visai netrokšta bausti už įstatymų nesilaikymą.

Jei su šia užduotimi nesusidoroji, prašyk mokesčių specialisto pagalbos. Tik būk atsargus! Nors nemaža dalis jų nuoširdžiai trokšta gero, yra daug savanaudžių. Klausk patikimo draugo ar verslo partnerio patarimo, patikrink specialisto įgaliojimą.

Nedelsk. Nuobaudos už per vėlai pateiktą informaciją griežtos.

Vesk kruopščius užrašus. Į savo apskaitą nuolat įtrauk naujausius duomenis. Tuomet mažiau vargsi, kai reikės pildyti mokesčių deklaraciją. Be to, dokumentai bus tvarkingi, jei prireiks juos parodyti.

Būk sąžiningas. Galbūt kyla pagunda šį bei tą nutylėti arba pakreipti taisykles savo naudai. Bet mokesčių inspektoriai gerai išmano, kaip patikrinti reikalavimų teisėtumą. Geriausia būti sąžiningam.

Domėkis. Jeigu nusamdytas specialistas pateikia netikslią informaciją, vis tiek tu esi atsakingas. Tad rūpestingai žiūrėk, kad tavo atstovas elgtųsi taip, kaip nori tu.“

[Iliustracija 7 puslapyje]

Daugelis šalių dideliais mokesčiais apdėjo tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

 Iš surinktų lėšų finansuojamos paslaugos, kuriomis dažniausiai naudojamės veltui